Baigiantis Nacionalinio susitarimo galiojimui, lietuvių minios jau rengiasi protestams prieš valdžios apgavystes: darbo nedaugėja, verslas toliau žlunga, kainos kyla, o žmonės skursta. Valdžios atstovai džiugiai pritaria protestams, tik visuomenei nurodė piktintis kuo toliau nuo jų akių.
Neleis nė protestuoti
Beveik prieš metus profsąjungos bei Vyriausybė pasirašė išliaupsintą Nacionalinį susitarimą. Jame Vyriausybė, mainais į visuomenės atstovų pažadus metus neprotestuoti, pažadėjo daug gražių dalykų. Tačiau profesinių sąjungų atstovai pasijuto apgauti – rugsėjo 29 dieną jie ketino rengti piketus bei mitingą prie Vyriausybės bei už atskiras pažadų (ne)įgyvendinimo sritis atsakingų ministerijų. Bet valdžia protestuoti leido tik už penkių kilometrų nuo savo buveinės.
„Mes norėjome piketus rengti prie devynių ministerijų bei mitingą prie Vyriausybės, bet tam negavome leidimo, – tvirtino vienas protestų iniciatorių, Lietuvos darbo federacijos pirmininkas Vydas Puskepalis. – Mums savivaldybė tik pasiūlė protestuoti prie „Siemens“ arenos, nes aiškina, kad policija neturi tiek pajėgų saugumui užtikrinti.“
Jaučiasi apgauti
Argumentus, kodėl reikia vėl eiti į gatves, pateikė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
„Patikėjome Vyriausybe, pasirašinėjome Nacionalinį susitarimą, mūsų darbuotojai buvo priversti veržtis diržus, mažėjo ir pensijos. Bet mes nematome rezultatų – kreipėmės į Vyriausybę prašydami, kad už kiekvieną punktą ji atsiskaitytų, kas konkrečiai padaryta“, – kalbėjo J.Matuizienė.
Profesinės sąjungos iškėlė konkrečius reikalavimus, kurie, anot jų, nėra vykdomi: neleisti augti maisto produktų kainoms, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti iš žmonių atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką.
„Dėl kainų, jau ne mūsų reikalas, kaip jie to imsis – tam yra patarėjai, ekonomistai. Nes maisto produktų kainos augs, o tam priežasčių galima rasti visada. Didinant minimalų darbo užmokestį, didėtų ir mokesčiai, surenkami į „Sodros“ biudžetą, žmonių perkamoji galia. Reikalaujame ir grąžinti pensijas dirbantiems bei nedirbantiems. Nesprendžiami ir migracijos reikalai“, – vardijo ji.
J.Matuizienė pasakojo, kad profesinės sąjungos nuolat bendrauja su įmonėmis, tad gali atsakingai tvirtinti, kad Vyriausybės teiginiai, jog ekonomika atsigauna – farsas.
„Tas pats su bedarbių mažėjimu – tai vyksta ne dėl to, kad neva kuriamos darbo vietos, o dėl to, kad sugriežtėjo darbo biržos reikalavimai. Kur namų renovacija, kuri būtų sukūrusi darbo vietų? Mes nematome realių pavyzdžių, tik girdime tvirtinimus, kad „situacija gerėja“, – piktinosi ji ir pridūrė, kad apie savivaldybės pažeidinėjamą konstitucinę teisę reikšti nuomonę bus informuotos ir tarptautinės profesinės sąjungos.
Išlikti neleidžia
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Aldona Jašinskienė tvirtino, kad „krizės likvidavimo“ našta, užkelta ant dirbančiųjų, tik didinama toliau.
„Pelno mokesčio sumažinimas buvo įvardytas kaip tiesioginė darbo vietų kūrimosi prielaida. Bet rezultatų nematome. Žadėta, kad bus mažinamas nedarbas, bet tai vyksta tik emigruojančiųjų sąskaita. Kitos šalys skatina vidaus vartojimą, didina išmokas žmonėms, atlyginimus, skatina smulkųjį verslą, pramonę. Bet dabar tie, kurie gaudavo bent vidutinį atlyginimą, gauna tik minimalų. Net kruopos kainuoja tris litus, žmonės jų neįperka. Procesai, apie kuriuos kalbėta Nacionaliniame susitarime, absoliučiai užšaldyti“, – konstatavo profsąjungų atstovė.
Susitarimo nė nebuvo
Romas Lazutka, Profesorius socialinių mokslų daktaras:
Suprantama, kad žmonės nėra patenkinti. Bus daug ginčų, ar darbo vietos kuriamos, ar ne. Valdžia, aišku, galės pateikti „Barclays“, kitus formalius pavyzdžius savo naudai.
Tačiau ekonominė ir socialinė žmonių padėtis dar ilgai bus bloga, keletą metų truks ir nepasitenkinimas, nepriklausomai nuo jokių susitarimų. O nuo pelno mokesčio sumažinimo darbo vietos neatsiranda – profsąjungos galėjo neužkibti ant šio kabliuko. Didžiosios įmonės tą padidėjusį pelną išveža investuoti kur nors į Bulgarija, Rusiją ar pasidalija patys savininkai. O profsąjungoms ką nors įrodyti bus sunku, nes Nacionaliniame susitarime nebuvo konkrečių įsipareigojimų darbuotojams.
Vadovaujamasi logika: reikia pagerinti verslo sąlygas sumažinant pelno mokestį, darbo rinkos reguliavimą švelninti, o ekonomika kils savaime, žmonių gyvenimas gerės. Kitos šalys kitaip tai supranta. Pavyzdžiui, Vokietijos ekonomikos atsigavimas stebina. Kad ir žlugusi būsto renovavimo programa būtų buvęs realus žingsnis. Aišku, kada nors pagerėjimo sulauksime savaime. O protestai ten, kur niekas nemato, netenka prasmės. Suprantama, yra saugumo klausimas. Tačiau ir prie arenos gali kilti riaušės, būti sužaloti žmonės. Tad argumentas – formalus.
