mykolas krupavičius

Tarpukario Lietuva dažnai laikoma „aksominės A. Smetonos diktatūros“ šalimi, šiame žodžių junginyje pabrėžiant žodį „aksominės“. Ir iš tikro – nors smetoninėje Lietuvoje veikė 3 konclageriai, kuriuose kalėjo beveik 2000 politinių kalinių, o Valstybės saugumo departamento vadovaujama politinė policija be teismo nubaudė beveik 14 000 piliečių, tačiau šių represijų mastas kur kas mažesnis nei buvo nacių valdomoje Vokietijoje ar stalinistėje Sovietų Sąjungoje.

Kaip šiandien, prieš 130 metų, gimė socialdemokratų socialdemokratas Steponas Kairys. Profesoriaus Stepono Kairio palikimą mėgina savintis Brazausko ir Kirkilo “socialdemokratai”. Tas faktas, kad pseudo socialdemokratai jau dvidešimt metų valdo Lietuvą, nesuteikia jiems teisės kurti mitą, kad galima grįsti savo valdymą (ne politiką) Stepono Kairio dvasiniu palikimu.

Chaoso avatarai Castor&Pollux tyčiojasi iš Sąjūdžio, iš smetonmečio, tapusio neginčijamu dešiniųjų ideologijos fetišu ir iš dainuojančios revoliucijos, kuri buvo tik grįžimas penkiasdešimt metų atgal… Castor: Tauta mini Sąjūdžio dvidešimtmetį. Ar tau nebaisu pagalvojus, kad Sąjūdžio utopija tapo profašistinis prieškario režimas, o pats Sąjūdis netrukus virto priešų paieškos ir raganų medžioklės būreliu. Juk tai buvo absoliutus regresas, penkiasdešimt žingsnių atgal? Pollux: Taip, brolau.

Prieš dvejus metus – 2006 m. rugsėjo 23-ąją – Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsiąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo tėvynė Lietuva.“ Gyvenimo ironija: Mykolo Krupavičiaus (1885–1970) – kunigo, publicisto, tarpukario Lietuvos politiko ir valstybininko – palaikai sugrįžo savojon žemėn metu, kada dešimtys tūkstančių lietuvių neatsigręždami bėga iš šalies, kurią jis ragino branginti labiau nei tėvą ir motiną.

Penktadienį – gegužės 30d. Veiveriuose atidaryta muziejinė ekspozicija legendiniam Lietuvos pokario partizanui Juozui Lukšai-Daumantui, taip pat - Tauro apygardos  žuvusių partizanų palaidojimo vietoje – Kančių kalnelyje – ir simbolinis partizanų bunkeris (žr. nuotraukas). Iš JAV atvykusią partizano našlę Nijolę Bražėnaitę, kuriai šiuo metu 85-keri, iškilmių metu kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Nesupratimas priklauso mažų mažiausiai nuo dviejų dalykų: reiškinio prigimties ir mėginančio ką nors suprasti pajėgumo. Pasilaikau galimybę būti nesupratingu, bet nesusilaikysiu nuo samprotavimų apie tai, ko nesuprantu. Prisipažinsiu, didžiausios dešine save vadinančios partijos Tėvynės Sąjungos pasivertimas krikščionimis demokratais buvo didelis netikėtumas. Ne dėl to, kad jis buvo susijęs su partija, kuri ilgokai vegetavo už parlamento ribų.

Krikščionys demokratai ir konservatoriai svarsto galimybę iki artėjančių Seimo rinkimų 2008 m. jungtis į vieną partiją. Apie galimą naują darinį partijos konferencijoje neseniai paskelbė krikdemų vadovu naujai perrinktas Molėtų meras Valentinas Stundys. Jis tvirtino, kad šią idėją neoficialiai jau aptarinėja su konservatorių partijos pirmininku Andrium Kubilium.

Įsivaizduokime, kad JAV prezidentas užsigeidė apsilankyti Vilniaus knygų mugėje. Arba Rusijos prezidentas. Specialiai tik mūsų knygų mugėje ir niekur kitur. Teskamba tai kaip ateities linkėjimas renginio organizatoriams. Tuo tarpu mes pabandykime įsivaizduoti, kaip jų apsilankymą pateiktų  Lietuvos visuomeninė televizija. Galima numanyti, kad tą įvykį pamatytume tarp naujienų, tačiau tik kultūros puslapyje. Jokios politinės reikšmės tai esą neturėtų.

Kas yra artimiausi Lietuvos giminaičiai ir draugai, kuriais galėtume pasitikėti? Į šį klausimą atsakyti sunku. Brolių latvių adresu pastaruoju metu išliejome nemažai karčių žodžių. Užtat atsigręžėme į pietų kaimyną, Lenkiją, paremdami jo kovą prieš šio pasaulio galingųjų diktatą. Trečiame kaimyne, Baltarusijoje, giminystės ir draugystės ieškoti dar anksti.

Ką sakytų M. Krupavičius šiandien, regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų? Šeštadienį Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsią sparnuotąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš j...

Ką sakytų M. Krupavičius šiandien, regėdamas Lietuvoje maždaug milijoną hektarų – dvigubai daugiau, nei jis turėjo žemės reformos fonde! – apleistų, krūmynais aptekusių, šalies ūkyje nebenaudojamų žemių, o drauge – neberasdamas čia per pusę milijono darbingų, krašto ekonomikai gyvybiškai reikalingų, tačiau svetur duoneliauti pasklidusių gyventojų? Šeštadienį Lietuvos žemėn sugrįžo palaikai žmogaus, ištarusio garsią sparnuotąją frazę: „Lietuvi, tebūnie Tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš ...

Valstybės istorijoje būna datų, kurios suteikia naują prasmę ištisoms epochoms. Lietuvai tokia diena yra naują istorijos skirsnį atvertusi Vasario 16-oji. Ką ji mums reiškia šiandien? Kuo išsiskiria iš kitų dienų? Vaiskumu ir ypatinga nuotaika susibūrus prie valstybingumo simboliu tapusio namo sostinės Pilies gatvėje, Karo muziejaus skverelyje Kaune ar svarbiausiose kitų miestų aikštėse? Manyčiau, toli gražu ne tik tai.

Dėl prelato Mykolo Krupavičiaus pomirtinio apdovanojimo Šiemet sueina 120 metų nuo prelato Mykolo Krupavičiaus gimimo (1885-10-01, Balbieriškis) ir 35 metai nuo jo mirties (1970-12-04, Čikaga). 1992 m. gegužės 30 d. Vilniuje, baigiamajame Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) suvažiavime, Lietuvos valstybės vardu buvo padėkota šiai organizacijai, kuri 48 metus atstovavo pavergtai Lietuvai, kalbėjo jos vardu, gynė Lietuvos laisvės bylą.

Klausimas, kuris šiandien bene labiausiai suskaldė Lietuvos viešąją nuomonę, iš pažiūros yra paprastas: ar prezidentas Valdas Adamkus (o gal kas kitas iš atsakingų krašto vadovų) turi važiuoti į Maskvą gegužės 9-ąją, kai ten bus minimos Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės? Maskvoje ta proga apsilankys Europos ir Amerikos vadovai, pabrėždami, kad Rusija labai prisidėjo prie nacizmo sutriuškinimo.