monika navickienė

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys išeina atostogų, praneša ministerija. Ministras atostogaus nuo 2022 m. gruodžio 27 d. iki 2023 sausio 6 d. A. Dulkys į darbą grįš sausio 9 d. Ministrą atostogų metu pavaduos trys kiti ministrai.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Trečią savaitę tęsiantis „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streikui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad rasti kompromisinį sprendimą yra darbdavio ir darbuotojo atsakomybė. Pasak ministerijos vadovų, susitarimas yra pakankamai arti – šalims teliko susitarti, kas ir kiek turėtų sumokėti streikuojantiems darbuotojams.  „Atsakomybė yra darbdavio ir darbuotojo rasti tą sprendimą.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Lietuvoje kone labiausiai visoje ES išbrangus maistui, Lietuvos bankas gerų prognozių neturi – maistas toliau brangs kitąmet ir bus infliacijos variklis. Tiesa, dėl didžiulės infliacijos Lietuvos banko vadovas verslininkų godumo nemato, anot jo, kainos kyla tik dėl objektyvių priežasčių.

Nuo Naujųjų metų elektra kainuos šeštadaliu brangiau, o dujos brangs 20 ir 40 procentų. Energetikos reguliavimo taryba skelbia naujus tarifus, kurie dar labiau patuštins žmonių pinigines. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė primena prašyti šildymo kompensacijų ir žada, kad dviejų kambarių būste gyvenantys senjorai už šildymą turėtų mokėti ne daugiau 10 eurų. Šiaulietė Antanina aplink namus po pūgos nusikasa užpustytus takus.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Seimas ketvirtadienį nebalsuos dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos nuo 2024 metų. Projektas buvo įtrauktas į posėdžio darbotvarkę, tačiau ryte seniūnų sueigoje nutarta jį išbraukti.    Kaip BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, reformą įteisinantys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai bus tvirtinami kitą savaitę.

Visi taupo, net ir Seimo nariai. Parlamentarai pripažįsta, kad siaučianti infliacija, augančios maisto ir paslaugų kainos kaip reikiant kirto per kišenę. Kelis tūkstančius uždirbantys Seimo nariai ir ministrai atvirauja, kad pastaruoju metu ėmėsi įvairių taupymo būdų ir teigia, kad jų atlyginimas yra nekonkurencingas.  Lygiai prieš metus premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad premjero ir Seimo narių atlyginimai yra nenormalūs, o gyventojai dėl to gauna nupigintą valdžią.

Pirmadienį prasidėjęs Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streikas nėra be pagrindo, sako socialinių reikalų ir darbo ministrė. Monika Navickienė teigia tikinti, kad įmonės vadovų ir profesinių sąjungų derybose bus rastas kompromisas.  „Mano įsitikinimu, darbuotojų streikas nėra be pagrindo.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

 Daugiau nei trečdalis – 37 proc. Lietuvos žmonių mano, kad socialinės išmokos yra per mažos ir neapsaugo nuo skurdo, rodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta apklausa.  „21 procentai gyventojų mano, kad socialinės paramos išmokos yra subalansuotos ir jų pakanka, tačiau 37 procentai teigia, kad išmokos yra mažos ir neapsaugo jų nuo skurdo“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė Monika Navickienė.  Pasak jos, 50 proc.

Europai rengiantis priimti naują karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą Lietuva dabar galėtų priimti apie 6–8 tūkst. ukrainiečių, o jei jų srautas būtų didesnis – iki 30 tūkst., sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Judėjimo negalią turintys žmonės vis dar susiduria su didžiuliais iššūkiais, kaip pakliūti į norimą parduotuvę, įstaigą ar grožio saloną. Neretai vežimėliais judantys neįgalieji nepatenka net pas specialistus savivaldybėse ar, ištikus bėdai, į policijos komisariatą. Štai iš Biržų kilusi Irma su kolega atliko unikalų tyrimą – aiškinosi, kiek realiai įstaigų neįgaliesiems yra fiziškai neprieinamos.

Nuo kitų metų įsigaliosiant naujai neįgaliųjų įdarbinimo tvarkai socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia, jog šalies visuomenė yra pasiruošusi daugiau nei 143 tūkst. žmonių su negalia įtraukimui į darbo rinką. Šiuo metu dirba trečdalis visų darbingo amžiaus neįgaliųjų. Pasak M. Navickienės, 95 proc. apklaustųjų sutinka dirbti su kolega, turinčiu negalią, 92 proc. būdami darbdaviais priimtų į darbą neįgalųjį, o 90 proc. mano, kad žmonės su negalia yra lojalūs darbuotojai.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Siekiant užtikrinti didesnes garantijas darbuotojams, numatoma sudaryti palankesnes sąlygas skirti jiems išmokas iš Garantinio fondo bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo, pailginti kreipimosi dėl išmokų laikotarpį nuo 6 iki 12 mėnesių ir nustatyti, kad išmokos iš šių fondų, mirus teisėtam jų gavėjui, yra paveldimos. Taip pat būtų nereikalaujama asmens prašymo, skiriant ilgalaikio darbo išmokas, jeigu gavėjo duomenys yra Apdraustųjų registre.

Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria smurtą artimoje aplinkoje, o tarp moterų – tokių, kas trečia. Tą atskleidžia naujausi šalyje atlikto tyrimo duomenys. Ir nors situacija šalyje gerėja, nes žmonės kiek drąsiau kreipiasi pagalbos, ekspertai sako, kad smurto nemažėja ir įvairias smurto apraiškas patiria vis dar didelė dalis gyventojų. Smurto aukos prisipažino, kad daugiausia prieš juos buvo smurtaujama emociškai ir net prieš pusę – fiziškai.

Rusijai toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, dalis ekspertų įspėja, kad gali prasidėti nauja karo pabėgėlių banga. Be to, teigiama, kad Lietuva taip pat tam ruošiasi. Ukrainos gyventojams, artėjant žiemai, gali kilti naujų, didelių išbandymų, kadangi Rusija sąmoningai atakuoja elektrines bei katilines tam, kad ukrainiečiai liktų ne tik be šildymo, bet ir elektros.

Artėjant žiemai ir intensyvėjant Rusijos atakoms prieš gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, Europa laukia naujos Ukrainos pabėgėlių bangos. Kaip Lietuva pasirengusi priimti nuo karo ir šalčio bėgančius ukrainiečius? Ar ukrainiečių vaikams atsiras vietos Lietuvos mokyklose ir darželiuose? Laidoje „Dėmesio centre“ Edmundas Jakilaitis kalbina socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir trys profesinių sąjungų organizacijos pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Ji galios trejus metus, išskyrus sąlygą dėl algos bazinio dydžio, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šalys susitarė 2023 metams padidinti pareiginės algos bazinį dydį visiems viešojo sektoriaus tarnautojams, darbuotojams ir pareigūnams iki 186 eurų.

Užbaigus derybas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašys nacionalinę kolektyvinę sutartį.  M. Navickienės teigimu, numatytas bazinio dydžio augimas bus didžiausias nuo 2017 metų. Be to, bus didinami minimalūs koeficientai dirbantiems žmonėms. Tai, anot ministrės, padės amortizuoti iššūkius dėl kylančių kainų.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Senatvės pensijos kitąmet turėtų didėti vidutiniškai 65 eurais, minimali mėnesio alga – per 80 eurų, vaiko pinigai – penkiais eurais. Daliai biudžetininkų atlyginimai turėtų augti sparčiau nei privataus sektoriaus darbuotojams. O minimali alga esą pagaliau prisivys skurdo ribą. Tačiau visa tai – didėjančios valstybės skolos sąskaita. Lietuvos biudžeto deficitas taps vienu didžiausių Europos Sąjungoje. Pati finansų ministrė jį vadina „raudona linija“, kurios nevalia peržengti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad, užklupus finansiniams sunkumams, gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, o jeigu jų daugiabutis renovuojamas, – turi teisę kreiptis dėl kredito ir palūkanų įmokų apmokėjimo, taip pat dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui, socialinės paramos mokiniams.

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Vyriausybė nusprendė nuo sausio didinti minimalų atlyginimą 15 procentų, tačiau darbuotojai skundžiasi, kad per mažai. Verslas, atvirkščiai, prognozuoja katastrofą – esą padaugės bankrotų ir atleidimų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasigenda susitarimo tarp dviejų pusių ir tikina, kad jei profsąjungos ir darbdaviai susitartų dėl minimalios algos, Vyriausybė tvirtintų tą dydį, koks jis bebūtų.

Vyriausybė nusprendė – nuo sausio minimali alga „į rankas“ turi didėti daugiau nei 80-čia eurų ir pasiekti 633 eurus. Vyriausybė tai vadina kompromisu po ilgai trukusių ir fiasko pasibaigusių verslo ir profsąjungų derybų. Tačiau nauja suma ir toliau netinka nei profsąjungoms, nei darbdaviams – darbuotojams ji per maža, o verslui per didelė. Darbdaviai skundžiasi, kad pavaldiniai jų „neatjaučia“. Įmonės esą neįstengs taip smarkiai kelti atlyginimų, užtat turės didinti kainas pirkėjams.

Artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

Visose Lietuvos savivaldybėse – žmonių, prašančių kompensacijų už elektros energiją ir šildymą, apgultis. Kai kur laukti reikia net po tris mėnesius. Ar valdžia jau turi planą kam ir kiek mokės kompensuodama rekordines kainas?  Apie tai – Edmundo Jakilaičio pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu, Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Valdžia pripažįsta, kad pagalbos verslui galimybės yra ribotos, tačiau jos egzistuoja. Ekonomikos ir inovacijų ministrė kviečia verslą pasinaudoti valstybės skiriama parama, kurios bendra suma artimiausiu metu sieks apie vieną milijardą eurų. „Konstatuojame, kad ekonomika lėtėja ir suprantame įmonių įkūrėjus, darbuotojus, savininkus. Situacija yra neapibrėžta ir laikas yra sudėtingas. Dėl to, kiek galėsime, esame pasiruošę įmonėms padėti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško patalpų apgyvendinti ukrainiečiams, jei šąlant orams išaugtų karo pabėgėlių srautai, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Pasak ministrės, jei pabėgėlių srautai išaugtų, būtų sunku juos aprūpinti gyvenamuoju būstu, ir šiuo metu ieškoma ligoninių, mokyklų pastatų, kuriuos būtų galima pritaikyti tokiam atvejui.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.

Malkos, granulės ar briketai – lizingu. Skamba neįtikėtinai, tačiau tokią paslaugą jau siūlo verslininkai pirkėjams, kurie beprotiškai išaugusių kuro kainų nebeįkanda. Būtent kietasis kuras per metus brango labiausiai, kone šimtu septyniasdešimt procentų. O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą.

Kainoms kylant į naujas rekordines aukštumas, darbdaviai su profsąjungomis vis karščiau ginčijasi, ar reikia didinti ir kiek minimalią algą. Profsąjungos reikalauja žmonėms pridėti mažiausiai po 73 eurus į rankas. Tačiau artėjant krizei, darbdaviai perspėja, neva dėl to bus dar daugiau bankrotų ir bedarbių. Žibalo į ugnį šliukšteli ir Laisvės partija – mažai uždirbantiems siūlo ne tik didinti algas, bet ir mažinti mokesčius. Marijampolietė Aldona gimnazijoje valytoja dirba jau 15 metų.

Gyventojams smogusios energijos kainos verčia pripažinti, kad šildymas ir elektra yra jau nebe tik energetikos, bet ir socialinė problema. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijos turėtų būti kaip trečia priemonė, o pirmiausia visi turėtume taupyti energiją, kol tapsime visiškai energetiškai savarankiški.

Vyriausybė jau svarsto kitų metų biudžetą, o kartu ir tai, kaip padėti gyventojams susimokėti už brangstančią elektrą, dujas, šildymą. Nevyriausybininkai perspėja – prasidėjusi energetikos krizė dar labiau padidins šalyje skurdą. Tuo metu prezidentas reikalauja, kad parama gyventojams būtų pagrindinis politikų prioritetas.

Elektros kaina Lietuvoje siekia naujus rekordus. Praėjusią savaitę ji pabrango dar beveik ketvirtadaliu. O pasimetę žmonės plūsta pas elektros tiekėjus aiškintis, ką toliau daryti ir kodėl auga sąskaitos. Didžiules elektros kainas sunkiai bepakeliantis verslas perspėja apie užsidarymus ir bankrotus. Tiesa, energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiog bėga į kitą gatvės pusę išgirdęs klausimus apie kosmines elektros kainas, pagalbą verslui ir gyventojams.

Kai paskutinį kartą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis suvažiavime buvo tvirtinamas šioms pareigoms, savo pasisakymą jis pradėjo pažadu, jog tai „paskutinis kartas“. Tai reiškia, kad 2025 metų pradžioje vyksiančiuose partijos pirmininko rinkimuose veikiausiai rungsis jau kiti politikai ir jų šiuo metu priskaičiuojama apie penkis: tarpusavyje, kuriam dalyvauti pirmininko rinkimuose, veikiausiai tarsis Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas, t...

Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržyta ir valstybės paskirto administratoriaus prižiūrima Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“ galėtų kuo greičiau vėl tęsti veiklą, sako bendrovėje apsilankiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  Ministrei pristatytas „Lifosos“ veiklos atnaujinimo planas ir įmonės darbuotojų padėtis, penktadienį pranešė bendrovė.

Šiandien Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus teisės aktų pakeitimus, kurie sudarys platesnes galimybes žmonėms su negalia aktyviai įsitraukti į darbo rinką, o darbdaviams – suteiks reikiamą pagalbą juos įdarbinant ar išlaikant darbo vietą darbuotojui įgijus negalią. Naujovės įdarbinant žmones su negalia atviroje darbo rinkoje laukia jau 2023 m. sausio 1 d., rašoma SADM pranešime žiniasklaidai.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Jau dabar skurstantiesiems pagalbos ranką tiesiančios organizacijos įspėja – daugėja žmonių prašančių būtiniausių maisto produktų: duonos, kruopų, miltų. Baiminamasi, kad rekordinė infliacija, maisto kainų ir energijos išteklių šuolis į skurdo gniaužtus įstums vis daugiau žmonių: skurs senjorai, vieniši tėvai, auginantys vaikus, neįgalieji. Ekonomistai jau garsiai prabyla apie tai, kad iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Europą atsirita recesijos banga.

Piniginės socialinė pramos ir kompensacijų Lietuvoje nepasiima  20-30 proc. žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  „EBPO šalyse nepaėmimo procentas yra nuo 30 iki 70 proc. Lietuvoje darytina prielaida, kad dėl paramos nesikreipia nuo 20 iki 30 proc. žmonių“, – penktadienį nacionaliniam transliuotojui LRT teigė M. Navickienė.  Pasak ministrės, dažniausiai paramos nesikreipia gyventojai iš didžiųjų miestų.

Siekiant sušvelninti kainų kilimo pasekmes šalies gyventojams, nuo birželio mėnesio padidinti baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais. Didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Papildomai 5 proc.

Trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė su Ukrainos kolege Maryna Lazebna pasirašė bendrą susitarimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys Rusijoje įvaikinti ukrainiečių vaikus. M. Lazebna patvirtino, kad šiuo metu į Rusijos valdomas teritorijas yra išvežta apie 100 tūkst. vaikų.