Sandros vardu prisistatanti moteris šiuo metu glaudžiasi Kauno šeimos krizių centre. Moteris pasakoja kentusi ir psichologinį, ir fizinį vyro smurtą.
„Priekaištai tai iki šios dienos dar vis tęsiasi. Ir niekinimai, ir tokie nepasitikėjimai iš jo pusės ir pastoviai tokie žeminantys, ir pastoviai atakuojantys“, – pasakoja Sandra.
Sandros vyras fiziškai prieš ją smurtavo ne vieną kartą.
„Aš buvau su dukryte nėščia, tai buvo sulaužyta nosis, buvo nėščiai spirta į subinkaulį, kas išprovokavo dukrytės priešlaikinį gimdymą“, – prisimena Sandra.
Kauno šeimos krizių centre šiuo metu gyvena 50 žmonių – moterų ir vyrų. Dažnai smurto aukos į šviesų ir jaukų, namus primenantį centrą atkeliauja iš kone nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
„Aš matau vaiką, moterį, atvažiavusį iš itin skurdaus bendrabučio tipo kambarėlio 10 kvadratų, kuris dažniausiai būna apipelijusiom sienom, sulūžusiais baldais, kai vaikai miega ne dviaukštėse, bet triaukštėse lovelėse, kai 6 kvadratų kambary telpa 10 žmonių, 8 žmonės plius dar naminiai gyvūnai“, – kalba Kauno socialinių paslaugų centro direktorė Roberta Motiečienė.
Smurto aukos pabėga iš namų ir į šeimos krizių centrą atvyksta taip kaip stovi. Centro veiklą kuruojanti Roberta Motiečienė dalijasi vienos moters istorija.
„Emociškai išsekusi, ekonomiškai apleista, su baziniais poreikiais, ji turėjo maišelį rūbų ir vaiką rankose. Ji daugiau nieko neturėjo. Tai buvo sužalotas suaugęs žmogus su kartu kenčiančiu vaiku“, – sako R. Motiečienė.
Prekybos centro „Ikea“ užsakymu bendrovės „Norstat“ naujausias tyrimas rodo, kad kas penktas žmogus Lietuvoje patiria smurtą artimoje aplinkoje.
„Tie, kurie patyrė smurtą, jie labai aiškiai sugeba identifikuoti, o kokį smurtą aš patyriau. Pavyzdžiui, apie 80 procentų teigia, kad aš patyriau emocinį smurtą, tai reiškia man buvo grasinta, aš jaučiausi nesaugus, nors prieš mane kažkokio fizinio smurto nebuvo imtasi. Kas antras teigia patyręs fizinį smurtą“, – komentuoja „IKEA“ atstovė Renata Dantė.
Smurto artimoje aplinkoje situacija, pasak ekspertų, kiek gerėja. Mat į specializuotos pagalbos centrus šiemet kreipėsi daugiau žmonių nei pernai. Visgi pagalbos nedrįsta ieškoti net 60 procentų smurto aukų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, skaičius smurtą Lietuvoje patiriančių žmonių yra neatleistinai didelis.
„Smurto orderis, įsigaliojimas, kad smurtautojas atskirtas nuo aukos ir 15 bent jau parų, kad auka galės gauti paslaugas specializuotose kompleksinės pagalbos centruose, kad turėsime daugiau smurtinio elgesio keitimo programų, tai yra viena dalis, bet kita dalis visgi yra dar didelis abejingumas visuomenėje pamatyti, padrąsinti, pasiūlyti kreiptis pagalbos, kviesti policiją, netoleruoti“, – kalba M. Navickienė.
TV3 žmonių kalbinti marijampoliečiai sako, kad ir patys pastebi, kad smurtas Lietuvoje bujoja, bet žmonės gėdijasi apie tai kalbėti. O kad skriaudžiamą žmogų gintų, marijampoliečiai neabejoja:
„Yra labai daug slepiama šitas dalykas. Jis į viešumą neišeina tiek, kiek turėtų būti.“
„Tarp jaunimo įvyksta. Žinoma, sudrausminti tekę.“
„Nuo pervargimo, nuo trūkumo, nuo mažo atlyginimo. – Iš nepritekliaus, manot, žmonės pikti? – Taip.“
„Jeigu matyčiau, kad pačiam blogai gali baigtis, tai tuomet tikrai kviesčiau, skambinčiau, bet jeigu manyčiau, kad ir mano įsikišimo gali pakakti, tai tada taip.“
Lietuva, pasak ekspertų, dėl smurto artimoje aplinkoje neišsiskiria nei Europos, nei pasaulio kontekste, tik lietuviai pasižymi polinkiu auką ne palaikyti, o kaltinti. Visgi smurtą, pasak specialistų, žmonėms atpažinti labai sunku dėl įsisenėjusių stereotipų.
„Pavydas reiškia meilę, kad kontrolė reiškia rūpestį. Tai jeigu jūs pastebit pirmuosius tokius ženklus, pavyzdžiui, žeminimas tarkim. Vadinimas įvairiais vardais. Jeigu jūs pastebit, kad žmogui nerūpi jūsų sėkmė, o jis kaip tik nori, kad jūs nebūtumėt sėkmingas. Jeigu jūs pastebit tokius dalykus, kad jus pradeda izoliuoti nuo kitų žmonių. Nes kontroliuoti yra lengviau, kai tu esi izoliuotas. Tai tokiu atveju jau reikėtų susimąstyti“, – tvirtina moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Apklausoje dalyvavę žmonės nurodė, kad jie patyrė ne tik emocinį ir fizinį smurtą. 20 procentų apklaustųjų nurodė, kad išgyvena ekonominį smurtą – finansinį suvaržymą, 10 procentų – seksualinį smurtą. Lietuvoje smurto aukomis tampa tiek vyrai, tiek moterys. Smurtą patiria kas trečia moteris ir kas penktas vyras.
„Moterys dažniau nukenčia nuo savo intymių partnerių, tai yra draugų, buvusių draugų, esamų sutuoktinių, sugyventinių. Vyrai tuo tarpu artimoj aplinkoj dažniau nuo kitų artimoj aplinkoj esančių vyrų, tai yra tėtė,dėdė“, – teigia R. Butkevičiūtė.
Apklausa atskleidžia, kad daugiau nei pusė žmonių tiesiogiai pažįsta nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje. Tačiau net 40 procentų aukų apie smurtą prabyla per vėlai, kai nuo atvejo praėjo gerokai laiko.
