Kaip BNS sakė Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, reformą įteisinantys Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimai bus tvirtinami kitą savaitę.
„Atsirado naujų projektų – kanapių dekriminalizavimo, dėl komitetų (dėl naujų Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų naujų narių, kurie turėtų tapti komitetų vadovais – BNS) ir jis nebetilpo (į darbotvarkę – BNS). Nėra jokių kitų priežasčių šiandien jo nesvarstyti“, – BNS sakė J. Razma.
„Likęs tik priėmimas. Tai ramiai galime kitą savaitę priimti“, – pridūrė J. Razma
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė balsavimo išvakarėse BNS teigė, kad reforma pakeis visą neįgalumo nustatymo sistemą. Pasak jo, nauja tvarka didins paslaugų neįgaliesiems prieinamumą ir apimtį, daugiau jų žmonės sulauks ankstyvosiose neįgalumo nustatymo stadijose, ko dabar pasigendama.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sakė, kad reforma pasitarnaus žmogui ir situacijos neblogins.
„Daug mitų, netiesos, neva blogės situacija, mažės išmokos, noriu tai paneigti. Reformos esmė, kad būtų ne tik nustatoma negalia pagal medicininius kriterijus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Navickienė.
Pasak ministrės, šiuo metu galiojanti tvarka sudaro situacijas, kai neįgalumą „gavai ir niekam neberūpi“. Jos teigimu, itin svarbus ir dalyvumas – padėti žmogui vertinant socialinius, aplinkos kriterijus, siekiant, kad jis galėtų būti aktyvus visose srityse.
Projekte numatytas naujas neįgalumo lygio bei individualios pagalbos išlaidų kompensavimas ir terminai, įteisinami koordinatoriai, atstosiantys vadinamuosius atvejo vadybininkus.
Pataisomis siūloma pertvarkyti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą bei Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis – vietoj jų įsteigti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.
M. Navickienės duomenimis, dabar Lietuvoje yra 220 tūkst. negalią turinčių žmonių, o kasmet ji nustatoma virš 20 tūkst. gyventojų.
