mokslo metai

Šiais metais Rugsėjo 1-oji, Mokslo ir žinių diena, bus šeštadienį. Todėl pačios mokyklos turėtų pasirinkti, kada rengti mokslo metų pradžios šventę: ar šeštadienį, ar pirmadienį, rugsėjo 3 dieną. Pamokos mokyklose turi prasidėti pastarąją dieną. „Nors mokyklos dėl mokslo metų pradžios šventės gali apsispręsti pačios, manytume, kad poilsio diena daugumai mokinių tėvų yra palankesnė.

Kaip ir kasmet, po rugsėjo pirmosios aplink fakultetus, bibliotekas ir barus nedrąsiai šurmulioja grupelės jaunuolių. Tai pirmakursiai, kurių nemaža dalis atvažiavo studijuoti į visiškai naują ir nepažįstamą vietą. Kaip jie jaučiasi ir kaip jiems sekasi apsiprasti? Aistė Buzytė iš Raseinių rajono atvyko studijuoti finansų Šiaulių kolegijoje. Esu keletą kartų pabuvojusi Šiauliuose prieš tai, tačiau labai trumpai, su reikalais, tad neturėjau progos geriau pažinti miesto.

Ruduo – atradimų laikotarpis. Iš naujo mokomės mylėti rudenį, miestą kupiną gyvybės ir naujų išsigandusių veidų, kurie pavasarį jau bus visiškai kitokie. Klausomės kolegų pasakojimų apie atostogas, džiaugiamės artimųjų kompanija ir karštu kavos puodeliu prie pusryčių stalo. Iš naujo mokomės atrasti ir pažinti tai, ką per vasarą buvome visiškai pamiršę.

Rugsėjo pirmąją į Šiau­lių mo­kyk­las atė­jo 1030 pir­mo­kų, ta­čiau net 500 dau­giau moks­lei­vių – 1520 – pa­va­sa­rį pa­liks mo­kyk­las. Suo­lų tuš­tė­ji­mo me­tas aki­vaiz­dus – Šiau­liuo­se moks­lei­vių ma­žė­ja, tad ne­po­pu­lia­rius spren­di­mus, kaip orga­ni­zuo­ti mo­ky­mą ir ug­dy­mą, ko­kius pe­da­go­gus at­leis­ti, ko­kias mo­kyk­las už­da­ry­ti, po­li­ti­kai ir švie­ti­mo dar­buo­to­jai anks­čiau ar vė­liau pri­va­lės priim­ti.

Naujų mokslo pradžią iškilmingai mini ne tik į klases po vasaros atostogų susirinkę šalies mokyklų moksleiviai, bet ir studentai, kurie šia proga organizuoja daugybę įvairių renginių. Vienas jų – tradicinė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų eisena nuo Seimo rūmų į universiteto centrinius rūmus Gedimino prospektu. Studentų skanduotės, šūksniai, plojimai, dainos ir net į dangų kylantys dideli muilo burbulai atkreipia praeivių dėmesį į netradicinį reginį.

Mieli mokiniai, tėveliai ir mokytojai, visi mokyklų auklėtiniai. Sveikinu su Rugsėjo 1-ąja – ypatinga metų diena, kuri mūsų visų gyvenime ženklina mokslo ir žinių pradžios etapą. Šiemet į 1317 bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 400 tūkstančių mokinių. Kartu su visais noriu pasidžiaugti, kad šiemet tikimės sulaukti daugiau pirmokų negu pernai – apie 31 tūkstantį.

Visose šią vasarą sostinėje renovuojamose ugdymo įstaigose jau rugsėjo pirmąją prasidės pamokos. Šiemet buvo renovuojamos 36 ugdymo įstaigos, keturiose iš jų – Radvilų ir Žirmūnų gimnazijose, Liepkalnio pagrindinėje ir „Atgajos“ specialiojoje mokyklose, - vyko kapitalinis remontas. „Savivaldybė nuolat stebi darbų eigą, ar laikomasi numatyto darbų grafiko.

Artėjant rugsėjui, dauguma miesto mokyklų jau sukomplektavo pirmokų ir vienuoliktokų klases. Atrodo, kad tuščių suolų jose nebus ir nereikės, kaip ankstesniais metais, sumažinti klasių komplektų skaičiaus.

Mokyklinių prekių pardavėjai atkreipia tėvelių dėmesį į tai, kad ruošiant savo vaikus į mokyklą ne visada reikia aklai pasitikėti mokytojų rekomendacijomis. „Pastebime, kad tėvai mokyklinių prekių pirkti ateina su mokytojų sudarytais sąrašais, kurie nesikeičia jau porą dešimtmečių ir todėl neretai būna pasenę. Dabar yra geresnių, kokybiškesnių prekių už mokytojų rekomenduojamas, bet tėveliai atkakliai laikosi sąrašo.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai Seime surengta konferencija „Švietimas Lietuvos ateičiai“, kurioje dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Seimo narys Valentinas Stundys. Į konferenciją atvyko šalies savivaldybių atstovai bei socialiniai partneriai, bendradarbiaujantys su švietimo sektoriuje veikiančiomis organizacijomis, valstybinėmis ugdymo įstaigomis.

Mažėjant vaikų mokyklos dėl išlikimo kovoja pedagogus be atlygio versdamos įsijausti į prekybos agentų darbą. Priešmokyklinukų tėveliai neturėtų nustebti, jei į duris pasibeldusi mokytoja išties pačios atspausdintą kvietimą mokytis jos klasėje.

Artėjantys mokslo metai tėvų ir mokytojų pinigines patuštins labiau nei pernai. Nuolaidomis viliojantys prekybininkai pripažįsta, kad šįmet raštinės priemonės kainuoja vidutiniškai 7 proc. brangiau nei prieš metus. Tėvai skaičiuoja pradinių klasių moksleiviui mokyklinius reikmenis nupirksiantys vidutiniškai už 200 litų, mokytojai tvirtina išleisiantys keliskart daugiau.Nuolaidomis apdumia akis Mokyklinių prekių pardavėjams – pats įkarštis.

Kartais tėvai pamiršta, kad pradines klases baigusių mokinių mokyklinių prekių krepšelis vyresnėse klasėse gerokai keičiasi. Didžiausio Lietuvoje biuro reikmenų ir mokyklinių prekių tinklo „Officeday“ rinkodaros vadovė Aušra Kazanavičienė primena ko reikia vaikams, kurie eis į penktą ir aukštesnes klases. „Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vyresnėse klasėse daugėja pamokų, jos yra sudėtingesnės, todėl reikia ir daugiau įvairesnių mokyklinių priemonių.

Šeimos, turinčios mokyklinio amžiaus vaikų, mokyklinių prekių apsipirkimui prieš rugsėjo pirmąją planuoja išleisti daugiau nei dešimtdalį visų savo mėnesinių pajamų – vidutiniškai po 310 litų. Tuo tarpu mažesniuose miestuose gyvenančios šeimos rugsėjo pirmosios apsipirkimui išleidžia daugiau, nei didmiesčiuose gyvenantys moksleivių tėvai. Tokius rezultatus atskleidė „RIMI Lietuva" užsakymu atliktas tyrimas.

Lietuvos karo akademijos Priėmimo komisijos sprendimu į nuolatines studijas nuo šių metų rugpjūčio 1 dienos priimti 63 jaunuoliai – 57 vaikinai ir 6 merginos – studijuoti pagal tarptautinių santykių, personalo vadybos, transporto ir logistikos studijų programas. Vadovaujantis LKA ir VGTU pasirašyta sutartimi, 4 jaunuoliai priimti į orlaivių pilotavimo ir aviacijos mechanikos inžinerijos studijų programas.

Pasibaigus mokslo metams auditorijas komplektuoja ne tik universitetai ar kolegijos, bet ir profesinės mokymo įstaigos. Pastarųjų vadovai tikina, kad šiais ir kitais metais padėtis bus ne iš gerųjų – profesinių mokyklų duris varstys mažiau mokinių. Liepą jau sujungtos 6 tokio tipo mokyklos – jos tapo mokymo centrais. Tikisi pritraukti mokinių „Kol kas – ne kokie rezultatai, tendencijos yra prastesnės nei 2010-aisiais. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo surinkta apie 70 proc.

Ilgos mokyklinės vasaros atostogos greitai gali tapti istorija, o mokiniams mokyklose gali tekti praleisti daugiau dienų ir kasdien likti joje ilgiau, skelbia šalies spauda. Taip nutiks ėmusis radikalių pokyčių naujose laisvosiose mokyklose, planuoja Britanijos vyriausybė. Švietimo reikalų sekretorius Maiklas Govas (Michael Gove) teigia, kad ateinantį rugsėjį Norviče (Norwich) numatoma atidaryti laisvąją mokyklą, kuri veiks beveik be pertraukos.

Baigiantis mokslo metams, poilsio stovyklose anšlago nėra. Kelialapių kainos, kaip ir sąlygos — skirtingos: nuo nemokamų iki kainuojančių pusę tūkstančio litų ir brangiau. Nemokamų vietų neišgraibstė „Daugelis tėvų neišgali pirkti kelialapių ir organizuoti bent trumpalaikį poilsį vaikams. Jei kaime, sode nėra senelių ar močiučių, vaikai vasarą praleidžia gatvėse“, — sako Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Donatas Žakaris.

Artėjanti vasara daugeliui tėvų tampa didžiuliu galvos skausmu: kaip užimti atžalas, kad jos nuo ryto iki vakaro nesėdėtų prie kompiuterio ar televizoriaus. Tiems, kurie neturi senelių kaime, lieka viena išeitis: vasaros stovyklos. Kodėl Panevėžio rajono stacionarios stovyklos organizuoja tik po vieną pamainą, o miesto vaikų tėveliai savo atžaloms planuoja vasarą ant asfalto? Lėšų neskyrė Baigiantis mokslo metams tėvams aktuali problema tampa vaikų vasaros poilsis.

Šiemet rugsėjo 1-ąją pasitiks daugiau kaip 200 atsinaujinusių – renovuotų arba renovuojamų – švietimo įstaigų, mokyklų, kurioms skirta per 180 mln. litų. Tai yra didžiausio mąsto vykdoma mokyklų renovacija per pastarąjį dešimtmetį. „Turime pradėti nuo mūsų pačių mažiausių piliečių, suteikdami jiems aukščiausios kokybės išsilavinimą, kad drąsiai galėtume konkuruoti visame pasaulyje. Tam turime sutvarkyti mokyklas bei pasirūpinti mokytojų darbu“, – sakė Premjeras Andrius Kubilius.

Pamūšio pradinė mokykla Pakruojo rajone Rugsėjo 1-ąją šiemet sutiks kitaip. Mokykla užrakinta, mokslo metus galėję pradėti 28 pradinukai pasklis per tris rajonus. „Kaimas be mokyklos yra pasmerktas išnykti“, — būgštauja Pamūšyje gyvenanti ilgametė pradinių klasių mokytoja Janina Gegieckienė. Ir lyg savęs paklausia: “Ar jie supras, ką padarė?“. Jie — Pakruojo rajono savivaldybė, pasišovusi taip taupyti. „Esame bejėgiai“ J. Gegieckienė į Pamūšio mokyklą skubėjo 23 metus.

Pinigų socialiai remtinose šeimose augantiems moksleiviams bus, bet ne dabar. Valstybės paskolos studentus pasieks, bet tik po mėnesio kito. Dažais kvepės ir jų bendrabučiai – nepraeis nė pusmetis. Ar tai pamokos jaunajai kartai, kad negražu geidžiamo dalyko reikalauti tuoj pat – mandagu palūkėti? Jei kalbėtume apie etiketą, politikai būtų visiškai teisūs. Bet kalbame ne apie poeziją, o apie pačią pilkiausią prozą – pragyvenimą, prasimaitinimą, išsimokėjimą.

Trečdalis iš tūkstančio higienistų patikrintų mokyklų dirbo pernai be higienos pasų, o 79–iose buvo tik lauko tualetai. Tai – faktai ne apie kokią skurdžią Afrikos valstybę ir ne apie XIX amžiaus Europą. Tokia kraupi tiesa apie XXI amžiaus Lietuvą. Kokia situacija šiemet? Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba kol kas negali pasakyti, ar nuo praėjusių mokslo metų ji smarkiai pagerėjusi. Per vasarą vyko remontai, todėl mokyklų higienos būklė nebuvo tikrinama.