Politikos užkulisiuose padvelkė lažybomis: ar Konstitucinis teismas pašalintam prezidentui Rolandui Paksui užtrenks duris į Seimą, ar paliks praviras? Jau šią savaitę R. Pakso komanda atvyko į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu partijos lyderį registruoti kandidatu į Seimą. Partijos Tvarka ir teisingumas sąraše jis įrašytas pirmas. Bet ar R. Paksas galės kandidatuoti, galutinį žodį, kaip ir prieš aštuonerius metus, kai tuometis prezidentas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą apkaltos būdu buvo pašalintas iš pareigų, tars Konstitucinis teismas (KT). Vakar KT be eilės ėmėsi nagrinėti grupės Seimo narių prašymą išaiškinti, ar įstatymo nuostatos, atveriančios R. Paksui kelią dalyvauti jau rudenį vyksiančiuose rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai. Manoma, jog teisėjai savo sprendimą paskelbs dar iki rugsėjo 13-osios. „Pasirengęs šuoliui R. Paksas turės luktelėti“. LIETUVOS RYTAS
Galimi premjerai po Seimo rinkimų daugiau ar mažiau aiškūs, o kas galėtų vadovauti Seimui – galima tik spėlioti, nes partijos kandidatų neatskleidžia. Tik Seimo kuluaruose politikai – atviresni. Pavyzdžiui, iš reitingų lentelėje pirmaujančios Darbo partijos kandidatų užimti antrą pagal rangą postą valstybėje galėtų parlamentarė Virginija Baltraitienė. Ji šiuo metu dirba Seimo vicepirmininke. Darbo partijos kandidatų sąraše – ir buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Neatmetama galimybė, kad šis postas, jei partija rinkimus laimės, gali būti pasiūlytas ir jam. Nors Socialdemokratų pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad šiuo klausimu partijos vadovybė nediskutavo, neoficialiai kalbama, kad Seimo vadovo postas galėtų būti siūlomas partijos vicepirmininkams – Vyteniui Andriukaičiui arba Juozui Olekui.
Pasak Jurgio Razmos, valdančiųjų konservatorių frakcijos Seime seniūno, dėl parlamento pirmininko kandidatūros apsisprendžiama tik po Seimo rinkimų. Tačiau, jo teigimu, „jei Seime matome tokias ryškias kandidatūras, kaip kad mūsų, pavyzdžiui, I. Degutienė, ar iš socialdemokratų – Č. Juršėnas, sprendimas tarsi savaime peršasi“. Taigi konservatoriai, jei laimėtų rinkimus, vadovavimą Seimui ir toliau patikėtų I. Degutienei. „Kas taps Seimo vairininku?“ KAUNO DIENA
Valdžios institucijos išlieka dosnios samdomiems ekspertams ir konsultantams. Jų paslaugoms apmokėti 8 iš 14 ministerijų pirmąjį šių metų pusmetį išleido beveik 2 mln. litų. Nors ministerijose dirba gausi armija valdininkų, jų jėgų ir kvalifikacijos ne visoms pakanka – tam tikriems darbams atlikti samdomi konsultantai. Daugiausia lėšų – 1 mln. 57 tūkst. litų – ekspertams ir konsultantams minimu laikotarpiu išleido Finansų ministerija (FM). Beveik 761 tūkst. litų iš Europos Sąjungos (ES) ir kitos paramos lėšų kainavo ekspertų konsultacijos valstybės pagalbos nuostatų taikymo, dvigubo finansavimo prevencijos užtikrinimo, pajamų skaičiavimo metodikos tobulinimo ir kitais klausimais, o šių užduočių įgyvendinimas, pasak FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, „reikalauja specifinių žinių įvairiose srityse“. Dar 297 tūkst. litų FM atseikėjo už teisines paslaugas, kurių reikėjo užsienio finansų rinkose išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius ir taikant išvestines finansines priemones.
Energetikos ministerija pirko atstovavimo sudėtinguose teisiniuose ginčuose paslaugas, tam išleista 627 tūkst. litų. Kultūros ministerija ekspertams išleido 94,5 tūkst. litų, Švietimo ir mokslo ministerija – per 26,5 tūkst. litų. Ekspertų paslaugas taip pat pirko Žemės ūkio, Užsienio reikalų, Susisiekimo, Teisingumo ministerijos. Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis neigiamai vertina tai, kad valstybės institucijos nuolat naudojasi ekspertų ir konsultantų iš šalies paslaugomis. Jam susidaro įspūdis, kad pinigus tam leidžiančių ministerijų valdininkai nemoka, nesugeba arba nenori dirbti. „Gal apskritai reikia naikinti ministerijas ir konsultantams leisti valdyti valstybę“, – ironizavo parlamentaras. Seimo Audito komitete, pasak jo, neretai kyla klausimų dėl tam tikrų konsultacijų reikalingumo. „Ekspertams iš šalies – solidžios sumos“. LIETUVOS ŽINIOS
Rugsėjo 1-ajai sutapus su savaitgaliu, Švietimo ir mokslo ministerija leido mokykloms pačioms pasirinkti, kurią dieną skelbti naujų mokslo metų pradžią. Šiemet skirtinguose šalies kampeliuose skambutis aidės net dvi dienas – rugsėjo 1-ąją (šeštadienį) ir rugsėjo 3-iąją (pirmadienį). Pavyzdžiui, Mažeikių rajone mokiniai į klases rinksis rugsėjo 1-ąją. Anot savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo Apolinaro Stonkaus, minėdami Mokslo ir žinių dieną rugsėjo 3-iąją laužytume ne tik tradicijas, bet ir įstatymus, nes „mūsų valstybė Atmintinų dienų įstatyme yra įrašiusi rugsėjo 1-ąją, o ne kokią kitą dieną“. Pasak jo, politikų nesugebėjimas priimti bendro sprendimo valstybėje kelia sąmyšį ir kiršina visuomenę.
Vilniuje mokslo metų pradžia bus skelbiama pirmadienį. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius apgailestavo, kad valdžiai pritrūko politinės valios priimti bendrą sprendimą. „Manau, kad tai akivaizdžiai nesudėtinga problema, tačiau dabar ji sukels didelį nesusipratimą mūsų valstybėje“, – įsitikinęs mokymo įstaigos vadovas. Jo nuomone, mokytojams neturėtų būti mokama už tai, kad atėjo dalyvauti Rugsėjo 1-osios šventėje, nes „rimto darbo iš tiesų šeštadienį nebus“, tiesiog „pasibuvimas“, todėl be reikalo „sudaromos prielaidos švaistyti valstybės lėšas“. „Kur Rugsėjo 1-oji išauš rugsėjo 3-iąją?“ RESPUBLIKA
Alytuje baigiamas tvarkyti Senamiesčio skveras jau tapo alytiškių traukos vieta – prie spalvingų fontanų ir fontanėlių žmonės traukia netgi po vidurnakčio. Šiam apleistam skverui Alytaus centre abipus S. Dariaus ir S. Girėno gatvių iš Europos Sąjungos fondų bei savivaldybės biudžeto skirta 4,4 mln. litų. „Alytaus puošmena tapo skveras“. LIETUVOS RYTAS
Jau buvo parengtas projektas restauruoti Juozapavos bažnyčios (Šiaulių r.) vargonus, sudaužytus per Antrąjį pasaulinį karą, bet parapijos klebonas pabijojo, kad neįvykdžius projekto sąlygų pinigus, gautus vargonams tvarkyti, tektų grąžinti. Juozapavos Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčios, pastatytos 1829m., vargonais buvo grojama tik iki Antrojo pasaulinio karo. Frontui slenkant į vakarus, sovietiniai kareiviai arkliais buvo sujoję į bažnyčią, apdaužė vargonus. Jie taip ir stovi iki šiol, iš priekio atrodantys tvarkingi, bet jais neįmanoma groti. Tačiau kunigo Rimvydo Žeknio teigimu, minties sutvarkyti Juozapavos bažnyčios vargonus neatsisakyta. Bus bandoma rinkti pinigus. Per porą metų sutaupyti 409 litai iš pervestų 2 proc. žmonių pajamų mokesčio. Tikimasi, kad atsiras daugiau žmonių, norinčių paaukoti Juozapavos parapijos bendruomenei. Pasak kunigo, „minimaliai atstatyti“ Juozapavos vargonus būtų įmanoma už 4-5 tūkst. litų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad pernai lapkričio 16-ąją nacionalizuotas „Snoro“ bankas bus likviduotas. Teismo sprendimu „Snoro“ daugiau nebebus, nors kreditoriai matė galimybių jį prikelti ir atgauti savo pinigus, bet to neleido šalies valdžia. Teismo nutartis dar gali būti skundžiama, tačiau „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, skųsti net nėra kam. „Kas gali skųsti, jeigu teismui apsispręsti galutinai likviduoti banką patarė pats “Snoro„ kreditorių komitetas, o tiksliau – jame lemiamą balso teisę turinčios valstybinės įmonės Indėlių draudimo fondo atstovai“, – teigė D. Arlauskas. Kreditorių komitetas ir įpareigojo dabartinį banko bankroto administratorių, užsienietį Nilą Kuperį (Neil Cooper) kreiptis į teismą dėl visiško „Snoro“ sunaikinimo. D. Arlausko nuomone, skubus kreditorių komiteto sprendimas kreiptis į teismą dėl galutinio „Snoro“ bankroto aiškiai rodo, kad visa banko nacionalizavimo ir visiško sunaikinimo istorija yra grynai politinė. „Paskelbtos “Snoro„ laidotuvės“. RESPUBLIKA
Druskininkų ligoninėje ketvirtadienį mirė 71 metų druskininkietė. Ji trečiadienio popietę važiuodama dviračiu prasilenkdama kliudė kitą dviratininką ir nukritusi susižalojo. Tragiškas įvykis kelyje Druskininkai-Seirijai, šalia Sniego arenos, įvyko apie pietus, kai Druskininkų link važiuojanti 71 metų Julė M. nuokalnėje sutiko kitą dviratininką 58 m. Vaclovą A. Prasilenkdami dviratininkai susimėtė, kliudė vienas kitą ir nukrito nuo dviračių. Nė vienas nepatyrė akivaizdžių išorinių sužalojimų, bet moteris iš karto pasijuto blogai. Ji buvo paguldyta į reanimacijos skyrių Druskininkų ligoninėje, kur maždaug po pusės paros mirė. Netrukus paaiškėjo, kad nuo smūgio į kietą kelio dangą ji patyrė ypač sunkią traumą – lūžo kaukolė. „Užsimušė dviratininkė“. LIETUVOS RYTAS
Beveik po dešimtmečio Panevėžio Vyšniukų vadeivos Gražvydo Pinigio pagrobėjai sulaukė teismo nuosprendžio, o kas jį nužudė, neaišku iki šiol. Apie tai – „Akistatos“ straipsnyje „Pagrobėjai nuteisti, o žudikai taip ir liko neaiškūs“. Kita tema – nuo teismo bausmės sprukusi į užsienį jauna marijampolietė vis dėlto ir po kelerių metų buvo priversta prisiminti žiaurias orgijas Marijampolėje, kai su dviem bendramintėmis bjauriausiais būdais niekino 19 metų merginą, stebint trims kompanijos vaikinams. Apie tai, kokios būna žiaurios panelės, skaitykite „Orgijų kurstytojos – merginos“ AKISTATA
