mokslo metai

12 metų mokyklos suole vieniems varo nuobodulį, o kiti su tokiu terminu jau seniai susitaikė. Visgi Seime atsiranda siūlymų nurėžti vienerius metus nuo bendrojo ugdymo programų. Tiek švietimo ekspertai, tiek moksleiviai kraipo galvas – jie linkę neskubėti ir mokslų netrumpinti.

Šalies mokyklose rugsėjo 1-ąją planuojama grįžti prie kontaktinio mokymo, tačiau dalis pamokų turės būti nuotolinės, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  „Planuojame rugsėjo 1-ąją išeiti į klases, į kontaktinį ugdymą“, – antradienį LRT radijui pareiškė ministrė.  Vis dėlto ji teigė, kad bent 10 proc.

Prezidentūra akcentuoja, kad nepaisant situacijos, nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai turėtų grįžti mokytis į mokyklas, o ne nuotoliniu būdu. Prezidentūros manymu, tam dideles galimybes sudarys ir leidimas skiepyti vaikus nuo COVID-19, taip pat moksleivių testavimas. Antradienį prezidentūroje vyko prezidento Gitano Nausėdos pasitarimas su sveikatos apsaugos ir švietimo ministrais, kaip būtų galima kompensuoti ugdymo praradimus, patirtus dėl COVID-19 pandemijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitikime su šalies prezidentu Gitanu Nausėda apibendrino ministerijos veiksmus siekiant kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokinių akademinius praradimus. Kartu jie akcentavo būtinybę suteikti įvairesnes emocinės-psichologinės pagalbos priemones bei jų prieinamumą tiek mokiniams, tiek mokytojams. Ministrės pozicija dėl naujų mokslo metų aiški – visi vaikai turi grįžti į mokyklas.

Nauji mokslo metai atneš reikšmingų permainų bendrajam ugdymui: baigiamas rengti ir švietimo bendruomenei pristatomas atnaujintas bendrojo ugdymo programų paketas. Planuojama, kad jau kitąmet jas galės išbandyti norinčios mokyklos, o nuo 2022 m. pagal jas dirbs visos mokyklos. Taip pat planuojamas proveržis skaitmeninio ugdymo srityje: papildomai mokykloms skiriama 14 mln.

Neeilinė rugsėjo 1-oji Lietuvos mokymo įstaigose jau sėja paniką tarp mokytojų ir mokyklų vadovų. Pastarieji sako nežinantys, kaip dirbti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas rekomendacijas.  Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė teigia, kad kai kurie Sveikatos ministerijos nurodymai – net neįgyvendinami.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos mokytoja, kuri teigė, kad COVID-19 susirgus vienam moksleiviui dalis darbuotojų priversti izoliuotis dar neprasidėjus mokslo metams, tačiau apie tai informacija neva slepiama. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) patvirtino, kad per vakar koronavirusinė infekcija buvo diagnozuota vienam moksleiviui, tačiau pabrėžia, kad jis atostogavo ir jo kontaktų ratas – tik artimi žmonės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendrai parengtas rekomendacijas Rugsėjo 1-osios šventei. Šiemet siūloma atsisakyti masinio renginio, ypač didelėse mokyklose. Šventę patariama organizuoti atskiromis klasėmis ar grupėmis skirtingu metu. Jeigu šventėje tuo pačiu metu dalyvaus kelios klasės, turėtų būti numatytos atskiros erdvės, kuriose jos galėtų susiburti.

Ministrų siūlymai, kad apsauginės kaukės tiek mokytojams, tiek mokiniams pertraukų metu būtų privalomos, papiktino moksleivių tėvus. Jie įsitikinę, kad kaukės vaikų neapsaugos nuo viruso, o tik pridarys žalos. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas rekomendacijas, kaukes pamokų metu dėvės tik mokytojai ir tuo atveju, kai jiems nepavyks palaikyti saugaus atstumo nuo vaikų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pirmadienį dalyvavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos posėdyje, kur kartu su švietimo eksperte Vilija Targamadze ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi, profesoriumi Sauliumi Čaplinsku aiškinosi pasiruošimą netrukus prasidėsiančiam ugdymo procesui.

Nors jau aišku, kad šiuos mokslo metus moksleiviai sutiks ne namuose, o mokyklų suoluose, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ragina mokyklas ruoštis nuotoliniam ugdymui. Mokyklos skatinamos pasiruošti planus, kaip turėtų elgtis bendruomenėje užfiksavus Covid-19 atvejų, taip pat mokytojams perkami kompiuteriai, jie mokomi dirbti nuotoliniu būdu. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMSM) ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad dėl koronaviruso situacijos bus sugriežtintos taisyklės mokyklose ir jau parengtos rekomendacijos. Pasak ministro, mokiniai turės mokytis vienoje klasėje, kad nesimaišytų srautai, o po mokyklos koridorius mokiniai vaikščioti turės su apsauginėmis veido kaukėmis.  „Ar jie nori, ar nenori (vaikų tėvai – aut. past), ne tai yra svarbu. Svarbu tai, ką sako specialistai ir epidemiologai.

Lietuvos aukštosios mokyklos netrukus atvers duris savo studentams. Tačiau baiminantis Covid-19 grėsmės, universitetai ir kolegijos bent dalį savo veiklos suplanavo vykdyti nuotoliniu būdu. O tais atvejais, kuomet studentai mokysis įprastiniu būdu, kai kurie universitetai numato, kad bus privalu dėvėti apsaugines kaukes. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų ketina organizuoti paskaitas Covid-19 pandemijos metu.

Švietimo, sporto ir mokslo ministras Algirdas  Monkevičius lankėsi Vilniaus Šeškinės mokykloje ir Vilniaus Gabijos gimnazijoje, kur su mokyklų vadovais aptarė jų pasirengimą artėjantiems mokslo metams bei iškylančias problemas. Ministro teigimu, įgyvendinti visas epidemiologų rekomendacijas bus sudėtinga, tačiau mokyklos tam ruošiasi ir šiuo metu jis situaciją vertina teigiamai.

Paskutinė savaitė iki mokslo metų pradžios, o reikalavimai mokykloms tik griežtėja. Jų vadovai sako dalies nebepajėgsiantys įgyvendinti, o tėvai susirūpinę dėl vaikų saugumo. Rugsėjo 1-ąją vaikai ateis į šventę, tačiau vėliau dalis mokyklų prašo nuotolinį ugdymą derinti su įprastu. Tačiau ministerija kol kas neskuba apsispręsti. Vilniaus licėjaus kieme – skamba dainos ir gitara. Mokiniai ruošiasi Rugsėjo 1-ajai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius mokyklas ragina pergalvoti rugsėjo 1-osios šventes ir išvengti masinių susibūrimų. Ministras mokyklas skatina šventes rengti atvirose erdvėse, o tam nesant galimybių – laikytis būtinų saugumo reikalavimų. Šiais mokslo metais moksleiviai mokysis nebe nuotoliniu, o įprastiniu būdu, tačiau mokykloms taikomi griežti saugumo reikalavimai.

Artėjant rugsėjui, valdžia mokykloms pateikė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kaip mokslo metais turi būti organizuojamas ugdymo procesas. Iki mokslo metų pradžios likus savaitei, mokyklų vadovai teigia dedantys visas pastangas, kad rekomendacijos būtų įgyvendintos, o tėvai, savo ruoštu, kritikuoja valdžios sprendimus.

Nuo rugpjūčio 24 d. iki mokslo metų pradžios Lietuvos mokyklų mokytojams bus išdalyta 2800 nešiojamųjų kompiuterių. Taip pat mokykloms jau perduoti robotų rinkiniai ir kitos edukacinės priemonės, padedančios ugdyti pradinukų informatikos gebėjimus. „Pandemijos metu įvykę pokyčiai koreguoja ugdymo procesą, didėja informacinių technologijų poreikis.

Rugpjūčio 20 d. Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) mokiniams, mokytojams ir mokyklų vadovams pristatė nuotolinio mokymo vadovą. Vadovas parengtas po išsamių konsultacijų su mokytojais, mokyklų vadovais ir socialiniais partneriais.  Ruošiantis pradėti naujus mokslo metus 2020 m. rudenį, Švietimo, mokslo ir sporto  ministerija pavedė NŠA parengti metodinę priemonę – Nuotolinio mokymo/ugdymo (si) vadovą.

Vykdant koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo prevenciją, aukštųjų mokyklų vadovai turės užtikrinti į Lietuvą atvykusių studijuoti užsieniečių izoliacijos sąlygas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus mokslo ir studijų institucijoms priimant į Lietuvą atvykstančius studijuoti užsienio piliečius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informuoja apie Operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintus reikalavimus aukštojo mokslo studijoms, profesiniam mokymui ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veikloms nuo naujų mokslo metų. Aukštųjų mokyklų vadovai, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjai įpareigoti šias veiklas organizuoti užtikrinant saugų atstumą tarp asmenų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, organizuodama mokyklų pasiruošimą naujiems mokslo metams ir atsakydama į svarbiausius švietimo bendruomenės klausimus, kaip bus ugdomi vaikai nuo rudens, primena apie parengtas rekomendacijas ir naujausius sveikatos apsaugos ministro – operacijų vadovo sprendimus. Be to, dokumentuose pateikiami pagrindiniai reikalavimai dėl klasių, mokinių judėjimo, maitinimo, tvarkaraščių.

Vyriausybės pasitarime trečiadienį buvo kalbama, kad mokyklos jau ruošiasi naujiems mokslo metams. Nauji mokslo metai prasidės rugsėjo 1-ąją ir pamokos vyks įprastu būdu mokyklose. O virusui išplitus rengiamasi taikyti lokalias priemones. Ministerija rengia ir 3 scenarijus, kaip prireikus suvaldyti ugdymo įstaigoje išplitusį virusą. „Rugsėjo 1 dieną mokslo metai prasidės kontaktiniu tiesioginiu būdu.

Mokslo metai Lietuvoje prasidės laiku, rugsėjo pirmąją. Ištisus pusę metų klasėse nesėdėję moksleiviai turės vėl pratintis prie įprastinių pamokų ir naujų higienos reikalavimų. Visgi, mokyklos ruošiasi ir galimiems koronaviruso protrūkiams, kurių metu gali tekti užsidaryti ir vėl mokyti vaikus nuotoliniu būdu. Tiesa, ar tam tinkamai apsiruošta, dalis abejoja. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija jau ruošiasi artėjantiems mokslo metams.

Nauji mokslo metai prasidės įprastu būdu – moksleiviai galės grįžti į klases. Tačiau tai nereiškia, kad mokymo procesas atrodys taip, kaip visada. Moksleiviai nuo šiol nebevaikščios po klases, liks vienoje, kur juos lankys skirtingi mokytojai. Taip pat mokyklose bus privalu užtikrinti tinkamas higienos normas. Kaukės mokyklose kol kas nebus privalomos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ketvirtadienį patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios moksleiviai galės grįžti į klases.

Mokslo metus planuojama pradėti įprastu būdu, tik laikantis didesnių saugumo reikalavimų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. „Mano prognozė ir pagrindinis scenarijus, kad mokslo metai prasidės laikantis saugumo reikalavimų įprastu būdu“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Monkevičius. Anot jo, nuotolinis mokymosi būdas galėtų būti taikomas iš dalies, vyresnėse klasėse, tuo tarpu siekiama, kad ikimokyklinis bei pradinis ugdymas vyktų tiesiogiai.

Nauji mokslo metai šiemet prasidės rugsėjo 1-ąją. Tuo metu aukštosios mokykloms mokslo metus siūloma vėlinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) neatmeta galimybės, kad šiais mokslo metais moksleiviai turės galimybę sugrįžti į klases. Tai Vyriausybėje trečiadienį patvirtino ŠMSM kancleris Tomas Daukantas. „Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinio ugdymo mokyklose prasidės rugsėjo 1-ąją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pratęsė mokinių, kurie mokslus tęs toje pačioje ugdymo ar mokymo įstaigoje ir kurių sveikata nuo paskutinio patikrinimo nepasikeitė, sveikatos pažymėjimų galiojimo laiką – jie galios iki metų galo. Kitais atvejais mokinių sveikatą tėvai turi patikrinti iki mokslo metų pradžios.

Mokslo metais baigėsi, tačiau Švietimo, sporto ir mokslo ministerija kartu su švietimo bendruomene jau rengia planus, kaip mokymas vyks nuo rugsėjo 1 dienos. Kaip teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, yra svarstomi trys variantai, kaip pradėsime naujus mokslo metus.

Lietuvos mokyklose abiturientams šį penktadienį skamba paskutinis skambutis. Tačiau šiemet jis daugelyje gimnazijų ir mokyklų sutinkamas nuotoliniu būdu per kompiuterių ar telefonų ekranus. O tie, kas ryžosi švęsti gyvai, paskutinę simbolinę pamoką sutiko su kaukėm ir laikantis rekomenduojamų atstumų. Na, o pirmą kartą po trijų mėnesių karantino susitikę dvyliktokai neslėpė, kad jų mokyklos baigimo šventė sugadinta.

Koronavirusas Lietuvoje kaip reikiant pakeis švietimo sistemą net ir kitais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius svarsto, kad nuo rugsėjo 1-osios šalies mokyklos turėtų derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą. Pasak ministro, grįžimas į mokyklas dar šiais metais gali būti gera repeticija prieš rugsėjo 1-ąją, nes tikėtina, kad ir kitais mokslo metais mokyklose teks laikytis saugumo ir higienos priemonių bei derinti nuotolinį ir kontaktinį ugdymą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šią ir kitą savaitę tęsia konsultacijas su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl mokslo metų baigimo. Tačiau jau dabar pažymima, kad mokslo metai neturėtų baigtis anksčiau negu birželio 1 dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui paskelbus, kad dėl karantino šiemet mokslo metai bus trumpinami, Lietuvos tėvų forumo (LTF) nariai teigė, kad dauguma mokytojų, moksleivių ir tėvų apsidžiaugė šiuo dalyku, tačiau ne visiems ši žinia džiugi. Kai kurios mokyklos puikiai organizuoja nuotolinį ugdymo procesą, kai kurie mokiniai atrado erdvę kūrybiškumui atsiverti, todėl tolimesnei ugdymo kokybei mokslo metų trumpinimas gali turėti nemažai reikšmės.

Vos prieš pora dienų tvirtinęs, kad beveik visos mokyklos susitvarkė su nuotolinio ugdymo iššūkiais, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šiandien jau kalba, kad ir vaikai, ir mokytojai pavargo, todėl mokslo metai Lietuvoje bus sutrumpinti. Esą su technologijomis nebūtinai draugaujantys pedagogai daugiau laiko dabar skiria net ne mokymui, o tik pasiruošimui dėstyti pamoką.

Dar prieš mokslų metų pradžią sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos palaiminta naujovė dėl sergančių vaikų praleistų pamokų virto chaosu. Dėl ligos vaikų praleistų pamokų ar dienų darželiuose gydytojai rašyti pažymų nebeprivalo. Tačiau dalis ugdymo įstaigų ir toliau jų reikalauja. Sveikatos apsaugos ministerija jau grasina baudomis. O štai vaiko teisių kontrolierė nerimauja, ar neteks gelbėti vaikų, kurie praleidinėja pamokas, o jų tėvams tai visai nė motais.

Keturis, šešis ar net septyniolika tūkstančių eurų – tiek jūsų piniginė per metus suplonėtų, jei nuspręstumėte savo atžalą išsiųsti į privačią mokyklą. Tačiau čia išlaidos nesibaigia – mokyklos reikalauja susimokėti kelis šimtus eurų už patį stojimą ir ugdymo priemones. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra brangiausios privačios mokymo įstaigos Lietuvoje ir kokie yra vidutiniai atlyginimai jose. Už vaiko mokslą – 17 tūkst.

Mirė vienas iš penkių Kalvarijos savivaldybėje, netoli Šleinių kaimo, pirmąją mokslo metų dieną į avariją patekusių vaikų, trečiadienį BNS informavo Marijampolės policijos atstovė Daiva Klimavičienė. 30 metų moteris automobiliu „Ford Galaxy“ pirmadienį vežė penkis savo vaikus, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Per eismo įvykį sužalota automobilio vairuotoja ir kartu važiavę 2006, 2008 bei 2014 metais gimę vaikai gydomi ambulatoriškai.

Mokslo metų pradžią jaunimas paminėjo ir su svaigiaisiais gėrimais rankose. Nors rugsėjo pirmąją alkoholis parduotuvėse buvo nepardavinėjimas, jaunimas svaigiuosius gėrimus pirko baruose. Didelė dalis šalies mokyklų mokslo metus atidarė šiandien – ne rugsėjo 1-ąją, o antrąją dieną. Dėl to parduotuvėse visuotinis draudimas prekiauti alkoholiu šiandien negaliojo.

Lietuva švenčia mokslo metų pradžią. Nors dalis mokyklų  šventę minėjo rugsėjo 1-ąją, tačiau dauguma su gėlėmis, pasipuošę ir šypsenomis veiduose pradėjo mokslo metus rugsėjo 2-ąją. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos bendruomenė šventę pradėjo ypatingai. Mokykloje pasirodė pats prezidentas Gitanas Nausėda sodino medį, bendravo su moksleiviais ir mokytojais. Deja, prezidentas negailėjo kritikos ir Švietimo ministerijai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Rugsėjo 1-osios – Mokslo ir žinių dienos – proga pasveikino mokinius, studentus, pedagogus ir visą švietimo bendruomenę. „Šiandien visiems Jums vėl verčiasi naujas galimybių puslapis. Tai, ką jame įrašysite, kurs ne tik Jūsų asmeninį gyvenimą, bet ir mūsų visų valstybės ateitį. Jos pamatas – įgytos ir perduodamos žinios, įgūdžiai, patirtys. Kuo šie mainai intensyvesni, tuo sparčiau valstybė žengia į priekį“, – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Prasidedant naujiems mokslo metams Kelių policija informuoja apie reidus šalies keliuose. Pirmadienį policijos išplatintame pranešime sakoma, kad nuo rugsėjo 2 dienos keliuose padaugės jaunųjų eismo dalyvių, keliuose padidės transporto srautai. Rugsėjo mėnesį policija rengiasi sustiprinti pajėgas prie ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, aukštųjų ir profesinio mokymo įstaigų.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori.

Valdžia mokslų metų Lietuvoje netrumpins. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po pasitarimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pareiškė, kad mokiniai mokyklose turės praleisti tiek pat laiko, kiek ir praėjusiais mokslo metais. O kad nereiktų per karščius vaikams sėdėti klasėse, valdžia siūlo mokykloms tiesiog greičiau įveikti ugdymo programas. Esą jei iki birželio vaikai programas bus įveikę, vasarą eiti į mokyklas nebus jokio tikslo.

Tirpstant paskutiniam vasaros mėnesiui Lietuvos mokykloms vis dar trūksta 300-ų mokytojų. Savivaldybės iki mokslo metų pradžios visais įmanomais būdais stengiasi užpildyti tuščias darbo vietas, tačiau sako, kad kiekvieną vasarą rasti reikalingų mokytojų darosi vis sunkiau. Tuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikisi, kad jaunimą tapti mokytojais motyvuos pinigai, didesnės stipendijos ir tūkstančius eurų siekiančios išmokos.

Jau praėjusiais mokslo metais mokinių vasaros atostogos prasidėjo vėliau, nei iki tol. Tai leido plėtotis aršioms diskusijoms. Vieni tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimą kritikavo, o kiti gynė, sakydami, jog tai tik į naudą. Nepaisant to, kalbama, kad mokymosi kokybė šį birželį buvo prasta, nes Lietuvoje mokyklos nėra pritaikytos karščiams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, vertindamas savivaldybių prašymą atšaukti mokslo metų ilginimą iki birželio vidurio dėl vasarą kylančių karščių, sako, kad karščiai gali užklupti ir rugsėjį ar gegužę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sprendimus dėl mokslo metų trukmės žada priimti rugpjūčio mėnesį. „Tai kompleksinė tema, apimanti ne tik mokymosi trukmę, bet ir ugdymo proceso formą, infrastruktūros galimybes. Sutarėme, kad ministerija surinks išsamesnę informaciją, kaip atskiros savivaldybės ir jose esančios mokyklos organizavo ugdymo procesą birželio mėnesį, kokia gerąja patirtimi galėtų pasidalyti, kokias mato didžiausias problemas ir sunkumus.

Neproduktyvu vesti pamokas tokiomis oro sąlygomis, patvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Tačiau jis pabrėžia – mokyklos turėtų ne užsidaryti, o toliau stengtis įgyvendinti ugdymo planą kūrybiškai, nebūtinai dėstant įprastas pamokas, o organizuojant ekskursijas. Porą savaičių iš eilės besitęsiant karščiams, A. Monkevičius pirmadienį su mokyklų ir tėvų bendruomene aptarė ugdymo galimybes per karščius. „Ugdymo planai tvirtinami dviem metams.

Prasidėjus mokslo metams, tėvai prakalbo, jog moksleivių pratybų sąsiuviniai itin pabrango. Vidutiniškai, vienam vaikui pratybų rinkinys kainuoja apie 60 Eur, o štai kai kurie pakloja ir virš 70 Eur. Švietimo ir mokslo ministerija primena, kad pratybų sąsiuviniai nėra privalomi. Tėvai tam prieštarauja ir tikina, jog jų nuomonės niekas neklausia: mokytojai tik  praneša, ką ir iki kada nusipirkti.