moksliniai tyrimai

Mokslininkai įspėja šiukštu nekrapštyti nosies – naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie krapšto nosį, rizikuoja, kad pavojingos bakterijos pateks į smegenis. Šios bakterijos gali sukelti Alzheimerio ligą. Mokslininkai įspėja, kad dažnai pasitaikantis blogas įprotis gali sukelti demenciją. Dėl to geriau stengtis jo išvengti. Nosies krapštymas siejamas su Alzheimerio liga Dėl dažno nosies krapštymo, vadinamo rinotileksomanija, mikrobai nuo rankų gali lengvai patekti į nosį.

Universitetų mokslo tyrimams valstybė šiemet numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos – tris kartus daugiau nei 2023 metais (4 mln. eurų). Iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministras Gintautas Jakštas teigė, kad taip norima stiprinti inžinerijos, technologijų, duomenų, gamtos, biomedicinos kryptis.

Moksliniams tyrimams reikalingai infrastruktūrai atnaujinti Lietuvos mokslo taryba (LMT) planuoja skirti 3,2 mln. eurų. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki gegužės 5-osios. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei šalies mokslinio konkurencingumo didinimo.

Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai. Maždaug 3,7 mlrd. žmonių (dauguma pasaulio populiacijos) yra užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas ir labai paplitęs, vis dėlto, apie jo istoriją buvo žinoma nedaug.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį. Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Naujas tyrimas atskleidė, kad yra du vyrų, neatsiklausus siunčiančių savo lytinių organų nuotraukas moterims. Dalis jų, kaip ir galima buvo tikėtis, yra narcizai ir seksistai. Iš 1 087 vyrų, dalyvavusių tyrime, 48 proc. dalyvių prisipažino anksčiau siuntę savo lytinių organų nuotraukas moterims be jų sutikimo. Tyrimo, kurio išvados buvo publikuotos žurnale „The Journal for Sex Research“, autoriai naudojo keletą klausimynų, siekdami įvertinti dalyvių charakterio bruožus.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.

Didžiausia pasaulyje superjachta – net dviejų futbolo stadionų dydžio laivas. Tiesa, norvegų milijardieriaus pirkinys skirtas ne pramoginiams plaukimams, o moksliniams tyrimams. Norvegijos link iš uosto Rumunijoje išplaukė didžiausia pasaulyje superjachta, kuri buvo konstruojama daugiau nei pusantrų metų. 183 metrų laivo savininkas – norvegų milijardierius Kjellas Inge Rokke. Tačiau ši superjachta bus skirta tikrai ne pramogai, o moksliniams vandenynų tyrimams.

Gausių mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad visame pasaulyje dauguma suaugusiųjų ir vaikų yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir fizinio aktyvumo lygis toliau laipsniškai mažėja visose amžiaus grupėse. Per pastaruosius 50 metų gerokai sumažėjo fizinio aktyvumo darbe, vis daugiau sėdime. Taip pat pasikeitė laisvalaikio pobūdis – tapo pasyvesnis.

Apie jogą kalbėta daug, bet dažniausiai tai – žmonių pasakojimai, kokią naudą jiems davė joga arba gąsdinimai, kaip ten galima susižeisti ar pasitempti raumenis. Štai žiniasklaidos kanalas „Uplift“ (Pakilimas – liet.) parengė vaizdo siužetą „Mokslas už jogos“, kuriame mokslininkai ir kiti profesionalai pasakoja, kaip joga fiziškai veikia žmogaus kūną, protą ir bendrą savijautą. Moksliniai tyrimai, kuriuos komentuoja profesionalai, priverčia išsižioti iš nuostabos.

Švietimo ir mokslo ministerija pranešė, kad paskelbtas kvietimas teikti paraiškas naujiems institucijų partnerysčių projektams vykdyti pagal Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programą „Moksliniai tyrimai ir plėtra“. Lietuvos mokslo institucijų bendradarbiavimui su Šveicarijos partneriais bus paskirstyta 1 mln. Šveicarijos frankų, arba 0,909 mln. eurų.

Klimato kaitos arba globalaus atšilimo problema laikoma viena iš aštriausių ekologinių žmonijos problemų. Pasaulinio klimato kitimo faktas patvirtintas moksliniais tyrimais ir dėl jo neabejoja dauguma mokslininkų. Ir vis dėlto šia tema nuolatos diskutuojama.

Šiandien ES paskelbė apie naujas dotacijas, kuriomis bus siekiama mažinti valstybių narių mokslinių tyrimų kompetencijos skirtumus ir visoje Europoje didinti konkurencingumą bei skatinti ekonomikos augimą, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Šios dotacijos bus skiriamos pagal naują mokslo įstaigų susiejimo (angl. Teaming) priemonę ir padės gerinti mokslinių tyrimų rezultatus ir didinti investicijas prasčiau mokslinius tyrimus vykdančiose šalyse.

Lietuvos pramonė, kurioje siekiama efektyviai diegti aukštąsias technologijas, yra viena stipriausių Europoje: pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, pramonės dalis Lietuvos ekonomikoje sudaro 25 proc. Jo teigimu, šiuo požiūriu esame 4 šalis Europoje ir netgi lenkiame Vokietiją. Tačiau fundamentiniams mokslo tyrimams pas mus skiriama didesnė lėšų suma, nei eksperimentinei plėtrai ar bandomajai gamybai. Apie 90 proc. finansavimo, kuris skirtas inovacijoms, atitenka fundamentiniams tyrimams.

Baigėsi Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skelbtas konkursas dėl finansinės paramos teikimo studentų vykdomiems moksliniams tyrimams. Tarp 100 atrinktų paraiškų, kurias teikė studentai ir mokslininkai iš įvairių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, net 48 yra Vilniaus universiteto, sakoma VU pranešime.

Kinija pirmą kartą pralenkė Europos Sąjungą pagal vieną svarbiausių inovacijų raidos rodiklių: savo ekonomikos dalį, skiriamą mokslo tiriamiesiems darbams ir plėtrai (R&D), pranešė žurnalas „Nature“. 2012 m. Kinija į mokslinius tyrimus ir plėtrą investavo 1,98 proc. savo BVP ir šiuo požiūriu pralenkė 28 ES valstybes, kurios visos kartu tam skyrė 1,96 proc. BVP. Tokius duomenis šį mėnesį oficialiai paskelbs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), sakoma pranešime.

Ilgai laukta gelbėjimo operacija, per kurią turi būti evakuoti keleiviai iš mokslinių tyrimų laivo, jau ilgiau nei savaitę įstrigusio leduose netoli Antarktidos, pagaliau buvo pradėta. Ekspedicijos atstovas Alvinas Stone'as (Alvinas Stounas) pranešė, kad sraigtasparnis iš netoliese esančio Kinijos ledlaužio ketvirtadienį nusileido netoli įstrigusio laivo „Akademik Šokalskij“ ir kad pradedama jame esančių 52 mokslininkų ir turistų gelbėjimo operacija.

Tai – ne naujo Džeimso Kamerono (James Cameron) filmo apie jūrų gelmes dekoracija. Tai – tikras okeanų tyrimų laivas „Sea Orbiter“, netrukus (2014-aisiais) plaukiosiantis kuriame nors iš vandenynų. Laboratoriją ant vandens suprojektavo prancūzų architektas Žakas Ružjė (Jacques Rougerie). Nelyginant ledkalnio, beveik du trečdaliai iš 51 metro aukščio laivo bus panirę po vandeniu. Taip mokslininkai tiesiogiai galės stebėti ir tyrinėti jūrų ekosistemas ir žuvingumą.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė teikianti Vyriausybei tvirtinti prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) kryptis 2014–2020 metams. Dokumento projektas svarstomas šiandien vyksiančiame Vyriausybės pasitarime.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė siūlymą papildyti nacionalinių mokslo programų (NMP) sąrašą penkiomis programomis. Pagal jas būtų finansuojami nauji nacionalinės svarbos tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai programoje nurodyta kryptimi, kuriantys sąlygas spręsti ne tik Lietuvos, bet ir Europos visuomenei strategiškai svarbias problemas, sakoma LMT pranešime.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, pabrėžė mokslinių tyrimų svarbą ES ekonomikos augimui. Lietuvos švietimo ir mokslo ministras akcentavo sėkmingą ir spartų naujos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą ir sklandų bendros Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimą.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė pirmąjį konkursą moksliniams proveržio idėjų projektams finansuoti. Nuo šių metų Lietuvos mokslininkai galės atlikti trumpalaikius projektus, padėsiančius jiems patikrinti galimybes įgyvendinti drąsias mokslines idėjas ir po to imtis išsamesnių tyrimų. Pirmojo konkurso laimėtojai projektus atliks 2012–2013 metais. Idėjoms patikrinti numatyta finansuoti iki 9 mėnesių trukmės projektus, kiekvienam skiriant iki 50 tūkst. litų.

Kiek daugiau nei per metus (13 mėnesių) Vilniuje buvo pastatytas Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centras, kuris trečiadienį oficialiai atvėrė duris lankytojams. Centrą atidarė didžiausia pasaulinė kompanija „Thermo Fisher Scientific“, 2010 m. įsigijusi lietuviško kapitalo kompaniją „Fermentas“. „Įspūdis ir architektūra labai panaši. Kai ten buvau, labai panašiai ir darbuotojų buvo susirinkę. Tai gražiai nuteikia“, – kalbėjo A. Zuokas.

Lietuvos įmonės „Valentis“ maisto papildas CIGNON, skirtas sausgyslėms, tapo milijoniniu registruotu ES bendrijos prekiniu ženklu. Tai Lietuvai pranešė ES prekių ženklų ir pramoninio dizaino ženklų tvarkymo institucija Vidaus rinkos harmonizavimo tarnyba (OHIM). Bendra ES prekių ženklų ir dizaino registravimo sistema pradėjo veikti 1996 metais, tad milijoninės registracijos teko laukti net 15 metų.

JAV karo laivyno tyrimų biuro užsakymu pastatytas mokslinis laivas FLIP vis dar atrodo tarsi atplaukęs iš kažkokio mokslinės fantastikos filmo, nors šiemet švenčia jau 50 metų jubiliejų. Tie, kurie tik dabar pamatys laivą, kuris gali ne tik plaukti kaip įprasti laivai, bet ir panirti atsistojęs 90 laipsnių kampu, turbūt pamanys, jog jis paprasčiausiai ėmė skęsti ir netrukus pradings jūros gelmėje.

Neseniai vieno iš mūsų šalies Vyriausybės posėdžių darbotvarkėje buvo įrašytas štai toks klausimas: „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos tyrimų centro (LTC) nuostolių padengimo“. Nuostoliai nemenki – penki su puse milijono.

Tikriausiai žinai, kad pats savęs pakutenti negali. Ir nors puikiausiai galėtum kutenti visiškai nepažįstamą žmogų, Tavo smegenys signalizuoja, kad tai būtų visiškai netinkamas veiksmas. Merilando universiteto neurologas ir knygos „Juokas: moksliniai tyrimai“ autorius Robertas R. Provine'as pasakoja, kad šie du faktai jį įkvėpė nagrinėti kutenimo reikšmę.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pranešė antrajam visuotinės dotacijos konkursui gavusi 90 paraiškų. Tinkamų finansuoti projektų vykdymui bus paskirstyta 50 241 383 litai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Netrukus prasidės pateiktų projektų Tarybos specialistų vykdomas administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti vertinimas, sakoma LMT pranešime. Vėliau atitinkamų sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio šalių atliks projektų naudos ir kokybės vertinimą.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje pastatytos naujos, erdvios rinkinių saugyklos, sutalpinsiančios kasmet vis daugėjančius eksponatus.Eksponatų muziejuje kasmet vis daugėja, tad specialistai džiaugiasi, kad dabar nereikės sukti galvų, kur juos saugoti. Be to, planuojama kaupti ir daugiau moksliniams tyrimams reikalingos medžiagos, praneša LTV naujienų tarnyba. Muziejininkai sako, naujų saugyklų verkiant reikėjo.

Irano kosmoso organizacija pranešė sėkmingai paleidusi į kosmosą mokslinį palydovą „Navid“, skirtą Žemės paviršiaus tyrimams. Pasak Irano kosmoso organizacijos vadovo Hamido Fazeli, „Navid“ palydovą į orbitą, kurios aukštis siekia nuo 250 iki 370 kilometrų, iškėlė Irano raketa nešėja „Simorg“. Šis nedidelis palydovas, kurio masė tik 50 kg, yra skirtas duomenims apie oro sąlygas rinkti bei Žemės paviršiui stebėti.

Kiekvienas Didžiosios Britanijos nacionalinės sveikatos sistemos paslaugomis besinaudojantis asmuo turėtų tapti mokslinių tyrimų dalyviu, o informacija apie jų sveikatos būklę turėtų būti prieinama privačioms sveikatos priežiūros firmoms, pareiškė Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Premjero teigimu, taip Nacionalinės sveikatos sistemos pacientai Anglijoje padėtų kovoti su ligomis.

Bendrovė „Baltijos informacinės sistemos“ pranešė vykdanti ES lėšomis finansuojamą projektą, kurio pagrindinis tikslas – atlikti mokslinius tyrimus, kurie padėtų kuriant naują radioaktyvių atliekų saugyklų valdymo sistemą.

Vilniuje ketina įsikurti JAV pramoninės inžinerijos ir gamybos įmonės „Levanta Scientific“ antrinė bendrovė, veikianti pažangiosiomis technologijomis garsėjančiame „Silicio slėnyje“. Kaip teigė „Levanta Scientific“ generalinis direktorius Michaelas Bryanas, Lietuvoje dirba puikūs specialistai ir yra tinkama infrastruktūra, todėl įmonė mato gerų perspektyvų plėtoti veiklą. Projekto vertė sieks 16,2 mln. litų, jam įgyvendinti planuojama skirti iki 3,7 mln.

Vokietijos akademinė mainų tarnyba DAAD (http://www.daad.de) skelbia konkursą magistrantūros bei doktorantūros studijų stipendijoms, vasaros kursams, trumpalaikėms ar ilgalaikėms mokslinėms stažuotėms, moksliniams tyrimams, pakartotiniems pakvietimams bei studentų praktikai Vokietijoje. Stipendijos skiriamos visų specialybių studentams bei mokslininkams. Paraiškos gauti stipendijas 2012/13 m. m. teikiamos iki š. m. lapkričio 15 dienos.

Prasideda dvišalė Lietuvos ir Šveicarijos mokslinių tyrimų programa, pranešė Lietuvos mokslo taryba. Per penkerius metus bendriems mokslininkų projektams Šveicarija skirs 27,5 mln. litų. Programos lėšomis bus finansuojami aplinkos mokslų ir technologijų, sveikatos ir gamtos mokslų projektai. 2011–2016 metais Lietuvos ir Šveicarijos valstybinių mokslo ir studijų institucijų tyrėjų konsorciumai galės vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir kartu organizuoti mokslo renginius.

Žurnalas „Forbes“ surengė kasmetinį dviejų įtakingų verslo atstovų susitikimą ir kalbino juos apie jų labdaringą veiklą bei asmeninį gyvenimą. Šį kartą į „Forbes“ klausimus atsakinėjo kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas ir vienas iš „Facebook“ bendraautorių Dustinas Moskovitzas. Šie žmonės buvo pasirinkti neatsitiktinai. Abu verslininkai yra IT pasaulio atstovai. Abu jie mokėsi Harvardo universitete, bet metė studijas, susitelkdami į savo IT projektų vystymą.

Artėja revoliucija maisto srityje. Jau po kelių mėnesių prasidės sintetinės mėsos auginimas, o pirmosios „dirbtinės“ dešrelės pasirodys jau kitų metų pavasarį. Taip teigia mokslininkai iš Mastrichto universiteto Olandijoje, praneša savaitraštis New Scientist. „Visas pasaulis pačiu artimiausiu metu išvys mėsą, užaugintą laboratorijoje“, – pareiškė universiteto darbuotojas Markas Postas. Tiesa, vienos tokios dešrelės kaina sieks 300 tūkstančių dolerių.

Pasaulyje pripažinti klimatologai teigia, kad ekstremalūs gamtos reiškiniai – pačių žmonių rankų darbo vaisius. Anot jų, tai pirmieji kaistančios žemės temperatūros požymiai, paskui kuriuos seks jūros lygio kilimas, galintis nušluoti ištisus miestus. Tiesa, tik po šimto metų. Tačiau sustabdyti tai, anot mokslininkų, galima tik dabar.

,,Thermo Fisher Scientific" viceprezidentas Alanas Malusas, pirmadienį skaitydamas pranešimą Pasaulio lietuvių ekonomikos forume Vilniuje, teigė besidžiaugiantis įmonės pasirinkimu investuoti į Lietuvą. ,,Buvome maloniai nustebinti įmonės (,,Fermento" - autorės past.) vadovybės ir personalo. Jie labai atsidavę kompanijai, tuo džiaugiamės. Pasiekėme tikslus, kuriuos kėlėme", - kalbėjo vienos didžiausių JAV technologijų įmonių viceprezidentas.

Skelbiamas trečiasis kvietimas teikti paraiškas pagal Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų priemonę „Intelektas LT“. Šiuo kvietimu planuojama skirti 46,69 mln. Lt iš 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų lėšų. „Tai puiki galimybė įmonėms, kurios siekia neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir nori sukurti naujus produktus.

Vilniaus universitetas ir telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ bei „Nokia Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Bendrovės skirs finansinę paramą universiteto mokslininkų vykdomiems tyrimams bei prisidės prie tyrimų plėtros praktinėmis žiniomis ir patirtimi. „Geidžiamiausio darbdavio „Tele2“ ir geriausio Lietuvos universiteto bendradarbiavimas atveria naujas galimybes tiek tyrimų srityje, tiek siūlant geresnės kokybės studijas.

Moksliniai tyrimai parodė, jog šunų savininkai laimingesni, sveikesni ir gali gyventi ilgiau. Jei norite gyventi ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą, remiantis psichologo, daktaro Wells'o tyrimais galima teigti, jog šuo gali būti puiki galimybė tam įgyvendinti. Buvo manoma, jog šunų auginimas jų šeimininkus padaro laimingesniais, tačiau atlikus tyrimus, šiomis dienomis teigiama, jog šunys viršija net kačių ir kitų gyvūnų naudą.

Rusijoje sukurtas antioksidantas, kuris užkerta kelią senėjimui. Jį atrado profesorius Vladimiras Skulačiovas. Kaip rašo portalas delfi.lt, šis eliksyras buvo kuriamas 40 metų. Galima tikėtis, kad jis bus gaminamas pramoniniu būdu. Anot mokslininko, žmogaus organizme 99 proc. deguonies virsta vandeniu, o likęs 1 proc. – superoksidu, nuo kurio organizme atsiranda labai toksiškų medžiagų.

Lietuvos moksliniams tyrimams plėtoti skirta beveik 91 mln. litų, pranešė Lietuvos mokslo taryba. Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama programinį konkursinį mokslo finansavimą, skelbia pradėjusi vykdyti esmines Lietuvos mokslo plėtrai programas. Pirmąjį šių metų pusmetį mokslinių tyrimų projektams ir susijusiai veiklai 2010–2012 m. paskirta beveik 91 mln. litų, jau pradėta finansuoti ir vykdyti didžioji jų dalis.

Remiantis Danijoje atlikto tyrimo duomenimis, vyrų, per dieną išgeriančių litrą Coca-colos, spermos kokybė prastesnė, rašo „dailymail.co.uk“. Šio gėrimo mėgėjų spermoje net 30 proc. mažiau spermatozoidų. Nors remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos normatyvais, pavojinga riba neperžengiama, bet vyrai, kurių spermoje mažiau spermatozoidų dažniau būna nevaisingi. Pasak mokslininkų, dėl tokio poveikio kaltas ne kofeinas, mat kava, kurioje šios medžiagos daugiau, tokio poveikio neturi.

Pasirašytas susitarimas kuriuo Vilniuje Saulėtekio slėnyje kuriamas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, praneša LNK Žinios. Tai – didžiausias tokio pobūdžio projektas į kurį investuota 170 mln litų ES ir 30mln Lietuvos biudžeto lešų. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikino, jog geresnio padrąsinimo akademinei bendruomenei ir verslui negalima tikėtis.