Neseniai vieno iš mūsų šalies Vyriausybės posėdžių darbotvarkėje buvo įrašytas štai toks klausimas: „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos tyrimų centro (LTC) nuostolių padengimo“. Nuostoliai nemenki – penki su puse milijono.
Bet kodėl UAB'o patirtų nuostolių padengimu rūpinasi valdžios institucijos? Ir ką per daugiau negu metus nuveikė LTC, kad ne uždirbo, o „pradirbo“ nemenką sumą?
Tirti ar tarpininkauti?
LTC įkurtas 2010 m. gruodį, kai Lietuvos Vyriausybė ir „IBM Research“ pasirašė penkerių metų jungtinės veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje.
„IBM atėjo į Lietuvą ir pasirašė su Vyriausybe susitarimą dėl bendradarbiavimo įgyvendinant 6 mokslinius tyrimus. Lietuvos Vyriausybė įkūrė LTC, kad jis įgyvendintų projektą Lietuvoje“, – portalui Balsas.lt patvirtino ūkio viceministras Adomas Audickas.
Anot jo, LTC ir IBM kartu sukurti intelektiniai produktai bus patentuojami ir sukomercinami.
„Bus sukurta intelektinė nuosavybė, kuri bus pasidalinta tarp projekto partnerių – Lietuvos ir IBM. Ta sukurta intelektinė nuosavybė bus komercinama. Iš to ir bus gaunamos pajamos“, – aiškino viceministras.
LTC direktoriaus Tomo Deržanausko teigimu, LTC įkurtas tam, kad Lietuva perimtų tarptautinę patirtį: kartu su IBM įgyvendindama 6 projektus (3 sveikatos mokslų ir 3 nanotechnologijų – red. past.), Lietuva išmoks, kaip valdyti mokslinių tyrimų projektą, kad jis taptų komerciškai patraukliu ir neštų pelną.
„Tai apima intelektinės nuosavybės valdymą, projektų vadybą, mokslinių tyrimų procesų dokumentavimą, patentavimą. Lietuva savo inovatyvumo indeksą turėtų labai pagerinti. Užuot „išradinėjus dviratį“ buvo nuspręsta susirasti globalų partnerį, kuris moka mokslo tyrimų rezultatus sukomercinti. IBM sugeba įžvelgti, kure moksliniai tyrimai yra komerciškai atsiperkantys“, – aiškino T. Deržanauskas.
Tačiau LTC direktorius pripažįsta – centras yra paprasčiausias tarpininkas tarp IBM ir Lietuvos mokslininkų.
„Darbai vyksta universitetuose, mes nei laboratorijų nei fermentų čia neturime – tai administracinis padalinys, kuriame šiuo metu dirba 8 žmonės. Mūsų paskirtis atstovauti Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms bendrame su IBM projekte – būti tarpininku tarp jų ir tarptautinių partnerių: surasti, kas Lietuvoje gali tuos tyrimus atlikti“, – sakė T. Deržanauskas.
Centras dirbo, bet pajamų negavo
Ūkio viceministro A. Audicko teigimu, LTC 2011 metais kartu su IBM atliko tyrimus, taigi, turėjo veiklos sąnaudų, bet pajamų dar teks palaukti, nes įgyvendinami projektai yra ilgalaikiai.
„Pajamos iš kartu su IBM įgyvendinamų projektų bus gautos galbūt po 3 metų ar dar vėliau, kadangi pirma reikia atlikti tyrimus, sukurti intelektinę nuosavybę, ir tik po to ją padaryti komerciškai patrauklia“, – sakė A. Audickas.
Viceministro teigimu, buvo numatyta, kad bendras su IBM projektas bus finansuojamas iš struktūrinių fondų lėšų, tačiau šie pinigai ateis vėliau.
Nuostoliai buvo prognozuojami?
„Galima sakyti, kad kuriant įmonę, juos buvo galima numatyti“, – pareiškė ūkio viceministras A. Audickas, gindamas vyriausybės sprendimą padengti UAB'o LTC nuostolius.
„Steigdami bendrovę mes suformavome 3,9 mln. Lt įstatinį kapitalą. Bet jo neužteko. Per 2011 metus LTC iš viso patyrė 5,5 mln. Lt nuotolio. Veiklos nuostoliai buvo apie 3 mln. Lt, nes įmonė neturėjo pajamų, bet turėjo veiklos sąnaudų. Be to, įmonė laikė indėlį „Snore“. Jį teko nurašyti, todėl papildomai įmonė patyrė 2,4 mln. Lt nuostolių“, – aiškino jis. Todėl esą ir buvo priimtas vyriausybės sprendimas dengti įmonės nuostolius papildomais akcininkų įnašais.
„Mes tuos nuotolius padengsime iš dalies sumažinę įmonės įstatinį kapitalą, o likutį padengsime papildomais akcininkų įnašais. Tai 1,6 mln. Lt. Bendrovės akcininkas yra valstybė, o Ūkio ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina akcininkų teises ir pareigas“, – aiškino A. Audickas.
Maitinti iš biudžeto nereikės?
Lietuvos Vyriausybė ir „IBM Research“ pasirašyta jungtinės veiklos sutartis dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje apima 5 metus. O LTC verslo planas numatytas net 8 metams. Vadinasi, tiek laiko mes jį ir maitinsime? Pasak T. Deržanausko, to neprireiks.
„Mes planuojame gyventi iš intelektinės nuosavybės vadybos. Mūsų verslo planas paremtas tuo, kad mes tarpininkaujame atliekant mokslinius tyrimus ir kai jau yra apčiuopiami rezultatai, pavyzdžiui, galėtų būti mokestis už universitetų intelektinės nuosavybės komercinimą. Kitos sritys – mokslinio tyrimo valdymas, globalių partnerių paieška, pagalba patentuojant mokslinį tyrimą, rašant patentines paraiškas ir kitos paslaugos, susijusios su intelektinės nuosavybės valdymu“, – vardija T. Deržanauskas.
Anot jo, jau užmegzti ryšiai su Švedijos Malmės universitetu bei Lietuvos mokslininkais, kuriems reikia padėti surasti partnerius, galinčius tyrimų rezultatus paversti komerciškai patraukliais projektais. Visa tai ir būsiąs centro pajamų šaltinis.
„Jau rengiame pirmą bendrą patentinę paraišką kartu su IMB. Tai patologinių balsų nustatymo projektas (pirminė gerklės vėžio diagnostika iš žmogaus balso – red. past.) kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu ir Kauno technologijos universitetu“, – atskleidžia T. Deržanauskas.
Jo teigimu, kartu su mokslininkais tikimasi gauti pinigų ir iš struktūrinių fondų. „Tai mūsų savarankiškas projektas kartu su Malmės universitetu. MITA (Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra) jį pripažino vienu geriausių, skyrė 100 proc. finansavimą. Esame pateikę dar 7 projektus. Iš to ir gyvensime 8 metus – iš struktūrinių lėšų, rašydami projektus pagal kvietimus“, – sakė LTC vadovas.
Ūkio viceministras A. Audickas taip pat tikino, kad nuolat ,,maitinti“ iš biudžeto šio UAB'o nereikės. „LTC yra valstybės nacionalinis technologijų perdavimo centras, kuris dalyvaus įvairiuose projektuose, kuriuose realizavęs gaus pajamų“.
Gebančių sukomercinti intelektinę nuosavybę Lietuvoje nebuvo?
Savo veiklą LTC apibūdina taip: „tiekia mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo organizavimo ir administravimo bei intelektinės nuosavybės valdymo paslaugas, kuria ir komercina intelektinius produktus, atlieka mokslinių tyrimų ekspertizę“.
Galima tik spėlioti, kodėl buvo nuspręsta kurti naują bendrovę, užuot tarpininko vaidmenį patikėjus kuriai nors panašia veikla užsiimančiai institucijai, nes neįmanoma patikėti, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo įstaigos, kuri tarpininkautų mūsų šalies mokslininkams ieškant potencialių partnerių ir padėtų parengti dokumentus patentavimui. Bet į klausimą, ar LTC iš dalies nedubliuoja, pavyzdžiui, MITA veiklos, T. Deržanauskas atsakė, jog ne.
,,Manau, tikrai nesidubliuoja. Per pastaruosius 20 metų Lietuva mano žiniomis nėra sukūrusi nė vieno rimto pasaulinio ar europinio patento, kuris būtų komerciškai atsiperkantis. Yra ar nėra tų institucijų, šioje srityje reikėjo padaryti proveržį“, – aiškino jis.
Nesiginčysime – pagalbos siekiant apsaugoti intelektinę nuosavybę bei komercializuojant išradimus tikrai nebus per daug. Bet tai buvo daroma ir prieš įsteigiant LTC.
Pavyzdžiui, VšĮ „Lietuvos inovacijų centras“ – ne pelno organizacija, tarp kurios dalininkų Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerija, teikianti „inovacijų paramos paslaugas verslo įmonėms, mokslo ir studijų institucijoms, Lietuvos verslo asocijuotoms struktūroms ir verslo paramos organizacijoms, įgyvendinant Lietuvos inovacinę ūkio plėtros politiką“.
Arba Lietuvos mokslo taryba, kuri ne tik vykdo ekspertinę veiklą, bet ir „organizuoja atstovavimą Lietuvos interesams mokslo ir eksperimentinės plėtros klausimais ES šalių narių darbo grupėse bei tarptautinėse organizacijose“. Pastarosios steigėjas yra Seimas.
Dar yra visa eilė įvairių parkų, slėnių ir panašių darinių, kurių dauguma savarankiškai nieko netiria – tik skatina, inicijuoja, tarpininkauja. O jau minėta MITA (steigėjai – Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos) tikrai turi ir reikiamos tarptautinės patirties.
Jos pirmtakei TPA (Tarptautinė mokslo ir technologių plėtros programų agentūra ) tarpininkaujant jau prieš kelerius metus Lietuvos mokslininkai užmezgė dalykinius kontaktus su užsienio šalių mokslo centrais, garsiausiomis pasaulio firmomis, sukurtas bei naudojamas ne vienas naujas gaminys ir technologija. Pavyzdžiui, dalyvaudami vienoje tuometės TPA kuruojamų programų mūsų mokslininkai sukūrė prietaisą, kuris jau turi europatentą. Projekto rezultatai užpatentuoti ir JAV.
Vienas MITA (įsteigta vietoje TPA 2010 m., kaip ir LTC – red. past.) veiklos prioritetų – sukurtų produktų įvedimas į tarptautinę ES rinką bei jų komercializavimas. Siekiant skatinti Lietuvos mokslo ir verslo institucijas apsaugoti savo idėjas, patentuoti sukurtus išradimus ir užtikrinti produktų dizaino apsaugą, vien 2011 m. ji skyrė finansavimą 14 projektų pramoninės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu – ne tik Europoje, bet ir JAV, Pietų Korėjoje, Kinijoje, Kanadoje, Australijoje, Singapūre, Japonijoje ar Izraelyje.
Kam buvo reikalingas naujas UAB'as?
Gal kurti naują bendrovę, užuot tarpininko vaidmenį patikėjus kuriai nors veikiančiai ir panašia veikla užsiimančiai institucijai, buvo nuspręsta todėl, kad to norėjo IBM?
Deja, į raštu jų pačių interneto svetainėje pateiktą klausimą, ar garsi kompanija pageidavo, kad bendriems projektams įgyvendinti būtų įsteigta nauja organizacija, daugiau negu per savaitę IBM atstovai Lietuvoje neatsakė nieko.
Todėl klausimas, kodėl buvo nuspręsta steigti dar vieną įmonę, kuriai reikia laiko „įsivažiuoti“, užuot stiprinus ir išplėtus esamų veiklą, tebelieka atviras.
Galima spėti, kad nesteigiant naujos įmonės buvo galima sutaupyta nemažai valstybės biudžeto pinigų, o gal ir nuostolių nebūtų patirta. Bet kas nors pinigėlių gal būtų ir negavęs?
