miškas

„Įspūdingas egzempliorius, kol traukiau savo filmavimo priemonę, sušnypštė ir pasišalino. Svarbu, kad nuo kelio dingo. Nes vietiniai kažkodėl jas specialiai suvėžinti stengiasi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos herpetologų draugijos“ grupėje rašė Darius. Balandžio 30 dieną, kaunietis Darius užfiksavo nuodingąją Lietuvos miškų gyventoją – paprastąją angį.

Užfiksuoti reti Lietuvos gyventojai – meškos. Dvi meškos užfiksuotos Lazdijų rajono miške. Naujienų portalas AlytusPlius.lt socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Leono K. pasidalinta nuotrauka. Nurodoma, kad meškos užfiksuotos Lazdijų rajone, Papečių miške. Meškos užsuka ir kitur Tai – ne pirmas atvejis, kai Lietuvoje užfiksuotos meškos.

Antradienį Seime vyks socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nario Kęstučio Vilkausko spaudos konferencija „Kas liks iš miško po S. Gentvilo reformų? Girininkijų stambinimas, UABizacija ir kitos naujienos“. Šios konferencijos metu, anot parlamentaro, bus aptariama kaip stambinant girininkijas miško priežiūros kokybė smunka, infrastruktūra nyksta.

Savaitgalį vilnietė Rasa bevaikštinėdama Elektrėnų savivaldybėje esančiame miške, netoli Grabijolų kaimo, rado neįprastą radinį. Tai – didesnė už ranką gyvūno kaukolė, kuri moteriai užminė mįslę. Moteris pasidalijo šia nuotrauka ir paklausė internautų, kokio gyvūno tai nuotrauka. Pasidalijo įrašu Sekmadienį moteris „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ pasidalijo šia nuotrauka ir paklausė narių: „Kokio čia gyvūnėlio galėtų būti?“ Daugelis spėjo, kad tai galėtų būti šerno nuotrauka.

Lietuvos gamta šiemet krečia nematytus pokštus – dar neseniai mėgavomės vasariška šiluma, o vėliau iškrito sniegas. Stipriai sušilus orams miškuose pasirodė ir pirmieji grybai, tiesa, ne tik pavasariniai – aptiktos ir pirmosios voveraitės. Balandžio 20 dieną į mišką Jurbarko rajone nustojus snigti briedžiukų išvykusi ieškoti Simona Juškevičiūtė nustebo radusi ne pavasarinių grybų, o iš tolo geltonuojančias voveraites.

Nacionaliniame miškasodyje 15 tūkst. žmonių pasodino daugiau nei šimtą girių. Rankoves pasiraitoję plušo ir politikai: medžius sodino ir Premjerė Ingrida Šimonytė ir dalis jos ministrų kabineto. Nacionalinis miškasodis prasideda dainomis: mat, tradicinė medžių sodinimo akcija šiemet skiriama dainų šventei. Čia Elektrėnų rajone susirinkę savanoriai laukia kol atvyks Premjerė Ingrida Šimonytė „Medžiams šitas oras yra palankiausias.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyko nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kuriame šiemet pasodinta daugiau nei šimtas girių. Šiemet dešimtmečius gyvuojanti medžių sodinimo akcija skiriama Dainų šventės šimtmečiui. „Lietingas lietuviškas oras yra pats geriausias medžiams ir gamtai. Per vieną dieną per visą Lietuvą šiandien savanoriai įveis 700 hektarų naujo miško, kuris žaliuos mūsų ateities kartoms. Miškas valo orą, kelią ūpą, vienija su gera dvasia kaip ir mūsų dainos per šimtmečius.

Atšilus orams, lietuviai plūstelėjo į miškus rinkti sužaliavusių meškinių česnakų. Juos vadina vaistu nuo šimto ligų – gamina užpiltines, ruošia ir šaldo įvairius pagardus, valgo šviežius. Mokslininkai patvirtina, kad meškiniai česnakai turi gausybę naudingų medžiagų. O girininkai su nerimu stebi plūstančius žmones, nes kai kurie niokoja plantacijas, augalus rauna ir pardavinėja. Aplinkos ministerija įspėja apie atsakomybę ir svarsto vėl griežtinti apsaugą.

Pavasarį gyventojams vis daugiau laiko praleidžiant miške pastebima, kad daugėja ir neįprastų radinių atvejų. Taip nutiko ir širvintiškiui Remigijui, kuris vaikščiodamas Šešuolių girioje užfiksavo neįprastą laimikį. „Greičiausiai kažkieno nebaigti pietūs“, – naujienų portalui tv3.lt atskleidė Remigijus. Pasidalijo nuotrauka Užfiksuota nuotrauka Remigijus pasidalijo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

Panevėžietė Ugnė D. naujienų portalui JP atsiuntė nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kaip miestiečių pamėgtame, šalia Vyčių kaimo esančiame, Staniūnų (Kaizerlingo) miškelyje, skersai pėsčiųjų tako, guli su šaknimis išvirtusi didelė drebulė. Girdėjusi, kaip virsta medis, moteris nuogąstavo – ar miškelyje tikrai saugu, juk drebulė galėjo sužaloti ne tik ją, bet ir šalia buvusį mažametį sūnų. Gamtoje nesaugu „Vaikščiojome su vaiku Staniūnų miškelyje ir girdžiu, kaip krenta medis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra pasibaisėjo žmonių elgesiu – miške paliktomis įvairiomis atliekomis. Olegas nemažai laiko praleidžia gamtoje, todėl nuolat randa žmonių paliktų daiktų: automobilio padangų, televizorių, šiukšlių, neseniai rado ir šaldytuvą.

Miškų gaisrai 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) sunaikino daugiau kaip pusės milijono hektarų plotą. Pelenais virtęs plotas yra dvigubai didesnis už Liuksemburgo plotą, sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį paskelbė Europos Komisijos Jungtinis mokslo centras (JRC). Pagal išdegusius plotus praėję metai buvo vieni didžiausių miškų gaisrų metų ES. Anot duomenų, pirmoje vietoje yra 2017-ieji, kai sudegė beveik milijonas hektarų miškų.

Jeigu visa tai nebūtų nufilmuota mobiliajame telefone esančia vaizdo kamera, ko gero, ir patikėti būtų sunku. Neseniai kėdainietis miškininkas su dviem savo kolegomis miške sutiko draugišką šerną. Jaunas gyvūnas buvo labai smalsus ir tiesiog kaulijo iš žmonių maisto, o šiems išvažiuojant, dar kurį laiką bėgte vijosi visureigį. Iš pradžių miškininkai manė, jog žvėris pasiutęs, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis tiesiog pripratęs prie žmonių draugijos.

Penktadienio vakarą alytiškė Daiva užfiksavo kvapą gniaužiantį vaizdą – pamiške besivaikštinėjančią lūšį. Į kelią išbėgusi stirna ar lapė – tapo bene kasdienybe. Tačiau Lietuvos keliuose pamatyti  lūšį – retenybė.

Viešvilės regioninis gamtinis rezervatas pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti miško gyventojai. Kai kurie vaizdai nustebino net specialistus – įraše matyti, kaip prie pat kameros prabėga vilkas, vėliau matomas keliuku bėgantis stirninas, o galiausiai jis užfiksuotas ir žaidžiantis. Žmonės pasidalino nuomone komentaruose Šis įrašas socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė daugybės reakcijų – daugiau nei 4 tūkstančių patiktukų.

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai. Svarbu atminti, kad šis augalas yra saugomas, todėl neatsakingas jo rinkimas gali užtraukti baudą.

Marijampolės rajone, Buktos miško keliuku vaikščiojusi Aušra išvydo nekasdienį gyvūną – ant kelio besišildantį žaltį. Tam, kad apsaugotų žaltį nuo mirties, kuri jį galėjo ištikti ir toliau gulint vidury kelio, moteris nusprendė jį patraukti ant žolės. Tačiau tokio spektaklio, kurį surengė žaltys, Aušra nesitikėjo. „Apie tai, kad tuo keliu gana daug pavojingų padarų keturiais ratais važinėja, žaltys sau galvos nesuka. Prisistačiau, kaip kokia kelių policininkė ir siūliau pasitraukti į žolę.

Dėl planų kasti žvyro karjerą pakaunėje, Pakarklės miške, verda aistros. Žvyro karjerui besipriešinantys gyventojai po Kauno rajono savivaldybės langais surengė piketą ir siūlė politikams žvyro. Žmonės įpykę, kad valdžia nepasinaudojo veto teise ir neatmetė įmonės pateikto poveikio aplinkai vertinimo. Dabar visa atsakomybė teks Aplinkos apsaugos agentūrai, o jei karjeras bus palaimintas, žmonės žada kreiptis į teismą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vaikščiodamas miške Mažeikių rajone gamtininkas Deividas Makavičius pamatė vaizdą, kokio dar niekada nėra matęs – jis aptiko ir užfiksavo vandenyje įšalusią lapę. Jis pats sako galintis tik spėlioti, kokios to aplinkybės, nes apie panašius atvejus Lietuvoje nėra girdėjęs.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) grynasis pelnas, neaudituotais duomenimis, pernai, palyginti su 2022 metais, mažėjo 38,7 proc. iki 66,2 mln. eurų, pajamos – 10 proc. iki 288,6 mln. eurų.  Vis dėlto pernai uždirbtas grynasis pelnas 61 proc. viršija planuotą 41,1 mln. eurų rezultatą, ketvirtadienį pranešė urėdija.  Pasak valstybės įmonės, didžiausią įtaką jos rezultatams darė medienos kainos mažėjimas tiek tarptautinėje, tiek vidaus rinkoje.

Šiltėjantys orai ir pro debesis vis dažniau pasirodanti saulė kviečia žmones išeiti laukan, pasivaikščioti gamtoje ir pakvėpuoti grynu oru. Ne išimtis ir tauragiškis Jonas, kurio pasivaikščiojimas miške pasibaigė radybomis – vyras miške aptiko įdomų radinį – elnio ragus. Naujienų portalui tv3.lt Jonas pasakoja, jog nėra didelis ragų ieškotojas ir specialiai išėjęs jų į mišką neieško, tačiau labai džiaugiasi, jei netyčia pasiseka juos rasti.

Ar kada nors esate matę kraterį? Dažniausiai kraterį suprantame kaip piltuvo ar taurės pavidalo ugnikalnių įdubimą, o ar patikėtumėte, jog sumažintą jo formą galima pamatyti ir Lietuvoje, tik ne uolienų pavidalu, o grybo! Tai krateriškasis taurūnis (Urmula craterium), vienas ankstyviausių ir keisčiausių Lietuvos grybų.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas Olegas Pažėra – neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Vyras jau ne pirmą kartą naujienų portalo tv3.lt skaitytojus stebina savo radiniais.  O. Pažėra miške jau yra radęs šaldytuvą, automobilių padangų, televizorių. Šį kartą vyras rado neįprastą daiktą – senovinį karo sviedinį. Olegas pasakoja, kad nemažai laiko praleidžia gamtoje, tad viename iš Kazlų Rūdos miškų, rado ir šį žmonių paliktą daiktą.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas savo socialinio tinklo „Facebook“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti linksmai leidžiantys laiką miško žvėreliai. Rezervatui pavyko užfiksuoti lūšis bei ragų dar nepametusius elnius. Užfiksavo miško gyventojus Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas rašo, jog šis rytas prasidėjo nuo zuikių mokyklėlės. „Kažkoks bumas mokomajame take. Šį rytą apsilankė ir gabumus prisiminė lūšis.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado žmonių paliktas automobilio padangas.  „Ne tik žvėrys meta kailį, bet...“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ juokauja O. Pažėra.   Susisiekus su Olegu, pavyko sužinoti, kad vyras nemažai laiko praleidžia gamtoje, tad taip rado ir šiuos žmonių paliktus daiktus.

Lietuvoje vis labiau populiarėja ragų ieškojimo mada. Tada dabar miškuose mašinų kone tiek, tiek grybavimo sezonu. Vieni šakotų trofėjų dairosi vedini azarto, o kiti, matyt, dėl pinigų. Pastariesiems, deja, meilė gamtai mažai rūpi – jie persekioja gyvūnus, niokoja ūkininkų pasėlius, o ragų ieško ne keliaudami pėsčiomis, bet su termovizoriais, dronais ir keturračiais. Kaunietis Algimantas rodo šiųmetį savo laimikį – elnio ragų vainiką. Ir tikina, kad tai vienas mažesnių.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atmeta jam mestus kaltinimus dėl neva neteisėtai iškirsto nuosavo miško ir padarytų aplinkosauginių pažeidimų. Anot jo, problema keliama dėl artėjančių rinkimų.

Jau ne vieną dešimtmetį pelėdas stebintys ornitologai džiaugiasi, kad šių paukščių populiacija gausi. Kasmet inkiluose įsikuria vis naujos šeimos ir išperi jauniklių. Bet specialistai pastebi, kad keičiasi paukščių spalvinė gama, vis labiau dominuoja rudaplunksnės, o pilkųjų mažėja. Kai diena graži, Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologams – pats darbymetis. Kaišiadorių rajone, Palimšio miške, jie apžiūri pelėdų inkilus.

Po atliktų žvalgymų Kauno rajone esančio Pakarklės miško dalyje užsimota eksploatuoti karjerą – kasti smėlį ir žvyrą. Tokie verslininkų planai sukėlė ne tik šalia miško gyvenančios bendruomenės, bet ir mokslininkų, politikų, aplinkosaugos aktyvistų pasipiktinimą, mat, šis miškas – itin vertingas, jame vykdomi valstybei reikšmingi moksliniai tyrimai, jis ribojasi su saugomomis teritorijomis, tai ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos gyventojams svarbi rekreacijos vieta.

Kai tik šiek tiek pagerėja orai ir nutirpsta sniegas, stebima keturratininkų išvagotos vėžės saugomose teritorijose. Kai kam smagiau lakioti bekele, negalvojant apie gamtai daromą žalą.  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba primena, kad negalima važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis bekele per mišką, pelkę, laukus ar paviršinius vandens telkinius. Važiuojant per pelkėtas vietoves, miškus, naikinamos saugomų augalų augavietes, trikdomi laukiniai gyvūnai, teršiama aplinka.

Kovo 2 dieną Alytaus rajone, Makniūnuose, gyvenanti Dalė Baranauskienė rado pirmųjų šiais metais grybų – bobausių. Moteris sako, kad tiesiog širdis jautė, jog jau gali jų miške būti, tad ir patraukė pavasario prabudimo pranašų ieškoti. Tiesa, giminaičiai, kuriems Dalė nusiuntė bobausių nuotraukas, netikėjo, tad teko įrodyti skambinant tiesiai su įjungta telefono kamera iš miško, kad ir kiti vaizdą pamatytų.

Gamtos žinovai miškuose pastebi vis daugiau lūšių pėdsakų, šios plėšrūnės įsiamžina ir mišką stebinčiose vaizdo kamerose. Ar tai reiškia, kad lūšių Lietuvoje jau gyvena pakankamai daug ir nebereikia nerimauti? Specialistai sako, kad šių gyvūnų populiacija pagal joms tinkamas sąlygas jau visiškai atsigavusi, tačiau lūšys ir toliau bus saugomos.

Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame miške, Kazlų Rūdos miesto gyventojas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Olegas Pažėra rado neįprastą daiktą – šaldytuvą.  „Žvėrys gyvena su visais patogumais, net šaldytuvą turi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Miško radiniai“ juokauja O. Pažėra.  Randa ir šaldytuvus, ir televizorius Susisiekus su Olegu, pavyko sužinoti, kad vyras nemažai laiko praleidžia gamtoje, tad taip rado ir šį žmonių paliktą daiktą.

Nors iki pavasarinio automobilių padangų keitimo sezono dar visas mėnuo, tačiau tvarkdariai jau skundžiasi, kad gamta teršiama senomis ir nereikalingomis padangomis. Prieš keletą dienų pastebėta nemažai padangų ne tik garažų bendrijų prieigose, bet net ir šalia Kauno gatvės kapinių esančiame pušynėlyje. Apie išmestas padangas miesto seniūniją informavo jas pastebėję Kauno gatvės gyventojai.

Grupė aktyvistų ragina visuomenę pasirašyti peticiją prieš plynuosius miško kirtimus. Esą miškuose yra vykdomas medžių genocidas, sparčiai mažėja medžių, o valstybė prioritetu laiko medienos pramonę, o ne miškų išsaugojimą. Valstybinė miškų urėdija pateikia statistiką: medžių Lietuvoje kasmet daugėja. Anot urėdijos, Lietuvoje miškingumas kasmet didėja – daugiau nei trečdalis Lietuvos teritorijos yra vien tik miškai.

Miške Kauno rajone vyras rado pistoletą. Kaip pranešė Kauno apskrities policija, trečiadienį, apie 12.15 val., Pelenių kaime, miške, 39 metų vyras rado 9 mm kalibro pistoletą „Blow Magnum Mod. 2000“ be identifikacinio numerio. Jis taip pat aptiko ir vieną dėtuvę. Ginklas paimtas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Regionų administracinis teismas įpareigojo Šiaulių savivaldybę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus įvertinti medžių būklę ir atlikti jų inventorizaciją valstybiniame sklype Pabalių miške.

Vilniečiai Urtė (30) ir Jonas (37) Meliūnai šiuo metu gyvena Vilniuje. Urtė dirba kūrybininke, o Jonas – statybų inžinierius. Prieš susipažindama su Jonu, Urtė beveik septynerius metus praleido Londone, kur studijavo ir dirbo. Likimas iš didmiesčio juos sugrąžino į Lietuvą. Dabar didžiausią laimę teikia bandymas įsikurti gamtos apsuptyje šimtametėje sodyboje.

Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad teismui neišnagrinėjus ir nepateikus papildomo išaiškinimo, ar turėtų būti naikinami leidimai kirsti mišką, gauti iki nutarimo apie privaloma poveikio aplinkai vertinimą, leidimai kirsti mišką nebus naikinami.

Žiemiški gražūs orai kviečia laisvalaikį praleisti miškuose. Aplinkosaugininkai primena, kad mišką reikia saugoti ne tik vasarą, bet ir žiemą, todėl dalinasi patarimais, kaip atsakingai jame poilsiauti.   Žiemą miške galima sugalvoti nemažai pramogų: slidinėti, pramogauti su rogutėmis, leistis į žygius. Lankydamiesi miškuose, eidami į gamtą turime elgtis kaip svečiai ir laikytis nurodytų reikalavimų.   Miške bet kur stovyklauti negalima.

Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop. Sakoma, kad būtent šią dieną iš žiemos miego prabunda barsukas ir išlenda iš savo olos, o nuo jo elgesio ir priklauso, ar greit ateis taip laukiamas pavasaris.

Gyventojai kaip įmanydami priešinasi žvyro karjerui Pakarklės miške. Į Pakaunę bandė prisivilioti aplinkos ministrą, tačiau šis, pažadėjęs būti, išdūmė į Briuselį. Tad žmonių nuogąstavimus teko atlaikyti viceministrui. Šiuo metu kaip tik vyksta poveikio aplinkai vertinimas. Bet štai karjero miške užsigeidusi įmonė jau kurį laiką komentarų neteikia. Planai kasti žvyrą Pakarklės miške vis labiau kaitina gyventojų aistras. Žmonės tam aktyviai priešinasi.

Pakaunės gyventojai ir toliau kovoja, kad Pakarklės miške nebūtų kasamas net 100 hektarų ploto žvyro karjeras. Tai suniokotų unikalų mišką. Jie net svarsto kreiptis į teismą. O Aplinkos ministerija sako, atidžiai analizuos verslininkų pateiktus dokumentus ir gyventojams jau suteikia viltį.

Kaunietė Neringa Vaznelytė vienoje „Facebook“ grupėje pasidalino neįtikėtinu vaizdu, kurį pamatė per savo daugiabučio namo langą – bėgančią visą stirnų bandą. Tokį vaizdą žmonės galėtų tikėtis pamatyti kur nors atokiame miške, kur žmonės retai užsuka, tačiau šį vaizdą pamatyti tiesiog pro namų langą pasiseka pamatyti retam. Žmonės pasidalino savo nuomone Žmonės komentaruose pasidalino savo liūdesiu apie kertamus miškus ir kad stirnos dėl to mieste ieško maisto: „Miškus iškirsti baigia.

Miškų savininkai dėl, anot jų, prastėjančių ūkininkavimo sąlygų kitos savaitės pradžioje surengs protesto akciją Kauno apskrityje. Pasak privačių miškų savininkų asociacijos, šie piktinasi privačiose miškų valdose atsiradusiomis naujomis saugotinomis buveinėmis bei įsigaliojusia nauja ūkininkavimo tvarka miškuose, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas.

Kristina nuo pat vaiksytės domisi įvairiais gamtos ženklais, mato kiekvieną pokytį ir tik joje gali atsipalaiduoti – stebi miškus, paukščius, skruzdėlynus, žemės drėgmę, kaip išsprogsta pirmieji žiedai. Tad šį kartą naujienų portalui tv3.lt ji papasakojo, kada galima tikėtis orų atšilimo ir kaip patiems išsiaiškinti, ką reiškia įvairūs gamtos ženklai.

Žuvinto gamtiniame rezervate kameroms pavyko užfiksuoti besivaikštinėjančią septynių vilkų grupę.  „Kol nėra tiek sniego, kad pagal pėdsakus pavyktų įvertinti žvėrių gausą Žuvinto gamtiniame rezervate, stebėjimo kamerų įrašai yra bene vienintelė galimybė registruoti šią vilkų šeimyną – du suaugusius, du antramečius ir tris jauniklius. Septyni žvėrys yra per daug nestebinantis vilkų grupės dydis Žuvinte.

Planuojant miškų kirtimus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose ir greta jų bus privaloma įvertinti jų poveikį, pranešė Aplinkos ministerija. Anot jos, nauja tvarka parengta atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį, kad miškotvarkos projektams „Natura 2000“ teritorijose ar šių teritorijų artimoje aplinkoje turi būti nustatomas ūkinės veiklos poveikio reikšmingumas.

Valstybinių miškų urėdija primename, jog šiandien, gruodžio 19 d., 12.00-16.00 val. visoje Lietuvoje vyksiančią Valstybinių miškų urėdijos miškininkų organizuojamą nemokamų eglės šakų dalijimo akciją. Miškininkai pagrindinėse miestų ir miestelių aikštėse bei didžiųjų prekybos centrų aikštelėse visoje Lietuvoje gražiausioms metų šventėms besiruošiantiems gyventojams dovanos nemokamas eglių šakas.