miškas

Vilniuje penktadienį rengiamas protestas prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad saugomose teritorijose atliekami plyni sanitariniai kirtimai rodo, jog Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti. „Pasauliniame kontekste Lietuva užima antrą vietą tiekiant medieną „Ikea“ prekybos tinklui – pagal šį rodiklį lenkiame tokias šalis kaip Kinija, Rusija, Švedija.

Dvidešimt dvejų metų klaipėdietė Kotryna – kolekcionuoja miške rastas žvėrių kaukoles bei kaulus. Nuolat vaikščioti miškuose mergina pradėjo prasidėjus karantinui, o dabar jos kolekcijoje beveik šimtas eksponatų.    Kotryna sako, kad kolekcionuoja ne tik kaukoles ar kaulelius – taip pat ir numestus ragus ir įvairius vabzdžius bei drugius. Tačiau kaip ir gyvūnus, šiuos renka tik mirusius – merginos teigimu, negalėtų nuskriausti net menkiausio gyvio.

Valstybinių miškų urėdija penktadienį sustabdė aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministerijos teigimu, tai padaryta jos nurodymu, gavus informacijos, kad kertami sveiki ar gamtiniu požiūriu vertingi medžiai. Taip pat nurodyta peržiūrėti kitus ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose dar nepradėtus vykdyti plynuosius sanitarinius kirtimus.

Prokuratūrai pradėjus tyrimą dėl medžių kirtimo teisėtumo Verkių regioniniame parke, o visuomenei vis aktyviau protestuojant prieš miškų kirtimą, aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus teigia, kad planuojami pokyčiai vykdant sanitarinius miškų kirtimus. Anot jo, bus kertami tik kenkėjų pažeisti spygliuočiai, o vertingi lapuočiai medžiai bus išsaugomi, be to, nuo kitų metų rudens į kirtavietes važiuos mažesnė technika taip išsaugant miško paklotę.

Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl Verkių miške, esančiame Verkių regioniniame parke, medžių kirtimo teisėtumo. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl sostinės Verkių regioniniame parke, Verkių miške, medžių kirtimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Lietuvos gamta kupina pačių įspūdingiausių vaizdų, o išėjus į mišką galima sutikti pačių įvairiausių ir įdomiausių gyvūnų. Vieną jų pavyko užfiksuoti Nerijui – vyras nufilmavo Lietuvos miškuose vaikščiojantį stumbrą. Vyras su draugais spalio 27 dieną patraukė grybauti į Dzūkiją, netoli Randamonių. Po visą dieną trukusio grybavimo visi patraukė link automobilio, kurį buvo palikę netoli miško kirtavietės. „Išėjus iš miško, kirtavietėje mus pasitiko stumbro patinas.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

62 metų kaišiadorietei Česlovai Česnienei atšalus orams dar pavyko surasti įvairių grybų. Moteris pasakoja, kad jos mylimasis jai parodė slaptą miško lopinėlį, kuriame beveik visada pavyksta surinkti gausybę gėrybių.  Nors moteris sako, kad grybavimo gudrybių neturi, tačiau kol su vyru neprirenka norimo kiekio grybų, tol apie grįžimą namo net nekalba. Kol pora surinko šią gausybę grybų, užtruko keturias valandas.   „Galiu ir dar tiek pat pririnkti.

Policijos stabdomas nestoja automobilis, prasideda gaudynės, vairuotojas nereaguoja nei į šviesos, nei į garso signalus ir sprunka kaip įmanydamas. Įspūdingas gaudynes įamžino laidos „Farai“ operatorius. Bėglys pasuka miško link, dar kelios akimirkos ir smarkuolis iššoka iš važiuojančio automobilio bei leidžiasi į miško glūdumą. Aiškiai matyti vairuotojo sudėjimas ir apranga, o veidą policininkė įsidėmėjo, kai bandė mašiną sustabdyti.

Paaiškėjus, kad Šimonių girioje kirtimas vykdytas turint neteisėtai išduotą leidimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė peržiūrėti visus miško kirtimo leidimus Utenos regione. Jis pasirašė raštišką pavedimą Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 dienos detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo vyksmą, peržiūrėti kiekvieną atvejį, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Policija praneša, kad spalio 16 d., apie 12 val. 25 min., Kauno rajone, ties Drąseikių kaimu esančiame miške buvo aptiktas savadarbis šiltnamis. Jame rasta 14 vazonų su juose augančiais žalios spalvos augalais (įtariama, kad tai kanapės). Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Neeilinė gelbėjimo operacija vyko Rėkyvos miške. Grybauti ir uogauti į mišką išėjusi 84-erių metų senjorė Stefa nuklydo nuo žinomų vietų, priėjo durpyną ir, pradėjus temti, pasiklydo miške. Išsigandusi senjorė puolė skambinti policijai ir kviestis pagalbos. 84-erių moteris belaukdama policininkų TV3 žinioms pasakoja ir meldusis, ir prašiusi Angelo sargo pagalbos. Matyt, neatsitiktinai, nes būtent tą dieną pareigūnai minėjo savo profesinę šventę – Angelų sargų dieną.

Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ valdžios institucijų prašo atkurti miškų urėdijas regionuose, penktadienį pranešė sąjūdis. „Šiuo metu Aplinkos ministerija svarsto Miškų įstatymo (...) pakeitimo projektą. Raginame Vyriausybę ir Seimą atkurti miškų urėdijas regionuose. (...) Miškų urėdijos privalo turėti struktūrinius padalinius – girininkijas“, – Seimui, Vyriausybei, prezidentui ir Aplinkos ministerijai įteiktoje rezoliucijoje teigė sąjūdis.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Ketvirtadienį Rietavo savivaldybėje buvo rastas vyro kūnas. Anot policijos, spalio 5 d. apie 22.15 val. Rietavo sav., Medingėnų k., miške, rastas mirusio 1956 m. gimusio vyro kūnas be akivaizdžių smurto žymių. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Panašu, kad grybų sezonas dar nežada trauktis. Miškai ir toliau džiugina grybautojus savo gėrybėmis. Anykščių rajone grybavęs Tomas Šniukšta kartu su žmona per maždaug tris valandas rado 185 baravykus. „Kitą dieną grybų jau radome truputį mažiau. 120 vienetų baravykų, tačiau  pririnkome 13 kilogramų voveraičių per dvi su puse valandos“, – įspūdingais skaičiais dalinasi grybautojas. Vyras pasakoja, kad kartu su žmona grybauja kiekvienais metais jau septynis metus iš eilės.

Varėnos rajone esančiame miške moteris pasigedo jai priklausančių medžių. Kaip pranešė Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Varėnos pareigūnai gavo 75-erių moters pareiškimą, kad nuo spalio 1 dienos jai priklausančiame miške buvo išpjauta daugiau kaip 10 pušų. Nuostolis – 1000 eurų.

 Miško pažeidimai dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Kaip rašo portalas Jp.lt, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) duomenimis, Panevėžio regiono padalinio valstybinių miškų teritorijoje kenkėjų pažeistų miškų plotas – 602 ha ir juose yra 26900 kubinių metrų medienos. „Kenkėjų pažeistuose miškuose pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonės.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje –800, Estijoje – 48 Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas. Radus šerno gaišeną reikia apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) arba jos teritoriniam padaliniui.

Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario. Papildomai miškus pažeidė ir stiprūs vėjai, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Miško pažeidimai dar dviejose savivaldybėse – Panevėžio ir Joniškio – pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario. Papildomai miškus pažeidė ir stiprūs vėjai. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst.

Šeštadienio rytą grybauti patraukę kauniečiai ne tik pasimėgavo grynu miško oru, bet ir apvalė gamtą nuo karo laikų relikto. „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja aptiko miną ir nedelsdama iškvietė policijos pareigūnus. Kaip apie 9.30 val. pasakojo moteris, minosvaidžio miną ji rado grybaudama Pravieniškių seniūnijoje esančiame miške. Skaitytoja iškvietė policiją – atvykę pareigūnai sprogmenį išmatavo, nufotografavo ir siuntė įvertinti išminuotojams.

Nuėjusi grybauti Tauragės apskrityje esančiame miške Agnė išvydo šokiruojantį vaizdą. Įžengusi į mišką moteris aptiko gaišenų krūvą ir didžiulį dvoką. Iškart pranešė tarnyboms. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba naujienų portalui tv3.lt teigia, kad šiuo metu vyksta tyrimas. Panašu, kad ūkininkas galėjo taip atsikratyti gyvūnų liekanų. Atliekos šioje teritorijoje galėjo būti paliekamos nuolat, nes rasta kaulų ir kitų liekanų.

Nuėjusi grybauti Tauragės apskrityje esančiame miške tv3.lt skaitytoja Agnė išvydo šokiruojantį vaizdą. Kaip naujienų portalui šeštadienį pasakojo moteris, į mišką, esantį Tauragės apskrityje, Pagėgių savivaldybėje, Rukų kaime, ji užsuka ne pirmą kartą. Įžengusi į mišką šįkart Agnė aptiko gaišenų krūvą. „Kartais ir vaikus vežuosi į šią vietą, tai laimei, kad jų nebuvo. Vaizdas ir tas dvokas...“ – pasakoja moteris. Anot jos, miškas yra nedidelis, o jame rastos tokios „gėrybės“ šokiravo.

Valstybinių miškų urėdija šeštadienį surengė trečią kartą vykusių miškų švarinimo talką „Miško kuopa“, joje šiemet dalyvavo rekordinis skaičius – apie 1 tūkst. – talkininkų. Per akciją Lietuvos miškuose bendrai surinko apie 115 tonų šiukšlių, pranešė Aplinkos ministerija. Vien valstybinių miškų urėdijos Šalčininkų padalinyje, aplink Vilnių, surinktos 9 tonos šiukšlių – įvairių atliekų ir apie 40 padangų.

Valstybinių miškų urėdija šeštadienį rengia trečią kartą vyksiančią miškų švarinimo talką „Miško kuopa“. Anot urėdijos, praėjusių metų pavasarį daugiau nei 700 talkininkų visoje Lietuvoje surinko apie 90 tonų įvairių atliekų, po kurių miškai prieš vasarą tapo gerokai žalesni ir švaresni. Šiemet miškininkai kviečia kartu sutvarkyti miškus po vasaros sezono. „Tai, kad miškininkai kasmet iš miškų išveža beveik 1000 tonų atliekų tik įrodo, kokia svarbi yra ši, jau tradicija tapusi, iniciatyva.

Grybai „išprotėjo“ – taip juokauja grybautojai iš miškų grįžtantys pilnomis pintinėmis, kuprinėmis ar dėžėmis. O labiausiai grybautojus džiugina sveikutėliai baravykai. Jų taip pat tarsi prilijo miškuose. Tačiau kainą baravykai vis tik turi – kilogramas siekia 15 eurų. Tiesa, kai kurie už gražuolius baravykus negaili ir ne vieno šimto eurų. Užkietėjęs grybautojas Vytautas juokauja, kad radybomis miške netoli Panevėžio šįkart teko dalintis su šernais – tačiau jis grįžo ne tuščiomis.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pradėjo tyrimą dėl galimų pažeidimų kertant mišką Kauno rajone. Tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo prokuratūra pradėjo reaguodama į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Anot prokuratūros, žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie tai, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas.

Parlamentinis Aplinkos apsaugos komitetas siūlo nedidinti valstybinių miškų kirtimo normos. Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį, pasvarstęs Aplinkos ministerijos inicijuojamas naujas miško kirtimų normas 2024-2028 metams.  Komiteto vadovė Aistė Gedvilienė sako, jog komitetas prašo ministerijos nekeisti miškų kirtimo normos, kuri buvo nustatyta praėjusiems penkeriems metams.

Atėjus rudeniui lietuviai pradėjo plūsti į miškus, tačiau ne visi čia randa tik grybus – štai Paulius Panevėžio rajone išėjęs grybauti aptiko radinį, kurio čia išvysti tikrai nesitikėjo. Paulius pasakojo, kad savaitgalį išvyko grybauti Panevėžio rajone, Trakiškio seniūnijoje. Tačiau rado ne tik grybų, bet ir seną kojos protezą.

Trečiadienio vakarą praūžusi audra pridarė rimtų nuostolių. Štai Utenos r., Užpaliuose, stiprus vėjas išvertė beveik visą mišką. Įspūdingomis nuotraukomis pasidalijo Mindauags Ilčiukas. „2023-08-30 d. praūžusi audra ne tik vertė medžius, bet ir plėšė stogus ir griovė pastatus“, – rašė jis.  Gyventojai žalą skaičiavo ir kituose miestuose: ant kelių ir soduose nuo vėjo privirto medžių, o stambūs krušos ledėkai apkapojo augalus.

Druskininkuose esančiame miške pirmadienį, naktį, įkliuvo du jaunuoliai, kurie su savimi turėjo narkotinių medžiagų ir elektronines svarstykles. Mergina ir vaikinas į policijos akiratį pateko visiškai atsitiktinai: pareigūnai ieškojo artimoje aplinkoje smurtavusio bei pasišalinusio vyriškio, ir netikėtai miške pastebėjo du keistai besielgiančius jaunuolius. Būdami miške, tamsoje jie švietėsi žibintuvėliais. Šviesa atkreipė policijos dėmesį.

Šiltuoju metų sezonu daugelis iš mūsų laisvalaikį leidžiame gamtoje – automobiliais skubame aplankyti miškus, vandens telkinius ir kitas unikalias šalies vietas. Tačiau kiekvienas poilsiautojas turėtų atkreipti dėmesį, kad automobilius galima statyti tik tam skirtose vietose, kad nebūtų niokojama aplinka. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad miškuose galima važinėtis tik keliais.

Išėjusi grybauti šilališkė Reda Ačienė sutiko gražiai atrodantį, tačiau pavojingą miško gyventoją – juodos spalvos paprastąją angį (lot. Vipera berus). Kad pavyko susitikti su vienintele Lietuvoje gyvenančia nuodinga gyvate patikino ir biologas Gerardas Paškevičius, daugeliui žinomas kaip Džiunglių žmogus. Reda šios Pagramančio girininkijos miškuose sutiktos gyvatės visai neišsigando – dar spėjo ir nufotografuoti susirangiusį miško gyventoją.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje – 48. Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vasara jau visai į pabaigą, tad plūstančių į miškus ieškoti grybų – vis daugiau. Itin sekasi tiems, kurie jau daugybę metų turi savo žinomas vietas, kuriose grybauja. Žinomos vietos nenuvylė ir Lauros – ji iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų. Nors savaitgalis buvo itin karštas, miškuose buvo pilna grybautojų – jų neišgąsdino didelė kaitra. Šeštadienį grybauti išsiruošė ir Laura, kuri pastebi, kad nors ir kaitino saulė, ieškančiųjų grybų buvo pilnas miškas.

Tautvydas iš miško grįžo su pilnais kibirais grybų – jis pasakoja, kad paieškos užtruko maždaug 5-6 valandas. Tačiau nusivilti neteko – laimikis išties įspūdingas. Vaikinas pasakoja, kad vasaras leisdavo pas senelius Alytuje, tad su seneliu nuolat eidavo grybauti. Vėliau grybų ieškoti eidavo su tėvais Jurbarke, iš kurio miškų baravykus namo veždavo bačkomis. „Dabar dažniausiai grybauju vienas.

Net ir per karščius lietuviai traukia į miškus, kur po lietaus lyg pašėlę dygsta grybai. Vieniems grybavimas nepasiseka ir pavyksta rasti vieną kitą grybą, kitiems, visgi, pasiseka kaip reikiant – ukmergiškė Natalija iš savo pamilto miško niekada negrįžta tuščiomis.

Lietuvius drąsiai galima vadinti grybų mylėtojais ir entuziastingais grybautojais. Išsiruošę į mišką žmonės grįžta su didžiausiais laimikiais. Štai Andrius iš miško kibirais nešasi gražiausius baravykus. Plungės rajono, Platelių miškuose grybaujantis vyras miške itin ilgai neužtrunka – sako, praleidžia ten po kelias valandas. Tačiau visada grybų ieškoti vyksta į žinomas vietas, kurios niekad nenuvilia ir tuščiomis grįžti netenka.

Havajų salą suniokojęs gaisras, pavertė ją visiška dykyne, nebegyvenama sala. Vaizdai joje primena apokalipsę, o siaubingą stichiją išgyvenę žmonės ne tik sunkiai renka žodžius, bet ir netramdo ašarų. Per gaisrą žuvusių skaičius jau perkopė pusšimtį, tačiau tragedijos mastas gali būti gerokai didesnis. Tokios tragedijos Havajų istorijoje dar nėra buvę. Antradienį idiliškoje Maui saloje dėl uraganinių vėjų akimirksniu išplitę gaisrai paliko ją visiškai suniokotą ir nebegyvenamą.

Lietuvą nuplovus liūtims, daugelis griebė pintines ar kibirus ir išskubėjo į miškus ieškoti pirmųjų grybų. Vieni liūdi, kad grįžta vos su keliais grybais, o kiti parsineša didžiausius laimikius. Pasisekė ir Manridui – jis iš miško grįžo su pilnu krepšiu ir dėže gražiausių baravykų.

Ilgą laiką vilnietė Karolina Charlanova laukė, kada Vilniaus apskrityje užderės grybai. Deja, sulaukus jų moteriai nutiko nelaimė – ji susilaužė koją. Tačiau, kaip teigiama, nėra padėties be išeities. Į mišką ji išsiuntė vyrą kartu su sūnumi ir grybus rinko neįprastu būdu – prisijungusi nuotoliu. „Ar kas bandė kada grybauti nuotoliniu būdu? Aš – taip!“ – dalinosi Karolina Charlanova „Grybautojų“ grupėje.

Sukurtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti, trečiadienį pranešė prie žemėlapio sukūrimo prisidėjusi Valstybinė miškų tarnyba. Žemėlapyje bus galima patikrinti, ar miške fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi. „Norint duomenis matyti tiksliai, žemėlapyje įdiegta galimybė įvesti savo miško valdos ar sklypo unikalų numerį ir matyti, ar kenkėjas pažeidė medynus jūsų valdoje“, – nurodoma pranešime.

Lietuvos gamtoje aptiktas retas augalas – karpuotoji meškapėdė (lot. Peltigera aphthosa). Ši rūšis laikyta išnykusia, tačiau ji vėl rasta praėjus beveik 100 metų.  Džiugia naujiena apie išskirtinį radinį socialiniuose tinkluose pasidalinusi gamtosaugininkė Gintarė Grašytė dalinosi, kad viskas prasidėjo dar prieš 11 metų, kai dirbdama Labanoro regioniniame parke aptiko neįprastai atrodančią mėškapėdę.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Per laikotarpį, kada dėl paukščių perėjimo ir jauniklių auginimo draudžiami miško kirtimai ir medienos ištraukimas visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, Aplinkos apsaugos departamentas gavo 17 pranešimų apie ribojimo pažeidimus.   „Pranešimų apie galimus pažeidimus dėl miško kirtimų, medienos išvežimo buvo gauta 86, iš jų saugomuose miškuose – 16, nacionaliniuose parkuose – vienas“, – penktadienį BNS nurodė departamentas.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.

„Nueita daug kilometrų, bet viena stebuklinga vieta atrasta“, – dalinasi „Grybautojų“ grupėje Domantas tampydamas už ūso kitus miško laimikių entuziastus. Naujienų portalui tv3.lt Domantas pasakoja, kad tai, ką matote nuotraukų galerijoje, jam pavyko rasti per dvi valandas. „Pagrinde vien baravykai. Buvo dar keli raudonviršiai ir kelios lepšaitės“, – vardija rastus grybus miške vyras.

Lietuviai traukia į miškus ieškoti grybų ir kitų gamtos gėrybių, tačiau kartais randa visai ne tai, ko ten atėjo. Panevėžietė Emilija miške ieškotų grybų nerado, tačiau išvydo vaizdą, nuo kurio per kūną nubėgo šiurpai.  Į Panevėžio rajone esančią Žaliąją girią grybauti atvykusi mergina rado visai ne tai, ko ieškojo – miške ji aptiko girių gyventojo kaukolę ir ragus. Ji neslepia, kad buvo baugu, nes šalia mėtėsi ir visos kitos gyvūno kūno dalys.