Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst. kubinių metrų ir viršija Miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytą kriterijų. Šis kriterijus viršytas ir Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris valstybiniuose miškuose sudaro 27 tūkst. kubinių metrų.
Minėtose savivaldybėse yra pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
Rugpjūčio 4 d. stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų pažeidimų jau paskelbta Rokiškio, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus ir Ignalinos savivaldybėse.
Atkreipiamas dėmesys, kad paskelbus stichinė nelaimę, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie miškų stichinę nelaimę paskelbimo. Pastebėjus žievėgraužio tipografo ar vėjo pažeidimus savo miško valdoje per 5 kalendorines dienas apie juos privaloma pranešti Valstybinei miškų tarnybai ir gavus nurodymus laiku įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.
Efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų pažeisto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.
Lankymasis stichinių nelaimių pažeistuose miškuose nebus ribojamas, išskyrus vietas, kur vykdomi sanitariniai miško kirtimai ar purškimai. Miško lankytojai galės ir toliau laisvai lankytis, grybauti ir uogauti, tačiau rekomenduojama susilaikyti nuo apsilankymų vėjo pažeistuose miškuose, būtina atkreipti dėmesį į palinkusius, skilusius, įkibusius ar kitaip vėjo pažeistus medžius, miškuose įrengtus informacinius ir įspėjamuosius ženklus.
Miško kenkėjų pažeistiems medynams fiksuoti Valstybinės miškų tarnybos ir Aplinkos apsaugos departamento specialistai sukūrė interaktyvų žemėlapį. Jame galima pasižiūrėti, ar Jūsų arba kaimyno miške yra fiksuotas miško kenkėjų židinys, koks jo išplitimas bei kokių veiksmų buvo imtasi.
Duomenis į interaktyvųjį žemėlapį įveda Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos apsaugos departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinių miškų urėdijos specialistai.
