miškas

Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėt į šias vietas, taip jos skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Praėjusį savaitgalį į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus kreipėsi Alytaus rajono savivaldybės gyventojas A. P. ir alytiškis V. B., ir pranešė, kad Sudvajų miške, medžioklės plotuose, rado apgadintus medžioklės bokštelius išdaužytais langais, sugadintu stogu, sulaužytomis durimis, spynomis ir kopėčiomis. Padaryta apie 2 tūkst. litų nuostolių.

Miškininkų iniciatyva surengta jau tradicine tapusi akcija „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ išsaugojo daugiau nei šimtą tūkstančių eglučių. Būtent tokį kiekį eglės šakų prieš Kalėdų šventes miškininkai išdalijo Lietuvos žmonėms. Šiemet, kaip ir ankstesniais metais, eglių šakas šalies gyventojams pagrindinėse didžiųjų ir kitų miestų aikštėse, dovanojo visos 42 miškų urėdijos.

Apie tai, kad Girulių miške rasta pririšta prie medžio mergina, policijos pareigūnams pranešė jos sesuo. Į įvykio vietą atvyko ir moters iškviesti policijos pareigūnai. Jie rado prie medžio pririštą merginą, kurią atlaisvino jos sesuo. Policijai kelia nuostabą tai, kad, turėdama mobilųjį telefoną, pririšta prie medžio kamieno mergina skambino ne policijai, o tik savo artimiesiems. Policijos duomenimis, mergina jau antrą kartą aptinkama pririšta prie medžio tame pačiame Girulių miške.

Nelaimė įvyko penktadienį Alytaus rajone Klepočių kaimo miško kelyje, kai vairuotojas S. G., mėgindams  užvesti nenustatytos markės traktorių-miškovežį, neišjungė traktoriaus pavaros, paskui atsuktuvu starteryje sukėlė trumpą jungimą, dėl ko traktorius užsivedė ir pajudėjo į priekį. Sunkiasvorė mašina prispaudė S.G prie stovėjusio automobilio „Opel Frontera“. Traktorininkas žuvo įvykio vietoje.

Panevėžio prokurorai siekia išsaugoti miesto bendruomenės rekreacinėms reikmėms skirtus valstybinės reikšmės plotus su miškais. Tam pritaręs apygardos administracinis teismas patenkino dar du ieškinius dėl Urėdijos gatvėje esančių dviejų žemės sklypų neteisėto perdavimo privatiems asmenims. „Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, siekdama visiems mums priminti apie nykstančių ir naikinamų miškų reikšmę žmogui ir aplinkai, neatsitiktinai šiuos metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais.

Vilniaus apskrities regioniniame komunalinių atliekų sąvartyne Kazokiškėse netrukus bus pradėti II-osios sekcijos statybos darbai. II-osios sekcijos plotas užims apie 4,4 hektaro. Dėl naujos sekcijos įrengimo Kazokiškėse iškirsta jau 3,4 hektaro miško, kurio vietoje per penkerius metus bus palaidota beveik 1 mln. tonų atliekų. Tačiau šio miško kirtimo galėjo ir nebūti, siekiant apsaugoti gamtą ir bandant priimti palankesnį  sprendimą.

Ar gali medinė architektūra tapti miesto istoriją ir jo ateities vizijas jungiančiu elementu? Norvegai sako „taip“. Ne tik sako, bet ir įrodo, kad medis, kaip statybinė medžiaga, gali būti sėkmingai sugrąžintas į miestus ir įgavęs naujas formas, tačiau išlaikęs savo prigimtines savybes harmoningai derėtų istorinėje miestų aplinkoje. Norvegijos miestuose ir miesteliuose nuo seno vyravo medinė architektūra.

Italijos architektūros bendrovė „Stefano Boeri Architetti“ suprojektavo vadinamuosius urbanistinius miškus, kuriuos būtų galima sodinti didmiesčiuose, kur per mažai vietos parkams ir giraitėms. Milane įsikūrusi bendrovė parengė vadinamojo „Vertikalaus miško“ („Bosco Verticale“) projektą, kuris turėtų padėti spręsti opią žaliųjų plotų šiuolaikiniuose miestuose trūkumo problemą auginant medžius daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose.

Šiemet Aukštaitijos miškuose užderėjo kai niekada gausus ąžuolo gilių derlius. Miškininkai skuba jas rinkti, nes padaugėjo norinčiųjų įveisti miškus. Išaugo ir ąžuolo sodinukų paklausa. Gilių derlius miškuose toks gausus, kad net medžiotojai skundžiasi negalintys taip jas mėgstančių šernų išvilioti į laukus. Užtat miškininkai skuba giles rinkti ir pasodinti iki pirmųjų šalnų, nes palaikius ilgiau sudygtų.

Meilė gamtai kai kam prasideda nuo meilės konkrečiam medžiui.  Aistringos, be atsako ir, ko gero, nepagydomos....

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Paauglys, teigiantis, kad pastaruosius penkis metus gyveno miške, į Berlyną galėjo atkeliauti iš Čekijos, praneša The Indipendent. Septyniolikmetis, vardu Ray'us, pasirodė Vokietijos sostinėje, teigdamas, kad neprisimena, iš kur yra jo šeima. Berniukas miestą pasiekė kompaso pagalba. Jo tapatybė iki šiol išlieka neaiški. Berlyno policija teigia, kad jis puikiai kalba angliškai, tačiau tai nėra jo gimtoji kalba.

Vokietija sulaikiusi kvapą seka paslaptingą paauglio gyvenimo istoriją. Po penkerių metų, praleistų miškuose, jis kreipėsi į šalies pareigūnus: „Neturiu nieko šiame pasaulyje. Nežinau, kas aš esu. Padėkite man“. Manoma, jog angliškai kalbantis Ray'us gali būti apie 17 metų amžiaus. Pastaruosius metus jis praleido Berlyno apylinkių miškuose kartu su savo tėvu. Rugsėjo pradžioje šis, nukritęs nuo uolos, mirė. Paauglys jį palaidojo miškuose.

„Šio jaunuolio istorija tikrai išskirtinė ir vis dar kelianti nemažai klausimų“, - laikraščiui The Daily Telegraph pranešė policijos atstovas. Pasak pareigūno, policija mano, jog nėra pagrindo netikėti vaikino pasakojimu, tad kol kas nėra ir jokių priežasčių nutraukti tyrimą. Jaunuolis, prisistatantis Ray'umi, rugsėjo 5 pasirodė Berlyno miesto rotušėje ir pareiškė, jog kartu su savo tėvu 5 metus pragyveno miške. Vaikinas truputį šneka vokiškai, bet puikiai bendrauja anglų kalba.

Grybautojas atsivežė į miestą tikrą bombą. Iš Varėnos miškų atsivežęs sprogmenį vilnietis pats apie radinį pranešė policijai. Trečiadienį apie 13 h į sostinės Lazdynų nuovadą paskambinęs 70 metų Architektų gatvės gyventojas pranešė, jog atsivežė iš miško maždaug 30 cm sprogmenį. Artilerijos šaudmenį vyriškis pastebėjo kasinėjimo vietoje ir įsimetė į bagažinę. Atvykęs į Vilnių pranešė policijai.

Nors kiekvieną rudenį daugelis visuomenės informavimo priemonių primena apie saugų grybavimą bei apie galimus apsinuodijimo grybais atvejus, tačiau kiekvienais metais apsinuodijusių grybais žmonių skaičius nemažėja. Kartais apsinuodijimai grybais baigiasi ir mirtimi, nes kartais užtenka tik vieno vienintelio netinkamo grybo... Daugelio apsinuodijimų grybais atvejų būtų įmanoma išvengti, jei grybautojai laikytųsi elementarių saugaus grybavimo, grybų apdorojimo ir vartojimo taisyklių.

Turguje jau pasirodė vienos vėliausiai užderančių uogų – spanguolės. Šįmet, atrodo, jų derlius kaip ir pernai, o ir pardavimo kaina mažesnė – apie 8–10 litų už litrą. Šių uogų galima rasti daugelyje pelkių, net ir pačiose mažiausiose aukštapelkėse, tačiau per keletą dešimtmečių natūraliai augantys spanguolynai Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip per pusę.

Neringos miškuose plinta į baravykus panašūs grybai, kurie, specialistų teigimu, gali išstumti nuo seno Nerijoje augančius šilbaravykius.Grybautojai sako, kad naujieji raudonkepuriai labai skanūs ir gausiai dygsta. Gamtininkų teigimu, šie raudonkepuriais vadinami grybai auga tik Šiaurės Amerikoje ir Taivanyje, o Europoje jais džiaugiamės galbūt pirmieji, praneša LTV „Panorama“. Į Kuršių nerijos mišką plūsta grybautojai. Čia juos vilioja nedidukai, bet tvirti raudonkepuriai.

Vištyčio užkardos pasieniečiai pagelbėjo vilkaviškiečių šeimai, kuri pasiklydo pasienyje su Rusija esančiame miške ir šaukėsi pagalbos. Šeštadienio popietę į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardą paskambino 43-ejų Vilkaviškio rajono gyventojas. Jis prašė pagalbos, nes grybaudamas su 39-erių žmona bei 14-mete dukra pasiklydo Vilkaviškio rajone esančiame Tadarinės miške. Nuo ryto grybavusi šeima buvo praradusi viltį savarankiškai išeiti iš miško.

Žymiausi medžiai atsiranda ir išnyksta. To pavyzdys galėtų būti "L'Arbre du Tenere medžiai, kurie kažkada buvo laikomi labiausiai izoliuotais medžiais Žemėje, karavanų maršrutų Sacharoje orientyru. Savo gyvenimą šis gamtos stebuklas baigė 1973 metais, kai girtas Libijos sunkvežimio vairuotojas nuvertė juos nuvertė. Šių metų rugpjūtį garsaus Anos Frank medis Amsterdame per audrą pučiant stipriam vėjui buvo išrautas.

Prasidėjus uogų ir grybų sezonui, ne vienas savaitgalį patraukia į miškus. Verta žinoti, kad be miško gėrybių ir uodų ten galima rasti ir kai ką daugiau... Lietuvoje gyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis (marguolė). Jos galva, kaip ir daugumos kitų nuodingųjų gyvačių, yra plati, trikampio formos, ant jos yra „X“ formos raštas, o jei pavyks pažvelgti į nasrus, pamatysite akivaizdžiai matomus iltinius dantis, kurių paprastos gyvatės neturi.

Meška, kuri ketvirtadienį pabėgo iš aptvaro Litganės gamtos parke, penktadienį pati sugrįžo. Parko darbuotojams pavyko medumi ir kitais skanėstais parvilioti žvėrį namo. Dabar parkas vėl atidarytas lankytojams, o aplinkiniuose miškuose uogautojams ir grybautojams saugu. Paskelbus apie į laisvę ištrūkusią mešką, ketvirtadienį buvo pradėta jos paieška, uždaryti aplinkiniai keliai, gyventojai įspėti neiti į mišką grybauti ar uogauti.

Neabejotinai vienas gražiausių gamtos kampelių Europoje – Likos regione Kroatijoje įsikūręs ir užimantis 300 tūkst. hektarų plotą Plitvicos ežerų nacionalinis parkas, kuris stebina lankytojus unikalios gamtos grožiu. Parkas yra apsuptas Plješevica, Mala Kapela ir Medvedak kalnų, kurie yra Alpių dalis. Miškingoje vietovėje tyvuliuojančius 16 žaliai-melsvų Plitvicos ežerų skiria natūralios užtvankos, jungia pačios gamtos suformuoti kanalai.

Balsas.lt skaitytojas Michailas šalia Pezaičių kaimo pastebėjo gamtos niokojimą. Skaitytojas pamatė, kad miške kažkas įžūliai krauna statybines šiukšles, padangas. Michailo teigimu, miške jau iškrauta keli šimtai padangų, nemažai kitų šiukšlių. Skaitytojo spėjimu, naują šiukšlyną organizavo vietos verslininkai (statybos bendrovė, arba autoservisas). Balsas.

Prasidėjus uogų ir grybų sezonui, ne vienas savaitgalį patraukia į miškus. Verta žinoti, kad be miško gėrybių ir uodų ten galima rasti ir kai ką daugiau. Lietuvoje tegyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis (marguolė). Jos galva, kaip ir daugumos kitų nuodingų gyvačių, yra plati, trikampio formos, ant jos yra X formos raštas, o jei pavyks pažvelgti į nasrus, pamatysite akivaizdžiai matomus iltinius dantis, kurių paprastos gyvatės neturi.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė pataria kaip išvengti apsinuodijimų grybais ir kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus. Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai.

Ispanijos ugniagesiai iš lėktuvų gesino miško gaisrą atostogautojų pamėgtoje Maljorkoje. Žinybų duomenimis, liepsnos netoli Kosta d'en Blanės sunaikino 30 hektarų miško plotą. Pranešama, kad atostogautojams ir gyventojams pavojus nebuvo iškilęs. Evakuoti žmonių neprireikė. Gaisras miške kilo dėl kol kas nežinomų priežasčių. Su ugnimi kovojo ne tik ugniagesiai, bet ir armijos specialusis dalinys.

Anykščių šilelis didžiuojasi galėdamas pristatyti „Dainuvos nuotykių slėnį“. Daug darbo, pastangų bei laiko atsiėjusios statybos pasibaigė ir birželio 24-ąją atsidarė pirmasis Aukštaitijoje laipynių parkas. Parke įkurtos šešios skirtingo sudėtingumo trasos, tad iššūkis bus mestas kiekvienam ekstremalių pramogų mėgėjui.

41 proc. automobilių, motociklų, keturračių ir kitų motorinių transportų vairuotojų sako nežinantys, kur galima legaliai važinėtis gamtoje savo malonumui. 23 proc. atsakė, kad nėra tikri, ar trasos, kuriomis važinėjasi, yra legalios. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ internetu atlikta vairuotojų apklausa. Gyventojų apklausos duomenimis, vieną ar kelias legalias pasivažinėjimų trasas žino 36 proc. vairuotojų.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo bus patvirtintas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą birželio 25 dieną įrašyti penki Vokietijos bukmedžių miškai. Balsas.lt primena, kad į UNESCO paveldo sąrašą įrašyti ir Vilnius, Kernavė, Nida.

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) ir „Skubis bio natural“ visus gamtą mylinčius žmones šią vasarą kviečia tapti „Eko skautais“. Pastebėję miške ar pievoje paliktas šiukšles gyventojai skatinami jas surinkti ir sudėti į specialius greitai yrančius ekologiškus šiukšlių maišus. Būti gamtos puoselėtojais gali visi – tereikia savo žygdarbį užfiksuoti vaizdo kamera ar fotoaparatu ir vaizdais pasidalinti internete, o 20 šauniausių „Eko skautų“ bus apdovanoti išmaniaisiais telefonais.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais. (Papildyta 13.40) Teigiama, kad prieš balsavimą Seimo pirmininkė užsiminė apie galimą parlamento paleidimą, jei deputatai nepalaikys prezidentės pozicijos. (Papildyta 11.40) Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė – 22. Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nutarė svarstyti šį dokumentą iš naujo.

(Papildyta 16:16 val.) Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Klaipėdoje normą viršija 3 kartus Vakar kilęs gaisras durpyne, Šilutės rajone, gerokai pabloginą oro kokybę Klaipėdos mieste. Vakar centrinėje miesto dalyje užterštumas kietosiomis dalelėmis normas viršijo 2.5 karto. Situacija šiandien ryte pagerėjo, tačiau po pietų, pasikeitus vėjo krypčiai, užterštumas vėl suintensyvėjo. 15 val. duomenimis, Klaipėdos centre užterštumas kietosiomis dalelėmis normą viršija net 3 kartus.

Specialistai sako, kad šiuo metu yra pats erkių aktyvumo pikas. Klaipėdoje šiemet kaip niekad aktyviai žmonės skiepijasi nuo erkinio encefalito. Be to, pastebima, kad mieste gausėja ganyklinių erkių, kurios žmonėms nėra pavojingos, tačiau jų augintiniams gali sukelti mirtiną grėsmę, praneša LTV „Šiandien“. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistės erkių populiacijos pokyčius fiksuoja ne vieną dešimtmetį. Jos pastebi, kad pastaruoju metu ilgėja laikas, kada erkės būna itin aktyvios.

Rusija vėl kovoja su dideliais miškų ir durpynų gaisrais. Per dieną liepsnos išplito 660 kvadratinių kilometrų plote, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija Maskvoje. Daugiausiai gaisrų fiksuojama Sibire, Urale ir Tolimuosiuos Rytuose. Aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žinybų neveiklumo Rusijai, kaip ir pernai, gresia nacionalinė katastrofa. Visos prognozės rodo, kad situacija dėl miškų gaisrų vėl yra labai rimta, sakė Nikolajus Šmatkovas iš aplinkosaugos organizacijos WWF.

Trečiadienį Rusijos Sverdlovsko apskrityje kilo milžiniškas miško gaisras. Sutriko eismas automagistrale. Baiminamasi, kad ugnis persikels į netoli esantį sodų namelių kvartalą. Pasak Newsru.com, ugnis niokoja apie 50 hektarų miško, per kurį eina svarbi automagistralė. Šiuo metu judėjimas ja nevyksta, kelias uždarytas, nes dėl dūmų beveik nieko nematyti. Kelią atitvėrė pareigūnai.

Tokie gaisrai, koks kilo Kuršių Nerijoje 2006 metais ir išdegė 120 hektarų miško, turėtų nebepasikartoti. Miškuose šiuo metu stovintys aukštuminiai statiniai, į kuriuos lipdavo ir budėdavo sargai, bus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o žmonės atleis. Jų vietą užims modernūs gaisro detektoriai ir radarai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 130 priešgaisrinio stebėjimo bokštų, ten kiekvieną parą budi sargai.

Šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Buvo įtarta, kad juos paliko meška. Pėdsakų nuotraukas išnagrinėję Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto specialistai žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ patvirtino, kad į Lietuvą atklydo meška.

Penktadienį Nemenčinės miškų urėdijoje bus pasodinta per 14000 berželių. Taip toliau bus suformuojamas užrašas „Žalgiris 600“. 2010 m. spalį šešių hektarų plote iš 7000 eglučių buvo suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Pasodinus tarp eglučių berželius skirtingais metų laikais šis užrašas džiugins vis kitomis spalvomis. Medelius sodins moksleiviai iš 30 Lietuvos mokyklų bei lietuviškų mokyklų moksleiviai iš Latvijos ir Lenkijos.

Japonai, reklamuodami tai, ką pamatysite šio vaizdo klipo pabaigoje, sumanė automatinį ištraukos iš J. S. Bacho kantatos „Herz und Mund und Tat und Leben" (BWV 147) atlikimą miške. Išties originali videoimprovizacija tikro medžio tema.

Prokurorai aiškinasi, kokia padaryta žala gamtai neteisėtai iškirtus šalia Varėnos daugiau nei hektarą miško ir kur dingo mediena. Vietos gamtosaugininkai pripažino savo kaltę ir vienam pareigūnui pareiškė griežtą papeikimą. Varėnos savivaldybė, kurios valia kirsti medžiai, per metus privalės atkurti mišką, praneša LTV „Šiandien“. Kad miškas iškirstas neteisėtai – t okią išvadą po tarnybinio patikrinimo pateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Europos Sąjungos parama miškams skiriama tuo atveju, jei pareiškėjai atitinka reikalavimus ir prisiima su parama tenkančių įsipareigojimų. Tačiau paramai gauti ne mažiau svarbu yra be klaidų užpildyti paraišką, o nuo praėjusių metų būtina paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoti ir miško plotą, už kurį gaunama parama. Tai padaryti reikia šiemet nuo balandžio 4 d. iki birželio 15 d., t.y. laikotarpiu, kai renkamos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti.

Ko gero, toks klausimas jums pasirodė labai keistas. Man – taip pat, nes atsakymas į jį gali būti tik vienas: žinoma, nešvenčia! Ir mums, žmonėms, tai – vargu ar tikra šventė, daugiau tai komercinis triukas, kai kam, tiesa, tampantis tikra švente. Nenorėdamas ginčytis su švenčiančiais meilės dieną pasakau: neįsivaizduoju vienos meilės dienos, gerumo akcijos kartą metuose ar balandžio – švaros mėnesio.

Sunku mums išbristi pusnynus, miško gyvūnams iškęsti dar sunkiau: į akis žvelgia baltasis badas. Aplinkosaugininkai ragina susilaikyti nuo medžioklių su varovais. Per atlydį sniego paviršiuje susiformavusią plutą sunku įveikti net šernams. Gamtos mylėtojai, arčiau miškų gyvenantys žmonės kviečiami padėti žvėreliams.

Įsisiautėjant žiemai pavojaus varpais skambina miškininkai – jei žmonės nepadės, ši žiema gali būti paskutinė ne tik smulkiems žvėreliams. Sniego dangos storiui kai kur miškuose jau pasiekus rekordinį 30 cm lygį, urėdijos ir medžiotojai prašo gyventojų gelbėti laukinius gyvūnus nuo baltojo bado. Medžiotojų ir žvejų draugija ragina žmones nevaikyti atklydusių žvėrių, parūpinti jiems pašaro ar net priglausti savo ūkiuose.

Pastarųjų dienų lijundra ir kiek šiltesni orai apsunkino gyvenimą žvėrims: negana to, kad miške gausu sniego, ant jo susidarė kieta, galūnes žalojanti pluta. Svarstoma, kaip šią problemą išspręsti. Likus dienai iki Kūčių į miestą atklydo stirna. Stovinčią kone iki pilvo sniege žmonės ją pastebėjo S. Kerbedžio gatvėje. Sugautas žvėrelis nuvežtas į Gamtos mokyklą. Po švenčių stirna buvo išvežta į miške esantį voljerą.

Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) medžiotojų būrelio pirmininkas Kęstutis Šufinskas, medžiojantis jau 35-erius metus, sako, kad pastaraisiais metais miškuose gerokai sumažėjo kiškių. Kiškiai, pasak medžiotojo, yra bailūs ne tik pasakose. Nors ir gudrūs – kitaip išnyktų visiškai. Turi daug priešų Kiškiais domimės ne atsitiktinai: naujiji metai pagal kinų kalendorių laikomi Kiškio (Zuikio) metais. Lietuvoje gyvena baltieji ir pilkieji kiškiai. Medžioti galima tik pilkuosius.