miškas

Meška, kuri ketvirtadienį pabėgo iš aptvaro Litganės gamtos parke, penktadienį pati sugrįžo. Parko darbuotojams pavyko medumi ir kitais skanėstais parvilioti žvėrį namo. Dabar parkas vėl atidarytas lankytojams, o aplinkiniuose miškuose uogautojams ir grybautojams saugu. Paskelbus apie į laisvę ištrūkusią mešką, ketvirtadienį buvo pradėta jos paieška, uždaryti aplinkiniai keliai, gyventojai įspėti neiti į mišką grybauti ar uogauti.

Neabejotinai vienas gražiausių gamtos kampelių Europoje – Likos regione Kroatijoje įsikūręs ir užimantis 300 tūkst. hektarų plotą Plitvicos ežerų nacionalinis parkas, kuris stebina lankytojus unikalios gamtos grožiu. Parkas yra apsuptas Plješevica, Mala Kapela ir Medvedak kalnų, kurie yra Alpių dalis. Miškingoje vietovėje tyvuliuojančius 16 žaliai-melsvų Plitvicos ežerų skiria natūralios užtvankos, jungia pačios gamtos suformuoti kanalai.

Balsas.lt skaitytojas Michailas šalia Pezaičių kaimo pastebėjo gamtos niokojimą. Skaitytojas pamatė, kad miške kažkas įžūliai krauna statybines šiukšles, padangas. Michailo teigimu, miške jau iškrauta keli šimtai padangų, nemažai kitų šiukšlių. Skaitytojo spėjimu, naują šiukšlyną organizavo vietos verslininkai (statybos bendrovė, arba autoservisas). Balsas.

Prasidėjus uogų ir grybų sezonui, ne vienas savaitgalį patraukia į miškus. Verta žinoti, kad be miško gėrybių ir uodų ten galima rasti ir kai ką daugiau. Lietuvoje tegyvena vienintelė nuodinga gyvatė – paprastoji angis (marguolė). Jos galva, kaip ir daugumos kitų nuodingų gyvačių, yra plati, trikampio formos, ant jos yra X formos raštas, o jei pavyks pažvelgti į nasrus, pamatysite akivaizdžiai matomus iltinius dantis, kurių paprastos gyvatės neturi.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė pataria kaip išvengti apsinuodijimų grybais ir kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus. Lietuviškoje tradicinėje virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai.

Ispanijos ugniagesiai iš lėktuvų gesino miško gaisrą atostogautojų pamėgtoje Maljorkoje. Žinybų duomenimis, liepsnos netoli Kosta d'en Blanės sunaikino 30 hektarų miško plotą. Pranešama, kad atostogautojams ir gyventojams pavojus nebuvo iškilęs. Evakuoti žmonių neprireikė. Gaisras miške kilo dėl kol kas nežinomų priežasčių. Su ugnimi kovojo ne tik ugniagesiai, bet ir armijos specialusis dalinys.

Anykščių šilelis didžiuojasi galėdamas pristatyti „Dainuvos nuotykių slėnį“. Daug darbo, pastangų bei laiko atsiėjusios statybos pasibaigė ir birželio 24-ąją atsidarė pirmasis Aukštaitijoje laipynių parkas. Parke įkurtos šešios skirtingo sudėtingumo trasos, tad iššūkis bus mestas kiekvienam ekstremalių pramogų mėgėjui.

41 proc. automobilių, motociklų, keturračių ir kitų motorinių transportų vairuotojų sako nežinantys, kur galima legaliai važinėtis gamtoje savo malonumui. 23 proc. atsakė, kad nėra tikri, ar trasos, kuriomis važinėjasi, yra legalios. Tai parodė šiais metais tyrimų bendrovės „RAIT“ internetu atlikta vairuotojų apklausa. Gyventojų apklausos duomenimis, vieną ar kelias legalias pasivažinėjimų trasas žino 36 proc. vairuotojų.

Seimas ketvirtadienį ketina svarstyti nutarimo projektą, kuriuo bus patvirtintas draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemę.

Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą birželio 25 dieną įrašyti penki Vokietijos bukmedžių miškai. Balsas.lt primena, kad į UNESCO paveldo sąrašą įrašyti ir Vilnius, Kernavė, Nida.

Pirmasis Baltijos kanalas (PBK) ir „Skubis bio natural“ visus gamtą mylinčius žmones šią vasarą kviečia tapti „Eko skautais“. Pastebėję miške ar pievoje paliktas šiukšles gyventojai skatinami jas surinkti ir sudėti į specialius greitai yrančius ekologiškus šiukšlių maišus. Būti gamtos puoselėtojais gali visi – tereikia savo žygdarbį užfiksuoti vaizdo kamera ar fotoaparatu ir vaizdais pasidalinti internete, o 20 šauniausių „Eko skautų“ bus apdovanoti išmaniaisiais telefonais.

Seimas pritarė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis ir pasiūlymais. (Papildyta 13.40) Teigiama, kad prieš balsavimą Seimo pirmininkė užsiminė apie galimą parlamento paleidimą, jei deputatai nepalaikys prezidentės pozicijos. (Papildyta 11.40) Už tokį sprendimą balsavo 75 parlamentarai, prieš – 5, susilaikė – 22. Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai nutarė svarstyti šį dokumentą iš naujo.

(Papildyta 16:16 val.) Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Klaipėdoje normą viršija 3 kartus Vakar kilęs gaisras durpyne, Šilutės rajone, gerokai pabloginą oro kokybę Klaipėdos mieste. Vakar centrinėje miesto dalyje užterštumas kietosiomis dalelėmis normas viršijo 2.5 karto. Situacija šiandien ryte pagerėjo, tačiau po pietų, pasikeitus vėjo krypčiai, užterštumas vėl suintensyvėjo. 15 val. duomenimis, Klaipėdos centre užterštumas kietosiomis dalelėmis normą viršija net 3 kartus.

Specialistai sako, kad šiuo metu yra pats erkių aktyvumo pikas. Klaipėdoje šiemet kaip niekad aktyviai žmonės skiepijasi nuo erkinio encefalito. Be to, pastebima, kad mieste gausėja ganyklinių erkių, kurios žmonėms nėra pavojingos, tačiau jų augintiniams gali sukelti mirtiną grėsmę, praneša LTV „Šiandien“. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistės erkių populiacijos pokyčius fiksuoja ne vieną dešimtmetį. Jos pastebi, kad pastaruoju metu ilgėja laikas, kada erkės būna itin aktyvios.

Rusija vėl kovoja su dideliais miškų ir durpynų gaisrais. Per dieną liepsnos išplito 660 kvadratinių kilometrų plote, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija Maskvoje. Daugiausiai gaisrų fiksuojama Sibire, Urale ir Tolimuosiuos Rytuose. Aplinkosaugininkai įspėja, kad dėl žinybų neveiklumo Rusijai, kaip ir pernai, gresia nacionalinė katastrofa. Visos prognozės rodo, kad situacija dėl miškų gaisrų vėl yra labai rimta, sakė Nikolajus Šmatkovas iš aplinkosaugos organizacijos WWF.

Trečiadienį Rusijos Sverdlovsko apskrityje kilo milžiniškas miško gaisras. Sutriko eismas automagistrale. Baiminamasi, kad ugnis persikels į netoli esantį sodų namelių kvartalą. Pasak Newsru.com, ugnis niokoja apie 50 hektarų miško, per kurį eina svarbi automagistralė. Šiuo metu judėjimas ja nevyksta, kelias uždarytas, nes dėl dūmų beveik nieko nematyti. Kelią atitvėrė pareigūnai.

Tokie gaisrai, koks kilo Kuršių Nerijoje 2006 metais ir išdegė 120 hektarų miško, turėtų nebepasikartoti. Miškuose šiuo metu stovintys aukštuminiai statiniai, į kuriuos lipdavo ir budėdavo sargai, bus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą, o žmonės atleis. Jų vietą užims modernūs gaisro detektoriai ir radarai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 130 priešgaisrinio stebėjimo bokštų, ten kiekvieną parą budi sargai.

Šalia Vilniaus, Lavoriškių pasienio ruože, valstybinės sienos apsaugos pareigūnai užfiksavo į Lietuvos teritoriją iš Baltarusijos vedančius stambaus žvėries pėdsakus. Buvo įtarta, kad juos paliko meška. Pėdsakų nuotraukas išnagrinėję Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto specialistai žurnalui „Medžiotojas ir meškeriotojas“ patvirtino, kad į Lietuvą atklydo meška.

Penktadienį Nemenčinės miškų urėdijoje bus pasodinta per 14000 berželių. Taip toliau bus suformuojamas užrašas „Žalgiris 600“. 2010 m. spalį šešių hektarų plote iš 7000 eglučių buvo suformuotas rekordinio dydžio užrašas „Žalgiris 600“. Pasodinus tarp eglučių berželius skirtingais metų laikais šis užrašas džiugins vis kitomis spalvomis. Medelius sodins moksleiviai iš 30 Lietuvos mokyklų bei lietuviškų mokyklų moksleiviai iš Latvijos ir Lenkijos.

Japonai, reklamuodami tai, ką pamatysite šio vaizdo klipo pabaigoje, sumanė automatinį ištraukos iš J. S. Bacho kantatos „Herz und Mund und Tat und Leben" (BWV 147) atlikimą miške. Išties originali videoimprovizacija tikro medžio tema.

Prokurorai aiškinasi, kokia padaryta žala gamtai neteisėtai iškirtus šalia Varėnos daugiau nei hektarą miško ir kur dingo mediena. Vietos gamtosaugininkai pripažino savo kaltę ir vienam pareigūnui pareiškė griežtą papeikimą. Varėnos savivaldybė, kurios valia kirsti medžiai, per metus privalės atkurti mišką, praneša LTV „Šiandien“. Kad miškas iškirstas neteisėtai – t okią išvadą po tarnybinio patikrinimo pateikė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Europos Sąjungos parama miškams skiriama tuo atveju, jei pareiškėjai atitinka reikalavimus ir prisiima su parama tenkančių įsipareigojimų. Tačiau paramai gauti ne mažiau svarbu yra be klaidų užpildyti paraišką, o nuo praėjusių metų būtina paraiškoje tiesioginėms išmokoms gauti deklaruoti ir miško plotą, už kurį gaunama parama. Tai padaryti reikia šiemet nuo balandžio 4 d. iki birželio 15 d., t.y. laikotarpiu, kai renkamos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti.

Ko gero, toks klausimas jums pasirodė labai keistas. Man – taip pat, nes atsakymas į jį gali būti tik vienas: žinoma, nešvenčia! Ir mums, žmonėms, tai – vargu ar tikra šventė, daugiau tai komercinis triukas, kai kam, tiesa, tampantis tikra švente. Nenorėdamas ginčytis su švenčiančiais meilės dieną pasakau: neįsivaizduoju vienos meilės dienos, gerumo akcijos kartą metuose ar balandžio – švaros mėnesio.

Sunku mums išbristi pusnynus, miško gyvūnams iškęsti dar sunkiau: į akis žvelgia baltasis badas. Aplinkosaugininkai ragina susilaikyti nuo medžioklių su varovais. Per atlydį sniego paviršiuje susiformavusią plutą sunku įveikti net šernams. Gamtos mylėtojai, arčiau miškų gyvenantys žmonės kviečiami padėti žvėreliams.

Įsisiautėjant žiemai pavojaus varpais skambina miškininkai – jei žmonės nepadės, ši žiema gali būti paskutinė ne tik smulkiems žvėreliams. Sniego dangos storiui kai kur miškuose jau pasiekus rekordinį 30 cm lygį, urėdijos ir medžiotojai prašo gyventojų gelbėti laukinius gyvūnus nuo baltojo bado. Medžiotojų ir žvejų draugija ragina žmones nevaikyti atklydusių žvėrių, parūpinti jiems pašaro ar net priglausti savo ūkiuose.

Pastarųjų dienų lijundra ir kiek šiltesni orai apsunkino gyvenimą žvėrims: negana to, kad miške gausu sniego, ant jo susidarė kieta, galūnes žalojanti pluta. Svarstoma, kaip šią problemą išspręsti. Likus dienai iki Kūčių į miestą atklydo stirna. Stovinčią kone iki pilvo sniege žmonės ją pastebėjo S. Kerbedžio gatvėje. Sugautas žvėrelis nuvežtas į Gamtos mokyklą. Po švenčių stirna buvo išvežta į miške esantį voljerą.

Kurtuvėnų (Šiaulių rajonas) medžiotojų būrelio pirmininkas Kęstutis Šufinskas, medžiojantis jau 35-erius metus, sako, kad pastaraisiais metais miškuose gerokai sumažėjo kiškių. Kiškiai, pasak medžiotojo, yra bailūs ne tik pasakose. Nors ir gudrūs – kitaip išnyktų visiškai. Turi daug priešų Kiškiais domimės ne atsitiktinai: naujiji metai pagal kinų kalendorių laikomi Kiškio (Zuikio) metais. Lietuvoje gyvena baltieji ir pilkieji kiškiai. Medžioti galima tik pilkuosius.

Artėjant gražiausioms metų šventėms skubama įžiebti šventines girliandas, nupirkti artimiesiems dovanų, o namus papuošti Kalėdų eglutėmis. Deja, nemažai žaliaskarių būna vogtos. Eglutės raudonskarės Miškininkai visuomet Kalėdų laukia su nerimu, nes puikiai žino, jog miškuose ir parkuose po didžiųjų metų švenčių vietoj gražiausių eglučių liks tik kelmai. Užkirsti kelią vagystėms miškininkai stengiasi prasimanydami įvairiausių akcijų.

Kartais visiškai niekam nenaudingi daiktai gali virsti pačiais tikriausiais meno objektais. Šitokios idėjos laikosi ir „Yuken Teruya Studio“ kūrėjai, pagaminę mišką iš... tualetinio popieriaus rulonėlių. Iškarpę ir išlankstę ant jų šakas bei rulonėlius pritaisę prie sienų, kartu su šviesa menininkai sukūrė tikrų tikriausią stilizuotą mišką. Ne veltui sakoma: genialumas slypi paprastume.

Miškininkai prognozuoja, kad prasidėjusi žiema bus šalta, nes miško žvėrys prikaupė daug riebalų, užsiaugino storesnius kailinius ir tapo tingesni. Šaltukas didiesiems apuokams – nė motais. Storas plunksnų apdaras juos saugo tarsi šilčiausias drabužis. Sočiai palesę jie nesuka galvos dėl žiemiškų orų. Ne ką prasčiau jaučiasi ir medžiuose įsitaisiusios lūšys. Anot miškininkų, jų apetitas pastaraisiais mėnesiais tiesiog žvėriškas, todėl miško katės ganėtinai priaugo svorio.

Per miško gaisrus, siaučiančius netoli šiaurinio Izraelio Haifos miesto, ketvirtadienį žuvo mažiausiai 40 žmonių. Izraelis jau paprašė tarptautinės pagalbos, kovojant su liepsnomis. Pareigūnų teigimu, šis gaisras didžiausias šalies istorijoje.

Gruodžio 1-ąją prasideda vilkų medžioklė. Šiemet vilkų sumedžiojimo kvota padidinta iki 60 vienetų, pernai buvo 40. Medžiotojai sako, kad vilkų Lietuvoje daugėja ir jų kiekį reguliuoti reikia, nors pripažįsta: šiuo metu jie reikšmingos žalos nedaro. Mokslininkai fantazijomis vadina gandus, kad Lietuvoje yra atsiradęs vilko ir šuns hibridas.

Europos Sąjungos (ES) parama keičia  kasdienį Lietuvos kaimo žmonių gyvenimą. Apie tai galėtų papasakoti  ūkininkas Vidmantas Doniela, kuris kartu su žmona ir dviem vaikais valdo 80 hektarų mišką bei prižiūri 600 hektarų ūkį, kuriame augina grūdus. ES paramos naudą labiausiai pajuto ūkininko samdomi darbuotojai, dalį darbų nuo šiol atliekantys nauja, modernia  technika.

Aktyvesni miško savininkai nesnaudžia: pasinaudodami ES parama jie skuba pirkti miškų ūkiui reikiamą techniką. Parama miško savininkams mokama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonę „Miškų ekonominės vertės didinimas“. Aldona KVEDARIENĖ Pirko išsimokėtinai Judrėnuose  (Klaipėdos r.) įsikūrusi UAB „Judrės medis“ verčiasi medienos gamyba. Iš kitų miško savininkų ji perka mišką, jį kerta ir parduoda medieną.

Policija sučiupo narkotinių medžiagų turinčių augalų – kanapių – augintoją bei platintoją. Praėjusią savaitę Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai Tauragės rajone Papušynės kaime esančiame miške aptiko automobilį „Volkswagen Passat“, šalia kurio ant kelmo prisėdęs jaunuolis nuo kanapių stiebų raškė žiedus.

Lietuvos miškai vis dar knibžda grybautojų, tačiau džiaugsmą radus daug miško gėrybių gali sužlugdyti miške tykantys pavojai. Tad nereikėtų aklai tikėti pasakomis, kad rudenį erkės „užmiega“ – iš tiesų iki pat sniego iš miško galima grįžti ne tik su grybais, bet ir „dovanėle“ – įsisiurbusia erke. Grybaukite atsakingai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žygutienė patikino, kad erkės šiuo metu ne tik nemiega, bet yra net labai aktyvios.

Grybai džiugina ne tik pagaliau jų gausos sulaukusius grybautojus. Ir į miškus įsisukę piktavaliai trina rankas – azarto pagauti žmonės mato tik grybus ir nė nemano, kad nuošaliose vietoje pavojinga prarasti budrumą. Policija primena, kad miške reikia saugotis ne tik erkių – ir plėšikų. Dviguba vagystė Vilnietė Bronė R. vieną pavakarę tiesiai iš darbo su drauge nuvažiavo iki Pirčiupių miško pagrybauti.

Jeigu būtų sudaromas reitingas, apie ką daugiausia kalbamasi darbovietėse ir namuose, tai krepšinį ir šokius, dėl kurių šį sezoną pamišusios komercinės televizijos, nukonkuruotų grybavimas. Kas dar paeina, tas traukia į girias ieškoti baravykų. Grybų kainos supirktuvėse numuštos iki 7–8 litų už kilogramą, todėl grybautojai laimikį stengiasi parduoti pakelėse ar nuvežti į didmiesčių turgus. Nuo praėjusio ketvirtadienio miškuose ėmė lyti baravykais.

Miško savininkai net po trijų savaičių vis dar negali patekti prie audros nuniokotų sklypų. Viena pusė ignoruojama Rugpjūčio pradžioje praūžusi vėtra, negalutiniais skaičiavimais, suniokojo daugiau kaip 700 tūkst. kubinių metrų kietmedžių ir padarė 35–40 mln. litų nuostolių. „Vėtros padarytos žalos miškams mastas yra bendra valstybinė problema, tačiau iš jos vadovų miško savininkai iki šiol nesulaukė jokio dėmesio“, – piktinosi Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) nariai.

Dėl prastų klimatinių sąlygų miškininkai teigia patirsią ir nuostolių. Jau dabar esą ne visi pirkėjai patenkinti medienos trūkumu. Kauno m. savivaldybės nuotr. Gamta daro nuostolių miškininkams: po karščių pastarąsias pora savaičių merkia lietus – į kai kurias kirtavietes neįmanoma įvažiuoti. Miškininkai sako patirsiantys nuostolių, tačiau medienos esą pirkėjams nepritrūks.

Pagaliau atsirado su šešiais vaikais po miškus klaidžiojusi, o po to juos palikusi ir staiga pradingusi motina. 26 metų Jurbarko rajono gyventoją Aušrą Stankutę bei pora metų jaunesnį jos sugyventinį ir keturių jaunesniųjų vaikį tėvą Karolį Janušauską policija surado viname bute Kauno Romainių mikrorajone. K. Janušauskas dėl įtarimų sukčiavimu buvo sulaikytas dviem paroms.

Neseniai šalyje praūžęs škvalas nusinešė žmonių gyvybių ir pridarė materialinės žalos. Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodančius pranešimus, Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija nori atreipti dėmesį į tai, kad imantis šalinti vėtros padarinius akcentuojama ekonominė miško vertė, nepelnytai nuvertinant svarbius gamtinius aspektus. „Suprantama, jog stichijos padarytos žalos gyventojams nevalia nuvertinti.

Miškininkai, išžvalgę praūžusio škvalo nusiaubtus miškus, nuostolius jau vertina keliomis dešimtimis milijonų. Jie ragina privačių miškų savininkus pasirūpinti savo valdomis, nes išgriuvę medžiai greitai genda ir per vėjovartas neretai sunku patekti į valstybinius plotus, praneša LTV „Panorama“. Miškininkai sako nesitikėję iš sraigtasparnio pamatyti tokių vaizdų. Varėnos miškuose medžiai išversti kvartalais, plynėse jie išguldyti   lyg degtukai.

Chimkų mieste, esančiame netoli Maskvos, protestuotojai užpuolė vietinės administracijos pastatą. Taip jie išreiškė savo nepasitenkinimą dėl greitkelio, kurį planuoja tiesti per netoliese einantį mišką, tiesimo. Skelbiama, kad apie 90 aktyvistų liepos 28 dieną apmėtė administracijos pastatą akmenimis ir dūminiais užtaisais. Aplinkosaugos aktyvistai, kurie pasisako prieš planus per mišką tiesti 8 mlrd.

XI skyrius Mane pažadino Oskaro pirštai, švelniai tipenantys ranka iki peties ir atgal. - Labas rytas. - Labas, – atsakiau taip pat tyliai. - Paruošiu pusryčius. Valgysi? - Nežinau. Kiek valandų? – paklausiau, trindama akis. - Vienuolika. - Man reikia į darbą Ir tau paskaitos nuo dvylikos. Kodėl guli? - Eisiu su tavimi į darbą, – ramiai pranešė. - ??? - Aš rimtai. Ta mergina, Ana, pasiūlė man parašyti tekstą jų grupės dainai.

Šį sezoną grybų ir uogų supirkėjai sako sulaukiantys nemažai norinčių priduoti įmonėms surinktų miško gėrybių, tačiau šiemet grybų ir uogų miške randama mažiau nei pernai. Šiemet grybų ir uogų sezonas prasidėjo šiek tiek anksčiau nei įprasta – birželio viduryje. Tačiau, pasak supirkimo įmonių atstovų, šiais metais randama mažiau grybų ir uogų. Supirkėjai pastebi, kad miške žmonėms sunku ilgai išbūti ir dėl karčių. Dabar daugelis supirktuvių iš gyventojų laukia voveraičių ir mėlynių.

Vilniuje kilo idėja dar kiek pamažinti ir taip jau smarkiai apkarpytą miesto žalumą: siūloma iškirsti dalį Jomanto parko, jungiančio Baltupių ir Jeruzalės rajonus. Visuomenė protestuoja Keisčiausia, kad šįkart tokia iniciatyva kilo ne politikų, bet visuomenės veikėjų galvose.

Protestuodami dėl valdininkų sprendimo atimti ir sunaikinti mišką bei pažymėdami Pasaulinę vaikų gynimo dieną Baltupių savivaldos bendruomenė, drauge su Baltupių vidurinės mokyklos ir vaikų darželio – lopšelio „Gintarėlis“ auklėtiniais bei personalu, o taip pat geranoriškai prie akcijos prisijungusiais Žaliųjų judėjimo atstovais birželio 1 – ąją dieną Jamonto miške surengė akciją „Apkabinkime medelį“. Akcijos metu Baltupių bendruomenės nariai išsakė nepritarimą valdininkų ir „Sekmadienio futbo...

Jei pavargote nuo įtempto darbo, skirkite sau 5 minutes ir atsipalaiduokite internetu išėję pasivaikščioti po mišką. Kelionės pradžia – čia....