Ko gero, toks klausimas jums pasirodė labai keistas. Man – taip pat, nes atsakymas į jį gali būti tik vienas: žinoma, nešvenčia! Ir mums, žmonėms, tai – vargu ar tikra šventė, daugiau tai komercinis triukas, kai kam, tiesa, tampantis tikra švente.
Nenorėdamas ginčytis su švenčiančiais meilės dieną pasakau: neįsivaizduoju vienos meilės dienos, gerumo akcijos kartą metuose ar balandžio – švaros mėnesio. Negi visus metus galima nemylėti, nebūti geram ir toleruoti nešvarą?
Nebūdamas žmonių pasaulio reikalų aiškintojas, nesigilinsiu į tokių švenčių esmę. Geriau mums kartu pasižvalgyti po gyvūnų pasaulį, kur viskas yra tikra, kur nebūna akcijų. Tiesa, vienadienės meilės būna, nes kai kas šiame pasaulyje tik tiek ir gyvena, pavyzdžiui – vabzdžiai lašalai, kurių svaigūs šokiai ore virš upelio ar rasotos pievos taip traukia akį. Dar kitaip juos vadina viendienėm, nes išsiritę suaugėliai vabzdžiai tą vieną (kartais “net" 2–3) dieną skiria aktyviam gyvenimui. Kadangi jie nesimaitina, lieka gražaus laiko meilės šokiams ir pačiai meilei...
Jeigu pasižvalgysime gyvūnų pasaulyje plačiau, taip lengvai neišsisuksime: vieni poras sudaro visam ilgam gyvenimui, kiti visą pavasarį skiria vestuvėms, tuoktuvėms, treti auklėja savo vaikus ir už juos atiduotų savo gyvastį, ketvirti... Tačiau mylėti galima ir paprastai, be ypatingų šokių ir giesmių.
Ar lapės, dabar keliančios vestuves ir sumirkusiomis uodegomis laigančios po laukus, gamtoje negali būti Valentino dienos simboliu? Ko gero, jų meilinimąsi galėtume pavadinti įvadu į meilę. Tačiau ruja baigsis, poros pakriks ir liks viena lapė savo vaikų auginti. Gal tik vilkai išliks ištikimi vienas kitam visus metus, tačiau jų šeima gyvena ypatinga tvarka, kurioje vadovaujantį vaidmenį atlieka vilkė. Vilkų šeima – ne tik vilkas ir vilkė, bet ir pernykščiai jaunikliai, taip pat balandžio gale gimsiantys šių metų vaikai. Čia prisirišimas ir darbų pasiskirstymas yra darnos pagrindas.
Tik nepagalvokite, kad gamtoje viskas yra taip netikra, “mechaniška", be kruopelės meilės ir laimės, be pagarbos. Viso to čia kiek nori – štai ir dabar jau pakilę skristi į namus (taigi – į Lietuvą) baltieji gandrai susitiks savo lizde. Tai bus po pusantro mėnesio, mes regėsime, kaip jie sveikins vienas kitą, kaip susiglaudę stovės lizduose dienas ir naktis. O kaip džiugiai savo patelę sutiks varnėnas, kokias giesmes vinguriuos tokia kvarklė varna. Jie nesitrauks vienas nuo kito, tupės greta ant šakos. Ir sliekauti skris kartu, ir prie balutės maudytis – taip pat.
Gali būti, kad Valentino diena gamtoje yra, tik ji trunka ne vieną dieną, o visą amžių. Visą gamtos gyvenimo amžių, o tai – labai daug metų...
