Į Kuršių nerijos mišką plūsta grybautojai. Čia juos vilioja nedidukai, bet tvirti raudonkepuriai.
„Geri grybai, labai skanūs. Bet kirmija, nes geras grybas visada kirmija“, – teigė grybautoja.
Šie grybai pirmą kartą pastebėti prieš 30 metų.
„Bijojau rinkti, nes nežinomas grybas ir nežinia, kaip kas čia gali atsitikt. Bet juos išbandęs mūsų eigulys Balsevičius. Jis prisirinko pirmasis turbūt šitų grybų ir po šiai dienai gyvas. Vadinasi, buvo valgomi grybai“, – pasakojo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vedėjas Gediminas Gražulevičius.
Nerijos gyventojai naujuosius grybus vadina „balsevičiškais“, kiti – baravykais ar raudonkepuriais. Tačiau oficialaus pavadinimo šie grybai dar neturi. Pasak juos keletą metų tyrinėjančio mokslininko, tai baravykinių šeimos grybas, visiškai nebūdingas Europai.
„Iš kur jie atsirado yra iš viso klaustukas, kadangi šis grybas lotyniškai vadinamas Boletus projectellus, auga tik Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje ir Taivane. O dabar ir Lietuvoje. Kol kas mes galbūt pirmieji Europoje jais džiaugiamės“, – tvirtino Gamtos tyrimų centro darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius.
„Čia yra naujas invazinis grybas, ir dar neaišku, kokią jis naudą duos, nes invaziniai tiek augalai, tiek grybai gali būti arba gerai, arba blogai. Jis gali sunaikint kitus grybus, nes kur jis augs, gali neaugt kita rūšis. Čia dar reikėtų, kad mokslininkai visą šitą ištirtų ir paaiškintų“, – kalbėjo G. Gražulevičius.
Kol kas mokslininkai gali tik pasakyti, kad dideliais kiekiais pušynuose dygstantys raudonkepuriai pagal maistines savybes yra prastesni už baravykus. Kiek juose vitaminų ar mikroelementų, specialistai sako dar netyrinėję.
