Nors kiekvieną rudenį daugelis visuomenės informavimo priemonių primena apie saugų grybavimą bei apie galimus apsinuodijimo grybais atvejus, tačiau kiekvienais metais apsinuodijusių grybais žmonių skaičius nemažėja. Kartais apsinuodijimai grybais baigiasi ir mirtimi, nes kartais užtenka tik vieno vienintelio netinkamo grybo...
Daugelio apsinuodijimų grybais atvejų būtų įmanoma išvengti, jei grybautojai laikytųsi elementarių saugaus grybavimo, grybų apdorojimo ir vartojimo taisyklių.
Rinkti tik gerai pažįstamus grybus. Būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės ir žaliuokės supainiojamos su žalsvosiomis musmirėmis;
Nevalgyti, neragauti žalių, netinkamai apdorotų grybų;
Surinktus grybus kruopščiai nuvalyti ir nuplauti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje;
Paruoštus grybus laikyti vėsioje patalpoje (0-6 °C temperatūroje);
Rinkti tik jaunus grybus, nes senuose gali būti susikaupę nuodingų junginių;
Grybų nuoviro nenaudoti sriuboms, padažams ruošti ir t.t.;
Verdant bobausius vėdinti patalpą, nes nuodai labai lakūs ir galima apsinuodyti prisikvėpavus garų;
Polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose grybai genda greičiau, todėl nelaikykite neapdorotų ilgiau nei kelias valandas;
Jeigu konservuotų grybų indo dangtelis išpūstas, tokių grybų valgyti negalima. Sandariai uždarytuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (nėra deguonies), gali daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną;
Nepirkti turguje grybų konservų;
Nepirkti nežinomų, abejotinos kokybės grybų.
Pravartu prisiminti, kad pavojinga rinkti peraugusius, ištižusius, sukirmijusius ar šalnų pakąstus grybus, o surinktus būtina apdoroti tą pačią dieną. Nepatartina rinkti šalia autostrados ar geležinkelio augančių grybų, nes juose gali būti švino. Specialistai rekomenduoja grybus apvirti du ar net tris kartus, nes tik tuomet būsite ramūs, kad neapsinuodysite.
Nors apsinuodijusių grybais žmonių skaičius nemažėja, tačiau mūsų grybautojai vargu ar žino tas grybavimo taisykles. Be to, Lietuvos miškuose auga daugiau kaip 60 rūšių nuodingų grybų ir ne visi tiksliai žino, kurie grybai yra nuodingi, kokie yra nuodingų grybų nustatymo būdai. O tokių specialistų, kurie galėtų patvirtinti ar visi surinkti grybai tinkami valgyti, nėra. Dėl grybų tinkamumo maistui paliekama spręsti pačiam grybautojui.
Užsienio šalių praktikoje galioja realios grybavimo taisyklės. Pavyzdžiui, daugelyje Šveicarijos regionų grybauti iš viso uždrausta, o kituose kantonuose privalu laikytis specialių grybavimo rekomendacijų.
Paprastai vienas šios šalies gyventojas tegali surinkti ne daugiau kaip 1-2 kilogramus šių miško gėrybių, o kai kuriuose regionuose atitinkamai ribojamas surinktų voveraičių ir bobausių kiekis . Šveicarijoje yra nustatytos dienos ir netgi grybavimo valandos, kada galima mėgautis šiuo maloniu užsiėmimu.
Apsinuodyti grybais Šveicarijoje gali tik visiškas nevykėlis, nes visuose šalies regionuose dirba vadinamieji oficialūs grybavimo kontrolieriai, kurie nemokamai gali patikrinti, ar jūsų pintinėje kartu su valgomaisiais grybais neatsidūrė ir šungrybių.
Grybavimo ekspertus rengia specialios mokslo įstaigos. Jei egzaminuojamas būsimasis ekspertas neatpažįsta nors vieno nuodingo grybų iš keliasdešimties pateiktų, egzaminas neužskaitomas. Praktika parodė, kad tokie grybavimo kontrolieriai yra labai reikalingi.
