merų rinkimai

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikins korupcijos byloje nuteisto Kupiškio mero Dainiaus Bardausko mandatą, nauji rinkimai tikriausiai bus rengiami rudenį, sako laikinasis komisijos vadovas Andrius Puksas. „Po tokio teismo paskelbimo turėtų būti vienintelis sprendimas – dėl mandato panaikinimo. Nauji rinkimai būtų surengti per artimiausią pusmetį po mandato panaikinimo, realiausia, kad vyktų rudenį“, – ketvirtadienį BNS sakė laikinasis VRK pirmininkas.

Berlynas ketvirtadienį paskyrė pirmąjį per daugiau nei du dešimtmečius konservatyvių pažiūrų merą po to, kai Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) įveikė valdančiąją kairiojo sparno koaliciją. 50-metis Kai Wegneris, buvęs draudimo agentas, užaugęs miesto Špandau rajone, buvo prisaikdintas meru po to, kai vietos parlamentas balsavimu patvirtino jo paskyrimą.

Visagino tarybai antradienį renkant laikiną merą, pareigas eisiantį mėnesį, abu pasiūlyti kandidatai Jevgenijus Šuklinas ir Virginijus Andrius Bukauskas po keturių balsavimų surinko vienodą skaičių balsų, galiausiai darbo dienai baigiantis buvo pasiūlyta Erlando Galaguzo kandidatūra, tačiau ir tai situacijos neišsprendė. Tiek J. Šuklinas, tiek V. A. Bukauskas antradienį keturių balsavimų metu sulaukė vienodo 12 tarybos narių balsų palaikymo.

Pakartotinis mero rinkimų antrasis turas Visagine vyks gegužės 7 dieną, ketvirtadienį bendru sutarimu paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Antrajame ture rungsis dabartinis savivaldybės vadovas, meru išrinktas „valstiečių“ atstovas Erlandas Galaguzas ir antra rinkimuose likusi „Laisvės ir teisingumo“ iškelta Dalia Štraupaitė.

Ignalinoje antradienį perskaičiuojami antrojo merų rinkimų turo balsai. „Ignalinos rajono savivaldybės rinkimų komisija informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją apie priimtą sprendimą perskaičiuoti rinkėjų balsus šioje savivaldybėje“, – BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė Indrė Ramanavičienė. Pirminiais duomenimis, šioje apygardoje meru išrinktas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Laimutis Ragaišis, gavęs 3615 rinkėjų balsų.

Didžiausia rinkimų staigmena – griuvusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos tvirtovė Vilniaus rajone. Kaip naujasis meras tarsis su priešiškai nusiteikusia taryba? Ar įmanoma Vilniaus rajono politikus sutelkti bendram darbui? Kokiais sprendimais naujasis meras bandys patraukti prieš jį balsavusių lenkų simpatijas? Kokių realių pokyčių gali sulaukti Vilniaus rajonas? „Dėmesio centre“ svečias – išrinktasis Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius.

Vilniuje paskelbti balsai iš savivaldos rinkimų. Pirminiais duomenimis, pirmavo Artūras Zuokas, bet netrukus jį pavijo ir aplenkė Valdas Benkunskas. Po 23 val. V. Benkunskas pirmavo vis labiau ir užsitikrino pergalę. Tad kokių pokyčių sulauksime Vilniuje, kai naujuoju sostinės meru taps Valdas Benkunskas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su naujai išrinktu meru Valdu Benkunsku. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vilniaus rajone mero rinkimus prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatą laimėjęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, jog rezultatai rodo, kad gyventojai balsuoja nebesivadovaudami vien „tautiniu naratyvu“.  Jis taip pat sakė žadantis siekti plačios koalicijos su šia daugumą laimėjusia LLRA-KŠS ir kitais į centro dešinės koaliciją susibūrusiais politikais.  „Mums labai yra svarbu, kad tautinis naratyvas po truputi dingsta.

Pasibaigę merų rinkimai sudėjo visus taškus ant „i“ ir nors trečią kartą kandidatui į Vilniaus merus Artūrui Zuokui teko pripažinti savo varžovo pergalę, jį visų rinkimų metu palaikė žmona Augusta Zuokė. Suskaičiavus visus biuletenius iš visų apylinkių, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys parodė, kad Valdas Benkunskas surinko 52,05 proc, o A. Zuokas 46,6 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.

Mero rinkimus Vilniuje laimėjęs konservatorius Valdas Benkunskas sako matantis trijų partijų koaliciją bei viliasi, jog po socialdemokratų pergalės mero rinkimuose Vilniaus rajone ryšiai tarp dviejų savivaldybių stiprės.

Sekmadienį pasibaigus pakartotiniam balsavimui tiesiogiai renkant merus, paaiškėjo, kad naujus vadovus turės daugiau nei trečdalis savivaldybių. Išrinkus merus 60-yje savivaldybių, paaiškėjo, kad 22 miestai ir rajonai turės naujus vadovus, 12 dabartinių savivaldybių vadovų perrinkti antrajame ture, dar 26 merai išrinkti per pirmąjį rinkimų turą prieš dvi savaites. BNS pateikia per pirmąjį ir per antrąjį balsavimo turus išrinktus 60 Lietuvos savivaldybių merus.

Vilniaus rajono mero rinkimus sekmadienį laimėjęs socialdemokratas Robertas Duchnevičius sako, kad bus atviras visiems žmonėms, bei žada suvienyti į savivaldybės tarybą patekusias politines jėgas.   „Aš labai esu dėkingas visiems žmonėms, rinkėjams nepaisant to, ar balsą atidavė už mane, ar už oponentą, aš tikrai sakau, kad būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems“, – žurnalistams partijos būstinėje sakė R. Duchnevičius.

Sekmadienį vykusiuose merų rinkimuose jau paaiškėjo ir pirmieji nugalėtojai. Kai kurie išrinkti merai miestams vadovaus jau ne pirmąjį kartą. Kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas sekmadienį pripažino pralaimėjimą rinkimuose konservatoriui Valdui Benkunskui. „Mieli vilniečiai, ačiū už pasitikėjimą, bet šių rinkimų aš nelaimėjau ir sveikinu V. Benkunską“, – žurnalistams savo štabe sakė A. Zuokas.

Vidurnaktį iš šeštadienio į sekmadienį savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose įsigaliojo agitacijos draudimas, kurio privaloma laikytis iki balsavimo pabaigos sekmadienį vakare. Rinkimų kodeksas numato, kad agitacijos draudimo laikotarpis prasideda likus septynioms valandoms iki balsavimo pradžios, tad galios nuo sekmadienio vidurnakčio iki 20 valandos.

Per keturias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 122 tūkst. arba 8,57 proc. rinkėjų, rodo šeštadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Aktyviausi išliko Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 21,06 proc. ir 19,83 proc. rinkėjų. Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 4,07 proc. rinkėjų, Šiaulių rajone – 4,14 procento.

Merų rinkimų antrajame ture 34-iose savivaldybėse šeštadienį balsuoja rinkėjai namuose. Teisę balsuoti namuose šiose savivaldybėse turi per 332 tūkst. gyventojų, o tam registravosi beveik 60 tūkstančių, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė. Balsuoti namuose gali neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse penktadienį prasideda balsavimas namuose, taip pat paskutinę dieną rinkėjai balsuoja specialiuosiuose punktuose ligoninėse, slaugos namuose, kariuomenėje, laisvės atėmimo vietose. Teisę balsuoti namuose šiose savivaldybėse turi per 332 tūkst. gyventojų, o tam registravosi beveik 60 tūkstančių, BNS informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

Merų rinkimuose įtampa įkaitusi iki raudonumo – kas galės pasiskelbti nugalėtojais? Kokią įtaką rezultatams gali turėti teismų atšaukti VRK sprendimai? Kas valdys Vilnių ir Klaipėdą? Kodėl liberalai praranda balsus didžiuosiuose miestuose? „Dėmesio centre“ studijoje – ELTA vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris ir Vilniaus universiteto politologas Mažvydas Jastramskis.

Kas kaltas dėl sumaišties merų rinkimuose Anykščiuose ir Visagine? Ar buvo įmanoma visus neaiškumus pašalinti iki prasidedant balsavimui? Kokius nuostolius skaičiuoja kandidatai į merus ir kaip reikėtų keisti įstatymus, kad tokia situacija nepasikartotų ateityje?   „Dėmesio centre“ kalbasi su VRK iš rinkimų pašalintais, o vėliau sugrąžintais kandidatais į Anykščių ir Visagino merus Kęstučiu Tubiu ir Dalia Štraupaite bei VRK pirmininkės pavaduotoju Maksimu Reznikovu.

Trečiadienį tęsiasi balsavimas iš anksto renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse. Balsavimas iš anksto trečiadienį ir ketvirtadienį organizuojamas nuo 7 iki 20 valandos visoje Lietuvoje – taip pat ir tose savivaldybėse, kuriose merai išrinkti per pirmąjį turą.

Į Vilniaus miesto savivaldybę atvykęs balsuoti kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas sureagavo į Olego Šurajevo aštrius pasisakymus. O. Šurajevas išsamų vaizdo įrašą ir pasakojimą patalpino savo „Youtube“ platformoje „1k“ ir pavadino „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai) “. A. Zuokas antradienį žurnalistams teigė, kad matė šį vaizdo įrašą.

Socialdemokratai neremia nei vieno Vilniaus ir Klaipėdos miestuose antrame ture kovojančio kandidato į merus, sako socialdemokratų vicepirmininkas, rinkimų štabo vadovas Mindaugas Sinkevičius. Kaip teigiama, socialdemokratų pranešime spaudai, konservatoriai, viešojoje erdvėje skleisdami žinią apie galimą socialdemokratų paramą, bando klaidinti rinkėjus. „Tokioms desperatiškoms konservatorių kalboms nėra jokio pagrindo.

Vieni sau kabina laimėtojų medalį, kiti jaučiasi gavę antausį. Tokios emocijos po savivaldos rinkimų pirmojo turo plūsta iš politinių partijų. Po pertraukos rinkimuose geriausiai sekėsi socialdemokratams, jie gavo daugiausia balsų. Dviem debiutuojančioms partijoms – Laisvės partijai ir Skvernelio demokratams – rinkimai susiklostė skirtingai, laisviečiai neslepia tikėjęsi daugiau nei keleto gautų procentų palaikymo.

Ilgamečių merų perrinkimai jau pirmajame ture rodo stagnaciją politiniame lauke stokojant naujų ir stiprių kandidatų, sako politologai.  BNS kalbinti ekspertai taip pat iš esmės sutarė, kad bendrai savivaldos rinkimų rezultatus, kuriuose pergalę šventė socialdemokratai ir konservatoriai, buvo galima lengvai prognozuoti, nepaisant kai kurių „sensacijų ir staigmenų“. „Turime grįžti prie to, kad yra stagnacija, partinė sistema neatsišviežina, neatsinaujina partijos, trūksta žmonių išteklių, ...

Jau šį sekmadienį šalies gyventojai rinks savo miesto merą bei tarybų narius. Kaip įprasta rinkimų laikotarpiu, gyventojai girdi daugybę pažadų– netrūksta ir tokių, kurie primena fantastiką. Jau šį pirmadienį TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, kodėl vieni miestai net nėra matę kito mero, nes nuolat renka tą patį, o kiti žada tai, kas skamba kaip melas. Apie tai šį vakarą laidoje diskutuoja buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Mero posto siekia 25 teisti asmenys, iš viso tokių kandidatų savivaldos rinkimuose yra per pusę tūkstančio, rodo BNS pateikti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. „Iš viso šiuo metu teistų kandidatų yra 513“, – rašoma ketvirtadienį pateiktame atsakyme. Iš jų 433 yra vyrai, 80 – moterų.

Jau visai netrukus įvyks savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Tad kas pretenduoja valdyti mūsų miestus ir miestelius – kokių rinkimų sulauksime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Didžiausia konkurencija dėl mero posto yra Vilniaus mieste: čia kandidatuoja 16 politikų, Kaune ketina išsilaipinti Kultūros ministerijos desantas, o dabartinis meras į tarybą mėgins atsivesti visus šeimos narius. Be to, visų penkių didmiesčių rinkėjai galės rinktis ne tik iš dar vienos kadencijos siekiančių dabartinių valdžios atstovų, bet ir Seimo narių, europarlamentarų. Daugiausia jų – taip pat sostinėje: šeši Seimo bei du Europos Parlamento nariai.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai jau visai ne už kalnų. Kandidatų daug, tačiau klausimas, ar tikrai tai reiškia, kad gyventojai turės už ką balsuoti. Kaip savivaldos rinkimų kandidatus vertina ekspertai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologas Virgis Valentinavičius ir komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškinius dokumentus pateikė 14 tūkst. 34 būsimi kandidatai, kuriuos kelia partijos, politiniai komitetai arba jie siekia išsikelti savarankiškai, penktadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Penktadienį 17 val.

Iš darbo Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje atleista mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė nebedalyvaus Vilniaus mero rinkimuose. Apie tai ji pranešė savo feisbuko paskyroje. „Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo!  Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio – tauta“, – rašė skandalingoji mokytoja.

Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ į savivaldos rinkimus Kaune ves šios partijos kandidatas į merus, Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Labanauskas. Sąrašo pirmajame dešimtuke yra dabartinė demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė, tarybos nariai Vygantas Gudėnas, Rasa Šnapštienė, BNS trečiadienį informavo partijos atstovai.

Artėjančiuose merų rinkimuose laukia daug intrigų. Ar iš partijos išmestas Mykolas Majauskas sujauks Tėvynės Sąjungos galimybes Vilniuje? Kaip Klaipėdoje seksis socialdemokratų atstovu tapusiam V. Grubliauskui? Ar kauniečiams rūpi V. Matijošaičio verslo reikalai Rusijoje? Laidoje „Dėmesio centre“ – politologas Mažvydas Jastramskis.

Penktadienį Seimo narys Aidas Gedvilas pranešė kandidatuosiantis į Vilniaus miesto mero postą. Rinkimuose politikas dalyvaus kaip nepriklausimas kandidatas, rašoma pranešime spaudai.

Liberalų sąjūdis partijos kandidate į sostinės mero pareigas kelia nepartinę mokslų daktarę, inovacijų ir technologijų ekspertę Eglę Radvilę. „Daug kandidatų į merus jus kvies diskutuoti, pakalbėti, aš kviečiu padaryti. Šiandien noriu įsipareigoti jums, vilniečiai, spręsti problemas, energetikos, sveikatos paslaugų, transporto, neformalaus ugdymo sektoriuose“, – antradienį vykusiame partijos renginyje žurnalistams sakė ji. Kandidatė teigė, jog vienas iš jos prioritetų savivaldai yra atvirumas.

Artėjant merų rinkimams tiek Vilnius, tiek Kaunas neriasi iš kailio, tačiau daugelį neramina klausimas, ar nepaisant Visvaldo Matijošaičio verslo sąsajų su Rusija, kauniečiai jį dar kartą nuspręs išrinkti meru. Kaunas jau netrukus atvers baigtą renovuoti Dariaus ir Girėno stadioną, tačiau komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir politologas Mažvydas Jastramskis teigia, kad tai nėra kertinis aspektas, galintis padėti V. Matijošaičiui užsitarnauti kauniečių širdis.

Šeštadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Taryba patvirtino kandidatus į merus 2023 m. savivaldos rinkimuose. Kandidatai patvirtinti 49-iose savivaldybėse, o likę 11 – bus patvirtinti iki gruodžio 1 d. TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad įvykusių krizių laikotarpis parodė, jog Lietuvos miestams ir rajonams turi vadovauti stiprūs, kompetentingi merai.

Kauno konservatoriai kandidatu į merus siūlo Seimo Kultūros komiteto pirmininką Vytautą Juozapaitį. Jo kandidatūra patvirtinta ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyrių sueigos konferencijoje. Šios partijos kandidatai į didmiesčių vadovus bus tvirtinami šį šeštadienį per tarybos posėdį.

Jau kitų metų pavasarį gyventojai keliaus prie balsadėžių ir atiduos savo balsus už jiems atrodančius tinkamiausius kandidatus į merus 60-yje šalies savivaldybių. Likus pusmečiui iki savivaldos rinkimų yra aiškios tik dalies kandidatų pavardės, didžioji dalis jų – Seimo narių. Konkurencija tarp politikų artėjančiuose savivaldos rinkimuose kaip niekad didelė – net 28 parlamentarai ryšis išmainyti savo kėdes į merų postą.

Šeštadienį Lazdijų rajone vykstančiame Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sąskrydyje pristatyti 33 partijos skyrių siūlomi kandidatai į savivaldybių merus. Kaip pranešė partija, Marijampolėje kandidatu į šios savivaldybės merus siūlomas Seimo narys Kęstutis Mažeika, Neringoje, Lazdijų ir Šilutės rajonuose dabartiniai šių savivaldybių merai – atitinkamai Darius Jasaitis, Ausma Miškinienė ir Vytautas Laurinaitis.

Kas turėtų būti išrinktas meru – vyras ar moteris? Toks klausimas, paremtas lyčių pagrindu, XXI amžiuje tikriausiai niekam nebekiltų. Vis tik dėl savo pasisakymų šia tema buvusi kandidatė į Seimą ir Mažeikių merus, konservatorių skyriaus pirmininkė Lina Rimkienė sulaukė Lietuvos žmogaus teisių centro dėmesio. L. Rimkienės teigimu, Mažeikių mieste meru turėtų tapti „jaunas, energingas vyras“. Vyras Mažeikių mero pozicijoje jai esą teiktų daugiau pasitikėjimo.

Į renkamus postą kandidatuodami politikai dažniausiai vardija darbus, kuriuos ketina atlikti, arba idėjas, kurias norėtų įgyvendinti. Tačiau Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ patvirtintas kandidatas į Vilniaus merus Lukas Savickas elgiasi visiškai priešingai. Jis sako, kad Lietuvos sostinės gyventojai greičiausiai visai nebenori girdėti jokių naujų skambių pažadų ar grandiozinių idėjų, o verčiau pageidautų, jog pradėti darbai būtų pabaigti. Dar geriau, jei laiku.

Seimui priėmus Konstitucijos pataisas dėl tiesioginių merų rinkimų, parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prognozuoja, kad procesas ir toliau vyks sklandžiai, o diskusijos kils nebent dėl detalių. „Galbūt dėl kažkokių detalių nuomonės išsiskirs – aš tą prognozuočiau, bus diskusija, tačiau iš esmės procesas vyksta labai sklandžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimas iš principo apsisprendė dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai. Tiesa, opozicijos atstovai nerimauja dėl to, koks bus merų vaidmuo ir kokias funkcijas jie vykdys, nes Konstitucijos pataisos to nenumato, o valdančiųjų vizija – dar neaiški.

Seimui dėl dalyje Lietuvos įvestos nepaprastosios padėties negalint imtis Konstitucijos pataisų, opozicijos atstovai nuogąstauja dėl Lietuvos merų rinkimų likimo.  Spalį Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Pasienyje įvedus nepaprastąją padėtį Seime kilo netikėtų kliūčių – paaiškėjo, kad negalima svarstyti jokių Konstitucijos pataisų. „Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų. Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.

Opozicijos atstovai vėl registravo Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų.  Ja siūloma įtvirtinti dabartinį savivaldos modelį, kad savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas. Panašias pataisas opozicijos parlamentarai jau buvo registravę kaip alternatyvą daugumos inicijuotam Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų projektui.

Seimas pradėjo diskusijas dėl tiesioginių merų rinkimų. Išsiskyrus nuomonėms dėl mero galių, parlamentui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai – kompromisinis ir opozicinis. Balsavimu atmetus opozicijos projektą, iš Seimo narių pasigirdo šūksniai „Gėda“. Antradienį Seimui pateikti du Konstitucijos pataisų projektai, iš kurių vienu ketinama įteisinti tiesioginius merų rinkimus. Siūlo kompromisą Valdančiųjų projektą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.