Spalį Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms, kuriomis siekiama sudaryti konstitucinį pagrindą tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams. Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
Tačiau dėl migrantų krizės dalyje Lietuvos galiojat nepaprastajai padėčiai, negalima keisti Konstitucijos.
Bijo nespėti priimti reikiamų pataisų
Lietuvos regionų frakcija nuogąstauja, kad Seimas nespės laiku priimti reikiamų pataisų, likus metams iki 2023 m. pavasarį vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų.
„Pasirengimo procesas vyksta labai vangiai arba tiesiog nevyksta. Jau yra dabar šiandien vėluojama su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu. Dabar prisidengiama nepaprastąja padėtimi, nevyksta Konstitucijos pataisos svarstymas, bet nevyksta ir lygiagretus Vietos savivaldos įstatymo svarstymas, tai yra parengimas modelio, koks tas meras ir jo santykis su taryba turi būti ateityje.
Nėra darbo grupės, konkretaus plano su terminais, kada ir kaip bus priimami teisės aktai arba priimami svarstymui Seimui“, – Seime žurnalistams antradienį sakė Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.
Pasak Lietuvos regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės, kadangi Konstitucijos pataisoms priimti reikalinga trijų mėnesių pertrauka tarp dviejų priėmimo balsavimų, pataisas dėl tiesioginių merų pavyktų įteisinti tik kitų metų pavasarį, todėl gali nutikti taip, kad liks mažiau nei metai iki rinkimų.
„Situacija yra tokia, kad Konstitucijos pataisų priėmimas įstrigo ir akivaizdu, kad šiais metais dėl jų priėmimo joks balsavimas nebevyks. Pirmasis balsavimas greičiausiai bus sausio mėnesį, po to turėsime išlaikyti trijų mėnesių privalomą pertrauką iki antrojo priėmimo balsavimo. Tai iš esmės iki balandžio vidurio pataisos tiktai galės būti priimtos.
Europos Tarybos Venecijos komisija, Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais, siūlo naudoti vienerių metų terminą iki rinkimų kaip stabilumą, kada rinkimų reguliavimas nėra keičiamas. Iš esmės, jeigu mes turėsime 2023 m. kovą rinkimus, tai reiškia, kad mūsų teisės aktai, kurie reguliuoja rinkimus, turi būti nuo 2022 m. kovo. Bet, kaip jau minėjau, tik balandį bus pakeista kitąmet Konstitucija“, – žurnalistams sakė A. Širinskienė.
Jos manymu, nepaisant Venecijos komisijos rekomendacijos, Seimas visuomenei siųstų signalą, kad rinkimų sistema nėra stabili ir gali būti keičiama prieš pat rinkimus.
„Valdantieji sukurs situaciją, kada pavėluotai priėmus rinkimus reguliuojančius teisės aktus išliks galimybė abejoti ir pačių rinkimų arba rinkimų sistemos legitimumu. Jau nekalbu apie tai, kad žmonėms pasiunčiamas ne visai tinkamas ženklas, kad rinkimų sistema nėra stabili, kad ji gali keistis prieš pat rinkimus“, – tvirtino A. Širinskienė.
Turi įteisinti tiesioginius merų rinkimus
Valdančiųjų projektu siūloma Konstituciją keisti minimaliai, numatant, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Pagal šį projektą, mero statusas neapibrėžiamas. Jis būtų nustatytas įstatymuose.
Seimo opozicijos atstovai svarstomą pataisą labiausiai kritikuoja dėl to, kad ji neapibrėžia, kokios būtų tiesiogiai renkamo mero funkcijos – ar jis būtų tarybos pirmininkas, ar administracijos vadovas.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
