Jo kandidatūra patvirtinta ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Kauno skyrių sueigos konferencijoje.
Šios partijos kandidatai į didmiesčių vadovus bus tvirtinami šį šeštadienį per tarybos posėdį.
Iš viso kandidatais į Kauno merus buvo iškelti keturi konservatoriai, be V. Juozapaičio – švietimo, kultūros ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Kauno savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos pirmininkas Paulius Lukševičius. Jie savo kandidatūrų atsisakė remdami V. Juozapaitį.
Jis teigė nesąs „svetimšalis“ Kaune, nes savo profesinę kūrybinę karjerą 1989-aisiais pradėjo būtent Kauno muzikiniame teatre ir ją aktyviai tęsė iki 2012-ųjų, pirmosios kadencijos Seime. Jis į parlamentą išrinktas Kauno Aleksoto-Vilijampolės vienmandatėje apygardoje.
„Kauno gyvenimą ne iš nuogirdų, o betarpiškai jį gyvendamas pažįstu kur kas geriau, nei to norėtų dabartinis miesto vadovas, kuris, švelniai tariant, neretai veikia iš uždarosios akcinės bendrovės savininko pozicijų, kas iš esmės skiriasi nuo politiko, tai yra mero pareigų, aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotų Lietuvos Respublikos įstatymų“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Konservatorius sakė neneigiantis mieste „atliktų puikių kosmetinių operacijų“, t. y. dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio administracijos sutvarkytų centrinės miesto dalies gatvių, šaligatvių, apšvietimo, pabrėždamas, kad šios iniciatyvos turi tęstis. Jis priminė, kad infrastruktūra gerinama miestui gavus europinių lėšų.
„Taigi, su „kietąja“ galia, visomis jos išraiškomis ir pavidalais Kaune yra lyg ir viskas gerai. Tačiau man labai rūpi „minkštoji“ galia, kuri kalba apie Žmogų, vadinamąjį paprastą eilinį Palemono, Petrašiūnų, Aleksoto, Šilainių, Vilijampolės, kur, deja apie miesto centre spindintį blizgesį galima tik pasvajoti, bei kitų miesto rajonų gyventoją ir jo dvasinę būseną“, – dėstė politikas.
V. Juozapaitis taip pat kalbėjo, kad Kaunas, jo akimis, vertas „ne tik Europos kultūros, bet ir Šviesos bei sąžinės sostinės vardo“, kuriame būtų „išguitos tokios sąvokos, kaip korupcija, nepotizmas, melas ir, kas labiausiai krenta į akis ir ausis – nežabotas chamizmas“.
Jis netiesiogiai užsiminė ir apie V. Matijošaičio šeimos verslą, tęsiantį savo veiklą Rusijoje, nepaisant karo Ukrainoje. Anot politiko, „įžūlumo ir cinizmo viršūnė“ yra Kauno sąsajos su „Seimo pripažinta terorizmą remiančia ir tautos genocidą Ukrainoje vykdančia Rusija“.
„Meras, susitapatinęs save su antruoju pagal dydį NATO ir Europos Sąjungos valstybės – narės miestu, visą Kauno bendruomenę pavertė įkaitais situacijos, kurioje kyla abejonė, ar jis yra laisvas priimti sprendimą: atsikratyti sąsajų su mirtį sėjančia valstybe bei pasitraukti iš politikos ir drauge su šeimos nariais užsiimti verslu, garbingai konkuruojant su kitais, ne mažiau dėmesio ir pagarbos vertais Kauno ir Lietuvos verslininkais“, – dėstė politikas.
Jis savo kalboje teigė, kad Kaunui atėjo metas „tarti savo garbingos istorijos vertą žodį ir ateities vektoriumi pasirinkti bendruomenės interesą, kurio šerdimi taptų garbės kodeksas“ ir nepasiduoti mero įspėjimams apie „baimę keliantį „konservatorių“ sugrįžimą“.
Jis taip pat žadėjo, kad TS-LKD kandidatais į Kauno miesto savivaldybės tarybą siūlys ne tik partijos narius, bet ir Kauno bendruomenei gerai žinomus medikus, verslininkus, aukštųjų mokyklų atstovus, kultūros žmones.
Renginyje dalyvavęs TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė, kad gali suprasti, kodėl žmonės pasirinko dabartinę miesto valdžią, trokšdami permainų, daugiau tvarkos mieste, geresnių gatvių. Pasak jo, miestas yra „ne tik cementas, asfaltas ir nauji pastatai“, bet ir „miesto dvasia“.
„Tačiau šiandien žiūrėdami atgal, galime įvertinti, kad tvarkingesnės gatvės ir galbūt šiek tiek daugiau tvarkos mieste turėjo gana nemažą kainą, ir ta kaina yra skaičiuojama ne tik finansais, kaina yra skaičiuojama ir prarastu skaidrumu. Ir tą kainą mokame mes, nes tie skandalai, kurie velkasi iš paskos, nėra tiesiog antraštės, tiesiog tekstai laikraštyje, tai yra miesto praradimai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
V. Juozapaitis Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, LMTA) yra įgijęs solisto ir dėstytojo magistro laipsnį. Daugiau nei du dešimtmečius jis buvo Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro solistas, dėstė LMTA, Vilniaus kolegijoje, kol 2012-aisiais pasuko į politiką ir buvo išrinktas į Seimą.
