maxima lt

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Pagal 2015 metų „Google“ paieškos duomenis iš prekės ženklų daugiausia lietuviai ieškojo netrukus į rinką įžengsiančio prekybos tinklo „Lidl“. Akivaizdu, kad šis prekybos tinklas garsėjantis itin žemomis kainomis patraukė lietuvių dėmesį. Paslaptingoji „Lidl“ prekybos tinklo komunikacija kelia dar didesnį susidomėjimą, spėliones, kada tinklas pradės veikti ir kokios bus kainos. Dalis lietuvių „Lidl“ laukia, lyg stebuklo ir tikisi, kad tai pakeis maisto prekių kainas visoje Lietuvoje.

Prekybos tinklas „Maxima“ palygino pernai šventiniu laikotarpiu šeimų, senjorų ir jaunimo labiausiai pirktų maisto produktų kainas su kainomis šiais metais. Tyrimas parodė, kad tradiciškai švenčių stalui šeimų, senjorų ir jaunuolių perkami maisto produktų krepšeliai šiais metais kainuoja vidutiniškai nuo 1,3 iki 2,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Mūsų tinklo parduotuvėse euro įvedimas kainoms įtakos nepadarė – jos krito ar kilo tik dėl įprastų sezoninių kainų svyravimų.

Šiandien visas prekybos tinklo „Maxima“ parduotuves jau pasiekė planuotas gyvų Kalėdų eglučių asortimentas – gyvos kirstinės eglės, jų šakos bei gyvos eglės vazonuose. Metų pradžioje įvestas euras eglučių kainoms įtakos neturėjo – šiemet, kaip ir pernai, gyvų eglučių kainos svyruoja nuo 3 iki 30 eurų, priklausomai nuo jų rūšies bei dydžio, eglių šakos – po 1,73 euro.

 Jeigu prekybos centrai bus uždaryti, tai ir nebeis žmonės. Negali būti prekybos centrai ekskursijų ir pramogos, kultūros centrai, „Žinių radijui“ sakė Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šiais metais ruošdamiesi Vėlinėms ir visų Šventųjų dienai, lietuviai artimųjų kapus rengiasi puošti šiek tiek kukliau: šiuo laikotarpiu aktualioms prekėms jie išleidžia vidutiniškai 3 proc. mažiau nei pernai. Šiemet pačios populiariausios pigiausios ir vidutinės kainos žvakės, gyvos vazoninės bei dirbtinės gėlės.

 Sostinėje, Gedimino prospekte, esančioje „Maximoje“, ketvirtadienį kilo pavojus prekybos centro darbuotojams ir lankytojams. Prekybos centre nukrito dalis lubų apdailos. Apie nukentėjusius žmones nepranešama. Į įvykio vietą iškviestos specialiosios pajėgos. „Maxima LT“ Komunikacijos vadovės pareigas einanti Renata Saulytė Tv3.lt patvirtino, kad nukrito dalis apdailos. Esate įvykio vietoje? Siųskite nuotraukas: [email protected] „Įvykio vieta iš karto buvo aptverta „STOP“ juosta.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai pastebi, kad įvairios lojalumo sistemos anksčiau ar vėliau turės vis labiau migruoti į internetą, o plastikinių kortelių, kurių šiuo metu kiekvienas pirkėjas turi itin daug, mažės, rašo „Verslo žinios“. „Maxima LT“ prekybos vadovas Norbertas Žioba mano, kas ateityje laimės tas, kas pasirinks vartotojui tinkamiausią priemonę. Rinkos tyrimų bendrovės jau kurį laiką fiksuoja, kad vartotojai Lietuvoje yra vis mažiau lojalūs prekių ženklams.

Birutė SLAVINSKIENĖ Prekybos tinklai žvangina ginklais ir kyla į kovą dėl pirkėjų. Viešai apsiskelbusios, kad drastiškai mažina būtiniausių produktų kainas „Maxima“ net suskaičiavo, kiek šimtų eurų per metus sutaupys kiekviena šeima.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ nubausta už neprižiūrimą pastatą Alytuje. Alytaus rajono apylinkės teismas antradienį už pažeidimus įmonei skyrė 579 eurų baudą. „Mūsų siekiamybė ne bausti, bet užtikrinti aplinkinių saugumą, kad savininkai prižiūrėtų savo statinius ir jų aplinką.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamo poveikio ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų, mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdančios ir 16,9 mln. eurų bauda už kartelinius susitarimus nubaustos bendrovės „Maxima LT“ sprendimas sumažinti daugiau kaip tūkstančio prekių kainas gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, jei dėl to padidės konkurencija tarp prekybos tinklų. Taip mano banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Didžiausią Lietuvoje prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ teigia šiemet atsisakysianti apie 10 mln. eurų pajamų iš prekybos antkainio. Pasak bendrovės, statistinė keturių asmenų šeima per mėnesį sutaupys 34 eurus, o per metus – 408,5 euro. 1015 populiariausių prekių kainas sumažinusi „Maxima“ pranešė, kad jas sumažino vidutiniškai 13 proc.

Įvertinus 14 skirtingų Europos šalių pirkėjų dažniausiai į krepšelius dedamų prekių kainas, Lietuva yra trečia Europos valstybė pagal pigumą po Bulgarijos ir Lenkijos. Tai rodo nepriklausomas prekybos tinklo „Maxima“ atliktas tyrimas, kurio metu vertinamos ne tik maisto produktų, bet ir kitų dažniausiai vartojamų prekių kainos – iš viso net 70 prekių.

 Giedrė Baltrušytė, Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad perėjimo prie euro laikotarpiu nuo sausio pirmos iki 15 dienos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus numatytas išimtis, turi būti atiduodama tik eurais. Pirmosiomis 2015 metų dienomis pasitaikė pirkėjus papiktinusių atvejų, kai didieji prekybos centrai grąžą klientams duodavo ne tik eurais, bet ir litais.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Pusdykiai pieno žaliavą priversti parduoti ūkininkai įsitikinę, kad pieno ūkis nusiris į bedugnę, jei Lietuvoje nebus iš esmės sutramdyti oligopolininkai. Parlamentas Vyriausybei siūlo skubiai gelbėti pieno ūkį, tačiau šalies premjeras kol kas apsiriboja tik moralais perdirbėjams.   Pieno gamintojai, Naujųjų metų išvakarėse susitikę su premjeru ir žemės ūkio ministre, eilinį kartą bandė aiškinti, kad Lietuvos pieno ūkį gali ištikti pats niūriausias scenarijus.

 Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“. „Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.

Pasiruošimas euro įvedimui jau pasiekė finišo tiesę, daugelis svarbiausių darbų nuveikta, kad gyventojai naująją valiutą pasitiktų žinodami visą svarbiausią informaciją. Vartotojus turėtų itin džiuginti ir Vyriausybėje pasirašyto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo rezultatai – oficialiai nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti kainas pasižadėjo daugiau nei 4700 Lietuvos ūkio subjektų.

Konkurencijos taryba nustatė, kad MAXIMA LT, UAB (toliau – MAXIMA LT) ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių MAXIMA LT parduotuvėse už mažesnę nei UAB „Mantinga“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį.

Vida Tavorienė Neliečiama valstybė valstybėje – taip žemdirbiai dažnai apibūdina žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir didžiųjų prekybininkų galias. Ūkininkus piktintis verčia didelis atotrūkis tarp jų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, uždarbiai – vieni skurdžiausių, o už nemažai maisto produktų tenka mokėti kaip pasiturintiems vakariečiams.

Prekybos tinklas „Maxima“ teigia euro įvedimui pasiruošęs – įgyvendinti beveik visi numatyti pasirengimo euro įvedimui plano etapai. Tinklą valdančios bendrovės „Maxima LT“ investicijos ruošiantis naujos nacionalinės valiutos įvedimui jau pasiekė vieną milijoną litų. Svarbiausias šiandieninis prekybos tinklo rūpestis – artėjant pokyčiams padėti pasiruošti savo pirkėjams. Vis tik didžiausi iššūkiai dar laukia ateityje, jau įvedus eurą.

Už Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimus pažeidžiančią vartojimo kredito sutarties reklamą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba vartojimo kredito davėjai UAB „MCB Finance“ skyrė 30 tūkst. Lt baudą. Nuo šių metų balandžio mėn. kelis mėnesius per televiziją, taip pat gegužės–birželio mėn.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prekybininkai tikina, kad vis dažniau žmonės už pirkinius atsiskaito mokėjimo kortelėmis, pastebima ir kita tendencija – mokėdami grynaisiais gyventojai labiau linkę atsikratyti monetomis. Prekybininkai visus šiuos pirkėjų įpročių pokyčius linkę sieti su artėjančiu euru. Per pastaruosius penkerius metus, atsiskaitinėjančiųjų kortelėmis už pirkinius kai kuriuose prekybos centruose nuosekliai daugėja.

Lietuvoje vartojimas išlieka stabilus. Vartojimo smukimas buvo užfiksuotas tik pavasario pabaigoje, tačiau vėliau jis grįžo į ankstesnį lygį. Tokią tendenciją rodo didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Maxima LT“ fiksuojamas pirkėjų mėnesio išlaidų indeksas. Euro įvedimo laikotarpiu siekdama objektyvaus vartojimo tendencijų vertinimo, „Maxima LT“ pirkėjo mėnesio išlaidų indeksą nuo šiol skelbs reguliariai.

Pieno produktai artimiausiu metu turėtų atpigti apie 10 proc., „Žinių radijui“ antradienį sakė UAB „MAXIMA LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė:   „Yra tendencija, kad pieno produktai po truputėlį pinga. Konkrečiai esame gavę žinių dėl keičiamos kainodaros ir mažinamų kainų iš vieno iš didžiausių šalies pieno perdirbėjų - pieno produktai turėtų pigti. Kol kas kalbame apie tai, kad tam tikri pieno produktai, ypač geriamasis pienas, galėtų atpigti iki 10 proc.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ parėmė apie 40 įvairių paramos organizacijų ir projektų, kuriems skyrė 440 tūkstančių litų. Didžioji dalis paramos skirta vaikų ir jaunimo švietimo bei ugdymo projektams ir šalies miestų bei miestelių bendruomenių veikloms. „Maxima būdama visuomenės dalimi, siekia paremti ir skatinti tai, kas aktualu visuomenei. Pastaraisiais metais mūsų suteiktos paramos vertė auga.

Per pirmąjį šių metų pusmetį į „Maxima LT“ tinklo parduotuvių atnaujinimą Lietuvoje jau investuota 30 mln. litų. Atnaujintos 7 parduotuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Pakruojyje, šiuose miestuose papildomai sukurta ir 80 naujų darbo vietų. Antrąjį šių metų pusmetį „Maxima“ plėtros planuose dar 6 atnaujintos ir 5 naujos parduotuvės bei apie 400 naujų darbo vietų. „Šiais metais, įgyvendinant plėtros planus, mūsų prioritetu išlieka tinklo parduotuvių atnaujinimas.

Vakar, vasario 10 dieną, UAB „Fresh Market“ komandą papildė didelę patirtį mažmeninės prekybos rinkoje turintis Skirmantas Nevidomskis. Jis paskirtas komercijos direktoriaus pareigoms. Skirmantas Nevidomskis daugiau nei 10 metų dirbo mažmeninės prekybos įmonėje UAB „Maxima LT“, kurioje užėmė pirkimo direktoriaus pareigas. Per kiek daugiau nei pusmetį mažmeninės prekybos kompanija „Fresh Market“ atidarė 14 prekybos centrų Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje bei Lentvaryje.

Lietuvoje kilus afrikietiško kiaulių maro grėsmei, MAXIMA griežtina lietuviškos kiaulienos priėmimo kontrolę. Apie tai prekybos tinklas jau informavo šviežios mėsos tiekėjus. Prekybos tinklas kreipėsi į šviežios mėsos tiekėjus, prašydamas jų užtikrinti tiekiamos lietuviškos kiaulienos saugumą – pateikti visus mėsos kokybę bei kilmę patvirtinančius dokumentus, laikytis švaros bei higienos reikalavimų tiek kiaulių skerdimo proceso, tiek ir produkcijos transportavimo metu.

Prekybos tinklo MAXIMA duomenimis, per šias Kalėdas ir Naujuosius metus išaugo šventinių produktų bei proginių saldumynų paklausa. Rinkdami dovanas žmonės pirmenybę teikė praktiškiems daiktams: serviravimo indams, virtuvės reikmenims, drabužiams, knygoms ir žaislams. „Matydami racionalų, savo išlaidas planuojantį klientą, ženklaus vartojimo augimo per šias šventes neprognozavome, jo ir nebuvo.

Prekybos tinklas MAXIMA šventiniu periodu trumpins parduotuvių darbo laiką, kad darbuotojai Kūčių vakarą, per Šv. Kalėdas ir Naujųjų metų išvakarėse daugiau laiko galėtų praleisti su šeimomis. Be to, atsižvelgus į pirkėjų srautą, darbuotojų skaičius parduotuvėse šventinėmis dienomis bus mažesnis nei įprastai. Gruodžio 24 d. visos MAXIMA parduotuvės dirbs iki 19 val., ankstesniais metais per Kūčias parduotuvės dirbdavo iki 20 val. ar ilgiau. Pirmąją Šv.

AB „INTER RAO Lietuva“ tieks elektros energiją prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ valdančioms įmonėms Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Šiais metais galiojusi sutartis su įmonėmis UAB „Ozo turtas”, UAB „Taikos turtas” ir UAB „Aido turtas” pratęsta ir 2014 metams. Šiuo metu AB „INTER RAO Lietuva“, laikydamasi prisiimtų įsipareigojimų, pratęsia ir sudaro naujas sutartis su elektros energijos vartotojais – juridiniais asmenimis.

Žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“ ištyrė pagrindinių prekybos tinklų Baltijos šalyse 2011-2013 m. pirmųjų pusmečių komunikaciją. Spaudoje, interneto portaluose, radijuje ir televizijoje užfiksuoti 36.765 didžiųjų prekybos tinklų paminėjimai: 14.840 – Lietuvoje, 12.821 – Latvijoje ir 9.644 – Estijoje. Lietuvoje prekybos tinklų komunikacija buvo stabili. Tuo tarpu Latvijoje paminėjimų skaičius krito, o Estijoje žiniasklaidos dėmesys prekybos tinklams tolygiai augo.

Ketvirtadienį sostinės Antakalnio ir Žvėryno mikrorajonuose atidaromos dvi MAXIMA X parduotuvės. Parduotuvė Antakalnio gatvėje įkurta vietoj anksčiau ten veikusios maisto prekių parduotuvės „Ryga“. Žvėryne, Kęstučio gatvėje, MAXIMA X atidaryta po kiek daugiau nei du mėnesius trukusios rekonstrukcijos. Į abi parduotuves investuota daugiau kaip 3,8 mln. litų, sukurtos 55 darbo vietos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį karjeros portale CV.lt didžiausiu tiesioginiu darbdaviu tapo mažmeninės prekybos bendrovė „Maxima LT“, o netiesioginiu – personalo paieškos agentūra „Personalo valdymo inovacijos“. Per tris šių metų mėnesius bendrovė „Maxima Lt“ karjeros portale skelbė 506 darbo pasiūlymus, o per šį laikotarpį iš viso įdarbino apie 1.000 darbuotojų. „Įmonės darbuotojų paklausa lyginant su 2012 metų atitinkamu laikotarpiu nežymiai išaugo.

Lietuvių, latvių ir estų Velykų šventimo įpročiai – panašūs. Baltijos šalių gyventojai Velykas tradiciškai planuoja švęsti namuose su šeima ir artimaisiais. Kiaušinių šventiniam stalui dauguma jų įsigyja prekybos centre, o šventinėms išlaidoms skiria nuo 50 iki 200 litų. Tai parodė prekybos tinklo MAXIMA trijose Baltijos šalyse atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo per 4 000 respondentų.

Vadinamasis arklienos skandalas, apėmęs daugiau kaip 20 Europos šalių, neaplenkė ir Lietuvos. Tad kas gi gula šalia mūsų peilių ir šakučių? Kūdikiui kilo pavojus Vienas iš paskutinių dėl maisto kokybės ir saugumo Lietuvoje kilusių skandalų – pardavinėti lenkiški vafliai ir kiti gardėsiai, pagaminti, kaip manoma, naudojant žiurkių nuodais užkrėstus pieno miltelius. Per Latviją į mūsų šalį patekę gaminiai buvo atšaukti iš prekybos.

Jau ketverius metus Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) rengia konkursą „Populiariausia prekė“. Nuo pat pirmųjų apdovanojimų pripažinimą pelno AB „Žemaitijos pienas“ glaistytas varškės sūrelis „Magija“. Konkursas organizuojamas mažmeninės prekybos tinkluose UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“. Vienintelis šio konkurso nugalėtojų atrankos kriterijus yra parduotų prekių skaičius per metus pagrindiniuose keturiuose Lietuvos prekybos tinkluose.

Pirkdami konservus iš esmės perkame katę maiše. Konservų indelyje gali būti bet kas: tiek kokybiški ir sveiki produktai, tiek sugedę ir netinkami vartojimui. Ar visuomet konservai yra gaminami tik iš kokybiškų ir gerų produktų? Ar yra konservų „be konservantų“? Ir kodėl juos galima saugoti metų metais. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateiks laidos „Gyvenamoji aplinka kūrėjai jau vasario 24 dieną, sekmadienį 12.30 Pirmojo Baltijos kanalo eteryje.

Šį antradienį, vasario 12 dieną, prekybos tinklas MAXIMA laukia visų, norinčių greičiau išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Užgavėnių proga prekybos tinklo klientai nuo 16 iki 19 valandos tradiciškai bus vaišinami MAXIMA meistrų iškeptais blynais, kurių čia pat galės ir įsigyti. Šiemet šventinių blynų, pagardintų razinomis, bus kepama gerokai daugiau nei praėjusiais metais – net 5 tonos. Šventinę nuotaiką didžiosiose MAXIMA parduotuvėse kurs ir kaimo kapelų atliekama muzika.

Vadinamojo „Vilniaus prekybos“ dešimtuko partneris Julius Numavičius interviu „Verslo žinioms“ teigia, kad šis darinys jau nebeegzistuoja ir kad prie to itin prisidėjo nevykęs „Leo LT“ projektas. „Mano požiūriu, „Maxima LT“ dešimtukas nebeegzistuoja. Ir tas etapas man jau yra baigtas. Be abejo, dar yra likę kai kurių neužbaigtų, kaip juos pavadinčiau, klausimų. Ir mes, kaip buvę dešimtuko nariai, tuos klausimus išsispręsime.

Nuo 2013 m. pradžios „Maxima LT“, UAB, Rinkodaros ir pardavimų departamentui vadovauja Norbertas Žioba, patyręs marketingo specialistas, turintis nemažą vadovavimo patirtį Lietuvos verslo įmonėse. „Rinkodaros ir pardavimų departamentas – vienas svarbiausių, įmonės verslo funkcijas užtikrinančių, departamentų.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gautas informacinis pranešimas apie nesaugių melamininių spageti šaukštų partiją. Šių šaukštų gamintojas – italų kompanija „Tescoma S.p.A.", (via Traversa Caduti del Lavoro 3, Cazzago san Martino). Pranešime teigiama, jog šių virtuvės įrankių naudojimas gali kelti pavojų sveikatai dėl didesnio, nei leidžiama formaldehido kiekio.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gautas pranešimas apie nesaugių melamininių mentelių, importuotų iš Kinijos, partiją. Šių virtuvės įrankių naudojimas gali kelti pavojų sveikatai dėl didesnio, nei leidžiama, formaldehido kiekio.

Netrukus užderėsiantis lietuviškų braškių derlius mažomis kainomis pirkėjų nenudžiugins. Šalies ūkininkai tikina, kad pasiūlyti pigesnių uogų dėl išaugusios jų savikainos nepajėgūs. Jeigu derlius bus sėkmingas, braškių kainos, kaip spėjo ūkininkai, išliks panašios į pernykštes. Braškės nepigs? Šalies braškių augintojai pirmą derlių planuoja gegužės pabaigoje, tačiau apie jį dar šneka santūriai. Kalbėdami apie derliaus pradžią ūkininkai ir prekybos tinklai dairosi į dangų, spėdami orus.

Moksliniame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas“ 2011 m. spalio mėnesio numeryje buvo publikuotas straipsnis, kuris griauna mitą apie skiepus ir jų daromą žalą sveikatai. Straipsnyje argumentuotai paneigiama, jog tymų, kiaulytės ir raudonukės skiepas gali sukelti autizmą, smegenų išsivystymo sutrikimą, kuris lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą.

Net 57% lietuvių socialiai atsakingiausia įmone įvardijo UAB „Švyturys-Utenos alus“, parodė rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Antroje vietoje – bendrovė „Maxima LT“ (39 proc. respondentų), trečioje – „Tele2“ (23 proc.). „Laikytis socialinės atsakomybės principų skatina suvokimas, kad mūsų įmonė veikia ir auga kartu su Lietuvos visuomene ir netgi gamta, nes daugumą žaliavų savo produkcijai perkame gimtame krašte.

Dar pernai dešimt didžiausių mokesčių mokėtojų per 2010 metus sumokėjo 6 proc. mažiau mokesčių į biudžetą negu užpernai, o jau šiemet per pirmąjį ketvirtį dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų indėlis į valstybės kasą padidėjo 14 proc., palyginti su 2010 metų I ketvirčiu. Šių metų I ketvirtį sąrašo 1–2 vietose nepajudinamai laikosi AB „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos dujos“, nors pagal metinius mokesčius pernai „Lietuvos dujos“ užėmė ketvirtą, o užpernai – šeštą vietą.