Kūdikiui kilo pavojus
Vienas iš paskutinių dėl maisto kokybės ir saugumo Lietuvoje kilusių skandalų – pardavinėti lenkiški vafliai ir kiti gardėsiai, pagaminti, kaip manoma, naudojant žiurkių nuodais užkrėstus pieno miltelius. Per Latviją į mūsų šalį patekę gaminiai buvo atšaukti iš prekybos.
Kiek anksčiau vaikams skirtuose sausainiuose rastas gabalas vielos. Kadangi nebuvo įmanoma nustatyti, kada ir kaip ji pateko į gaminį, iš rinkos buvo išimta visa partija.
Tikrindami pirkėjo skundą, esą sausainiai ir žalia mėsa sveriami tomis pačiomis svarstyklėmis, vienoje sostinės parduotuvėje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) darbuotojai neseniai aptiko beveik 100 kg pasenusių ir netinkamų vartoti mėsos gaminių. Įmonei skirta bauda, o sugedusius gaminius nurodyta sunaikinti specializuotoje utilizavimo įmonėje.
Dar vienas skandalas, kuris galėjo turėti itin skaudžių pasekmių, kilo dėl kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų maisto papildų „Lactokid“.
„Viena mama pranešė, kad, davus kūdikiui tų papildų, jį išbėrė, prasidėjo alerginė reakcija. Vaikas yra itin jautrus laktozei, todėl pasekmės galėjo būti labai rimtos. Ištyrę papildus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai juose aptiko laktozės, apie kurią nebuvo parašyta prekės ženklinimo etiketėje. Šią informaciją perdavėme per skubių pranešimų sistemą (RASFF), ji buvo išplatinta visoje Europos Sąjungoje (ES)“, – pasakojo Vilniaus VMVT viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė.
„Sveikatai grėsmę keliančio gaminio tiekimas į rinką buvo sustabdytas. Parduoti jį bus galima tik tada, kai bus patikslintas produkto sudėties ženklinimas, kad vartotojas nebūtų klaidinamas“, – pridūrė jos kolegė VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Kaikarienė.
Bendra padėtis – gera
Maisto kokybės ekspertai taip pat prisiminė, kad neseniai viename prekybos centre buvo parduodamos džiovintos figos, užterštos kenkėjais ir vabzdžiais, o pernai iš Čekijos importuotoje degtinėje aptikta metanolio. Nors ir pasitaiko tokių atvejų, pasak I. Kaikarienės, maistas, kurį perkame parduotuvėse ir valgome, sveikatai pavojaus iš esmės nekelia.
„2012 metais atliktų patikrinimų ir laboratorinių tyrimų duomenimis, 99 proc. maisto produktų pas mus yra saugūs ir kokybiški. Kitose ES šalyse padėtis labai panaši – apie 98–99 proc. maisto yra saugus,“ – teigė ji. Braškių į Lietuvą neįleido
VMVT interneto svetainėje skelbiamas patikimų ir nepatikimų įmonių sąrašas, į kurį pažvelgęs kiekvienas gali pasitikrinti, ar verta pasitikėti savo pamėgtu gamintoju. Per RASFF sistemą ES šalys viena kitai skubiai praneša, kokių pažeidimų ar nesaugių produktų aptikta.
„Pavyzdžiui, braškės iš Kinijos į Lietuvos rinką nepateko. Mes nustatėme, kad jos užkrėstos virusu, ir visa siunta buvo sulaikyta bei sunaikinta. Vokietijoje dėl šių braškių viduriavo per 12 tūkst. žmonių“, – pasakojo I. Kaikarienė. Jos teigimu, dėl griežtos kontrolės ir keitimosi informacija nemažai virusais užkrėstų ir dėl kitokių priežasčių nesaugių prekių nepasiekia Lietuvos – jos sulaikomos atliekant pasienio veterinarinę kontrolę. Tačiau kai kas vis dėlto prasprūsta.
„Viename prekybos centre buvo parduodamos džiovintos figos, užterštos kenkėjais – vabzdžiais ir jų lervomis. Tiekėjui teko skubiai susigrąžinti iš rinkos visą 4 tonų siuntą“, – kalbėjo D. Ruželienė. Vartotojų nepasiekė ir aflatoksinais – pelėsinio grybelio toksinais, kurie ypač žalingi kepenims, – užteršti riešutai.
Specialistų teigimu, per RASFF sistemą Lietuva kitas ES šalis 2012 metais apie aptiktus nesaugius produktus informavo 52 kartus: 48 skubūs pranešimai buvo išsiųsti dėl nesaugaus maisto ir 4 dėl pašarų. Iš viso Europos Komisija RASFF sistema pernai perdavė informaciją apie 3 165 atvejus, kai maisto produktai neatitiko saugos reikalavimų. 2011 metais tokių atvejų buvo daugiau – 3 397.
Daugiausia gauta skubių pranešimų dėl kenksmingų maisto produktų, pagamintų Kinijoje, Turkijoje, Indijoje, Tailande, JAV, Ispanijoje ir Lenkijoje. Dažniausiai – dėl nesaugių vaisių ir daržovių, riešutų, žuvininkystės ir mėsos produktų.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – produktų tarša pesticidais ir neleistinas švitinimas, pavyzdžiui, jonizuojančia spinduliuote, kuri neleistina ES šalyse.
Prekybininkai teisės klysti neturi
Šiomis dienomis „Balsas.lt savaitės“ žurnalistai viename didžiųjų sostinės prekybos centrų susitiko su moterimi, kuri, laikydama rankose dėžutę kivių, nuo kurių net iš tolo sklido nemalonus kvapas, ir kasos čekį, aiškino: „Vakar pirkau. Išsirinkau dėžutę, atrodė, kad visi vaisiai gražūs. Kai parsinešiau namo ir atplėšiau, išvydau, kad trečdalis kivių apipuvę. Gerai, kad kvito neišmečiau.“
Neslėpdama apmaudo Stasė K. pridūrė, kad paprastai vaisius renkasi iš laisvai sudėtų, bet šį kartą susigundė nuolaida ir nusprendė įsigyti pakuotę. Niekas iš prekybos centro darbuotojų moteriai neprieštaravo – sugedusius vaisius iš jos priėmė, pinigus grąžino.
Bet kodėl gendantys ar pasenę maisto produktai tebeguli daugelio parduotuvių lentynose? Prekybos tinklų atstovai tikino, kad salės darbuotojai nuolat apžiūri parduodamus vaisius ir daržoves, o pamatę sugedusius juos išima. Nuolat tikrinama ir kitų greitai gendančių produktų kokybė. „Dėžutes darbuotojai taip pat turi apžiūrėti, kad jose nebūtų nekokybiškų ar supuvusių vaisių“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė prekybos tinklo „Maxima LT“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
„Už parduotuvių lentynose esančių produktų šviežumą atsako atsakingi darbuotojai, kurie kiekvieną dieną tikrina prekių galiojimo laiką ir jų būklę“, – pritarė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
„Aptikę lentynose netinkamas, jų manymu, prekes, pirkėjai gali pranešti mums, o mes jas išnešime, arba gali paprasčiausiai įmesti jas į greta esančius krepšius“, – aiškino „Rimi Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Anot prekybos tinklų atstovų, kai pirkėjas skundžiasi įsigijęs nekokybišką prekę, labai kruopščiai tiriama, kodėl ta prekė atsidūrė prekybos salėje. Tačiau pasiekti, kad šviežių maisto produktų kokybė visada būtų šimtaprocentinė, ne visada pavyksta – esą gali įranga sugesti ar žmogus suklysti. Prekybininkai teigė, kad tiekėjus jie taip pat pasirenka labai kruopščiai.
„Bendradarbiaujame tik su pripažinimą ir pirkėjų pasitikėjimą pelniusiais produkcijos tiekėjais. Prekių kokybę tvirtina akredituotos įsitaigos, ją nuolat tikrina ir mūsų įmonės kokybės valdymo ekspertai“, – kalbėjo O. Malaškevičienė.
„Prieš pradėdami dirbti su nauju tiekėju, atliekame išsamias apklausas dėl „naujoko“ patikimumo, patikrinami jo produkcijos pavyzdžiai, degustuojami gaminiai“, – aiškino D. Ryliškis. „Jei paaiškėja, kad prekė kenksminga ir nesaugi, ji blokuojama. Jos negalima nuskenuoti kasoje, todėl pirkėjas niekaip jos negalės įsigyti“, – pasakojo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Pasitvirtina ketvirtadalis skundų
VMVT atstovų teigimu, gerokai dažniau negu dėl parduotuvėse parduodamų prekių skundžiamasi maisto viešojo maitinimo įstaigose kokybe. Tačiau pirkėjų skundai pasiteisintų dažniau, jei vartotojai apie tai praneštų laiku. Tai viena iš priežasčių, kodėl pagrįstų skundų mažėja, nors Lietuvos vartotojai skundžiasi vis dažniau. Vien Vilniaus VMVT 2012 metais gavo 862 pirkėjų skundus, iš kurių 234, arba 27 proc., buvo pagrįsti. Maždaug tiek pat skundų sulaukta ir 2011 metais, tačiau pagrįstų skundų buvo 33 proc.
„Daugiausia skundų sulaukiame dėl viešojo maitinimo įstaigų ir patiekalų jose kokybės, dėl greitai gendančių maisto produktų. Pastaruoju metu daugėja skundų dėl prekybos maisto produktais internetu – ypač papildais, padedančiais lieknėti. Žmonės nesulaukia žadamų rezultatų. Internetu įsigijus maisto produktų, pavyzdžiui, tortų, pasitaikė net apsinuodijimo atvejų, – prisiminė VMVT atstovė D. Ruželienė. – Jeigu informacija mus pasiektų skubiai, galėtume greičiau reaguoti ir pagrįstų pranešimų skaičius išaugtų, bet kartais žmonės mums praneša, jog pirko prieš savaitę, prieš savaitę valgė.“
Perkant žemesnės rūšies dešrą nereikia tikėtis, kad jos kokybė bus tokia pat, kaip aukščiausios rūšies. „Visur tiekiama gyvulių, užaugintų specializuotuose kompleksuose, mėsa. Visose šalyse jie auginami praktiškai vienodai, šeriami tokiais pat pašarais, bet daug kas priklauso nuo gyvulio amžiaus, apdorojimo higienos, lyties“, – įspėjo pirkėjus VMVT Veterinarijos ir sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška.
Anot jo, greito brendimo veislių gyvulių raumenų masė didesnė, tačiau jų mėsa bus daug minkštesnė, vandeningesnė. Tokie gyvuliai labai jautrūs stresui. Tiesa, nuramino G. Čereška, jeigu skerdžiamas gyvulys patyrė stresą ir dėl to jo organizme pasigamino tam tikrų cheminių medžiagų, vartotojui nerimauti nereikia – jos nekenksmingos, tik gaminiai gali būti prastesnės spalvos, juose gali būti daugiau vandens. „Jūsų sveikatai tai nepakenks, bet tokie gaminiai gali greičiau sugesti, jų skonis prastesnis“, – aiškino G. Čereška.
Nauji reikalavimai
VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos I. Kaikarienės teigimu, pirkėjai neretai skundžiasi ir dėl maisto produktų ženklinimo.
„Pavyzdžiui, gira ir giros gėrimas. Gira gaminama rauginant, o giros gėrimas gaminamas iš koncentrato. Jei gamintojas naudojo koncentratą, o rašo „gira“, jis klaidina vartotoją“, – aiškino ji. Pasak pašnekovės, jei produkto sauga nekelia problemų, jie leidžia gamintojui ar importuotojui tokią klaidą ištaisyti ir tiekti gaminį į rinką. Tačiau jei nenurodyta sudėtinė produkto dalis, kuri gali kelti pavojų sveikatai, tokio maisto produkto realizavimas stabdomas, jis išimamas iš rinkos.
VMVT specialistė pastebėjo, kad kol kas nėra apibrėžta, kokio mažiausio dydžio raidėmis turi būti pateikta informacija vartotojui, todėl ne visuomet įmanoma perskaityti, kas parašyta smulkutėmis raidėmis. Tačiau su lupa į prekybos centrą eiti reikės jau nebeilgai.
„Nuo kitų metų įsigalios nauji reikalavimai ir raidžių dydis turės būti ne mažesnis kaip 1,2 mm. Tik ant itin mažų pakuočių raidės galės būti mažesnės – 0,9 mm“, – informavo I. Kaikarienė. Dar vienas reikalavimas – net jeigu prekė atkeliavo iš kurios nors ES šalies, pagrindinė informacija mūsų šalyje turi būti pateikta lietuvių kalba.
Paslauga klientams
Vokietijos Fraunhoferio integruotų lustų instituto mokslininkai skelbiasi sukūrę unikalų daviklį – juostelę, kuri rodys, ar maistas, pavyzdžiui, žuvis ar mėsa, pradėjo švinkti. Gamintojai galės ją dėti į pakuotę, o pirkėjas, pamatęs, kad juostelė nusidažė gelsvai žalia spalva, žinos, kad šio maisto valgyti negalima. Kuriama ir daugiau panašių prietaisų.
Tačiau kol jie nepradėti naudoti masiškai, belieka pasikliauti gamintojų, tiekėjų ir pardavėjų sąžiningumu bei tikrintojų tvirtinimu, kad didžioji dalis maisto produktų, gulinčių parduotuvių lentynose, sveikatai pavojaus nekelia.
TIK FAKTAI
2011 metais saugos ir kokybės reikalavimų neatitiko 2,5 proc. Lietuvoje patikrintų maisto produktų, 2012 metais – 1 proc.
Pernai VMTV į Lietuvos rinką neleido tiekti beveik 900 tonų nesaugių maisto produktų. Neleista įvežti 67 t rugių, 43 t žuvies ir jos gaminių, 40 t razinų, 37 t riešutų, 286 kg įvairios arbatos bei maisto priedų. 2012 metais Lietuvos gamybos įmonėms į rinką neleista tiekti beveik 19 t nesaugių maisto produktų. 42 proc. mūsų šalies gamybos įmonėse 2012 metais nustatytų pažeidimų susiję su tvarkos ir higienos reikalavimais, 14 proc. – su maisto gamyba, žaliavų ar maisto produktų perdirbimu.
