margot wallstrom

Švedijos užsienio reikalų ministerija penktadienį iškvietė Rusijos ambasadorių Viktorą Tatarincevą, kai Maskva pagrasino atsakomaisiais veiksmais, jeigu ši Skandinavijos šalis stotų į NATO. „Laukiama, kad Viktoras Tatarincevas atvyks šiandien“ užsienio reikalų ministrės Margot Wallstrom prašymu, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė. „Mes esame nepriklausoma valstybė, ir savo saugumo politikos sprendimus priimame nepriklausomai.

 Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos misijos naikintuvai antradienio rytą kilo lydėti virš Baltijos jūros skridusių Rusijos naikintuvų ir bombonešių, kurie buvo išjungę atsakiklius. Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Donatas Suchockis BNS sakė, kad naikintuvai apie 8 val. ryto buvo pakelti gavus signalą apie keturis orlaivius, skrendančius iš pagrindinės Rusijos dalies į Karaliaučiaus sritį.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad „Rusijos teroristų grupės“ pradėjo naują puolimą fronte, padalijusiame karo nuniokotos šalies rytinį pramonės regioną. „Rusijos teroristų grupės faktiškai pažeidė visus ankstesnius paliaubų susitarimus ... ir šiandien aktyviai vykdo puolamąsias operacijas“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Oleksandras Turčynovas per vyriausybės posėdį, kuris buvo transliuojamas televizijos.

 Švedija ketvirtadienį oficialiai pripažino Palestinos valstybę, pranešė užsienio reikalų ministrė Stokholme, nepraėjus nei mėnesiui po to, kai vyriausybė paskelbė ketinanti atlikti šį prieštaringai vertinamą žingsnį.

Lietuvos ir Suomijos Prezidenčių Dalios Grybauskaitės ir Tarjos Halonen iniciatyva ketvirtadienį Vilniuje, Prezidentūroje, vyks konferencija „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai“, į kurią susirinks įtakingiausios pasaulio moterys.

Pirmieji naujausios „Eurobarometro“ apklausos rezultatai rodo, kad europiečiams didžiausią nerimą kelia nedarbas jų šalyje, bet jie optimistiškiau vertina bendrą ekonominę padėtį. Tačiau dauguma vis dar mano, kad didžiausią krizės poveikį mes dar pajusime.Dabar, kai Didysis dvidešimtukas ir Tarptautinis valiutos fondas ėmėsi priemonių skatinti ekonomikos atsigavimą, žmonės linkę manyti, kad nacionalinės vyriausybės ir Europos Sąjunga turi daugiausia galimybių įveikti krizę.

Didesnė, turtingesnė ir daugiau gyventojų turinti Europa patvirtinus Lisabonos sutartį įgijo visas galimybes prabilti vienu balsu ir tapti nauja pasaulio supergalybe. Šią savaitę turi paaiškėti, kokį kandidatą į Europos Sąjungos (ES) prezidentus pasirinks 27 ES valstybių vadovai. Diplomatai kalba, jog tai greičiausiai bus kandidatas iš Belgijos arba Baltijos valstybių atstovas ar atstovė.

Europos Komisijos pastato vestibiulyje, šalia apsaugos posto, kabo plakatas, kuriame išspausdintos 27 komisarų nuotraukos. Plakato tikslai du: norima parodyti, kad tai - svarbūs Europos Sąjungos šalių siųsti politikai, taip pat siekiama, jog apsaugininkai nepatirtų nepatogumų paprašę komisarų pateikti asmens liudijimą. Europos Sąjungos (ES) komisarų pareigos keistos: jie - daugiau nei visuomeninė tarnyba, bet mažiau nei vyriausybė.

Ar XXI amžiuje moteriai vis dar reikia įrodinėti daugiau nei jos kolegoms vyrams, jog ji yra lygiavertė partnerė politinių svarstymų ir sprendimų lavinoje? Tai itin aktualu Lietuvai, išsirinkusiai pirmąją šalies vadovę moterį. Margot Wallstrom, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už institucijų ryšius ir komunikacijos strategiją, portalui „Balsas.

Kovo 4 d. Europos Parlamente buvo pristatyta „Eurobarometro“ apklausos ataskaita dėl  moterų dalyvavimo politikoje ir europiniuose rinkimuose. Ataskaitoje teigiama, kad prasimušti į politiką, kurioje tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Europos Sąjungoje dažnai ir daug kalbama apie lyčių lygybę, tačiau tik apie 1/3 europarlamentarų yra moterys.

Prasimušti į politiką, kurioje tebedominuoja vyrai, moterims nėra lengva. Nors dauguma europiečių ES politikoje norėtų išvysti daugiau moterų, jie nepritaria privalomų kvotų įvedimui, sakoma Europos Parlamente šią savaitę pristatytos „Eurobarometro“ apklausos išvadose. Kovo 4 d. Europos Parlamente pristatytoje „Eurobarometro“ apklausoje ir ankstesnių apklausų tyrime nagrinėjamos moterų dalyvavimo politikoje ir europiniuose rinkimuose temos.

Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais išleido 2.4 mlrd. eurų “šališkom informacinėm kampanijom”, siekiant “pareklamuoti save ir savo kuriamos “glaudžios sąjungos” tikslą”, tvirtinama, Britanijoje įsikūrusios analitinės organizacijos Atvira Europa (Open Europe), ataskaitoje.

Ar Stavros Dimas sėkmingai apgins aplinkosaugą ekonominės krizės metu? Stavros Dimas pripažįsta, kad jo paskyrimą Europos Sąjungos aplinkosaugos komisaru 2004 m. kai kas palaikė ženklu, kad Europos pozicija sprendžiant klimato kaitos problemas sušvelnės. „Prarasta bet kokia viltis“, – aimanavo centro kairės britų laikraštis Guardian. Prieš jį ėjusi pareigas bebaimė švedų socialdemokratė Margot Wallström tiko pareigoms taip gerai, kaip joms netiko 63 metų S. Dimas.

Ar Europos Sąjunga iš esmės yra moteriškas projektas? Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja (ir tuo pačiu aukščiausias pareigas Komisijoje einanti moteris) Margot Wallström mano, kad taip. Ji pažymi, kad ES mėgsta kompromisus ir įsiklausymą bei atmeta tokius baisius dalykus kaip konfliktas. M. Walström, kuri atsakinga už ES projekto „pardavimą“ piliečiams, leidžia suprasti, kad dėl to moterims galėtų būti suteikta daugiau aukščiausių Sąjungos postų.

Briuselis ragina Lietuvą daugiau investuoti į šilumos taupymą ir alternatyvią energetiką. Anot Vilnių aplankiusios Europos Komisijos vicepirmininkės, tai padėtų Lietuvai sumažinti priklausomybę nuo didžiųjų valstybių. Tačiau anot Lietuvos Premjero, norint sparčiau modernizuoti gyvenamuosius namus, būtina dar aktyvesnė Europos Sąjungos parama, praneša LTV naujienų tarnyba.

Lietuvos aktyvumas yra labai svarbus, diskutuojant su Europos Komisija (EK) dėl galimų šalies energetikos problemų uždarius Ignalinos atominę jėgainę ir apie Lietuvos pastangas išnaudoti visas galimybes, ypač alternatyvius elektros šaltinius ir didinant energijos efektyvumą. Tai Vilniuje ketvirtadienį pareiškė EK vicepirmininkė Margot Wallstrom , atsakinga už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją.

Vilniuje ketvirtadienį viešėsianti Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallstrom su Lietuvos vadovais aptars Lisabonos sutarties naujoves ir nacionalinių parlamentų vaidmenį ateities Europoje.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Europos sąjungos komunikacijos komisarė Margot Wallstrom pareiškė, kad jai jau seniai iki gyvo kaulo įgriso faktas, kad Briuselį „valdo senų vyrų grupuotė“, teigia „EU Observer“.Komisarė pareiškė, kad Briuselio koridoriuose yra nusistovėjusios tam tikros galios schemos, o dauguma sprendimų, ką skirti į aukščiausius ES postus priimami už uždarų durų.

27 narių Europos Sąjungos institucijos ir ES sprendimų priėmimas – sudėtingas mechanizmas, nors šių sprendimų formuojamos politikos tiesiogiai veikia europiečių gyvenimą. Informacijai greitai sklisti vis dar trūksta bendrų visai Europai žiniasklaidos priemonių, tačiau kibernetinėje erdvėje Europos viešoji erdvė jau formuojasi.

Tarptautinio festivalio “Be2Gether” organizatoriai gavo Europos Komisijos narės, atsakingos už tarptautinius santykius ir Europos kaiminystės politiką, Benitos Ferrero-Waldner sveikinimus, kuriuose pabrėžta festivalio svarba.„Sąjunga nesibaigia prie savo sienų, – sakoma B.Ferrero-Waldner vaizdo sveikinime. – Ji siekia visą kontinentą, visus žmones, kalbas ir kultūras vienodai. O muzika ir tautų solidarumas nepripažįsta sienų.

Pavasario Eurobarometro tyrimo duomenimis, nuomonė apie Europos Sąjungą ir jos institucijas valstybėse narėse tapo daug palankesnė palyginti su 2006 m. rudens apklausos duomenimis. Be to, europiečiai vis labiau pasitiki savo šalių ekonomine padėtimi.

Trečiadienio popietę Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Briuselyje vyko debatai apie ES konstitucinio proceso ateitį ir naujos ES sutarties rengimą. Dauguma kalbėjusiųjų ragino pernelyg nenutolti nuo ES Konstitucijos projekto esmės, tačiau pakeisti jo formą. Europarlamentarų nuomone, naujoji sutartis turėtų paversti ES demokratiškesne ir veiksmingesne.

Europos Sąjunga (ES) turi skirti daugiau dėmesio socialinės gerovės valstybės garantijoms ir laisvosios rinkos ekonomikai, jeigu nori susigrąžinti visuomenės paramą, trečiadienį pareiškė ES pirmininkaujanti Vokietija.

Būgštavimai, kad su Europos Sąjungos (ES) plėtra senąsias bloko nares užplūs nekvalifikuotos darbo jėgos banga, yra nepragrįsti, ketvirtadienį pranešė Europos Komisija (EK), paskelbdama neseniai atlikto tyrimo rezultatus. ES vykdomosios institucijos teigimu, daug didesnį susirūpinimą kelia protinio potencialo nutekėjimas iš naujųjų ES narių, kai po gegužės 1 dienos gerai kvalifikuotas jaunimas iš daugiausiai buvusių socialistinio bloko šalių pradės darbo ieškotis Vakaruose.

Švedijos referendumo biuleteniuose klausimas buvo suformuotas labai aiškiai: "Ar Švedija turėtų pasirinkti eurą savo valiuta?" Tačiau 7 mln. šalies rinkėjų taip pat tiesmukai atsakė "ne", ryžtingai atmesdami bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą ir nuspręsdami išlaikyti kroną. Pasibaigus referendumui, kuris suskaldė Švediją į beveik lygias nuomonių stovyklas, paaiškėjo, kad euro įvedimui nepritarė 56 proc. rinkėjų, o 42 proc. pasisakė už bendrąją ES valiutą.