Švedijos referendumo biuleteniuose klausimas buvo suformuotas labai aiškiai: "Ar Švedija turėtų pasirinkti eurą savo valiuta?" Tačiau 7 mln. šalies rinkėjų taip pat tiesmukai atsakė "ne", ryžtingai atmesdami bendrąją Europos Sąjungos (ES) valiutą ir nuspręsdami išlaikyti kroną.
Pasibaigus referendumui, kuris suskaldė Švediją į beveik lygias nuomonių stovyklas, paaiškėjo, kad euro įvedimui nepritarė 56 proc. rinkėjų, o 42 proc. pasisakė už bendrąją ES valiutą. Tad euro įvedimo priešininkai nugalėjo daug didesne persvara, nei daugelis prognozavo.
Nepaisant daugybės per pastaruosius šešis mėnesius atliktų visuomenės nuomonių apklausų, rodžiusių aiškią euro priešininkų persvarą, bendrosios valiutos rėmėjai tikėjosi sulaukti neapsisprendusių rinkėjų paramos. Tikėtasi, kad euro šalininkų pozicijas sustiprins ir Švedijos užsienio reikalų ministrės, aktyvios euro įvedimo rėmėjos Annos Lindh (Anos Lind) nužudymas. Paskutinės apklausos, atliktos po trečiadienį įvykdyto pasikėsinimo, rodė, kad netikėtai gali laimėti bendrosios valiutos šalininkai.
Tačiau referendumo rezultatai labiau išryškino nemenką persvarą, o ne neaiškią baigtį, nes švedai nesusiejo pasipiktinimo A. Lindh nužudymu su parama jos taip aktyviai remtam eurui. "Esame suaugę žmonės, galintys atskirti emocijas nuo nuomonių", - sakė žaliųjų partijos lyderis Peteris Erikssonas (Peteris Eriksonas), kalbėdamas apie neramiausią savaitę Švedijos istorijoje po prieš septyniolika metų įvykusio tuometinio ministro pirmininko Olofo Palme (Olofo Palmės) nužudymo.
Švedijos rinkėjų nuomonė sudavė skaudų smūgį Stokholmo ir Briuselio elitui, aktyviai agitavusiam už euro įvedimą. Europiečių dukart klausta nuomonės apie euro įvedimą (prieš trejus metus Danijoje ir dabar Švedijoje) ir abu kartus rinkėjai pasakė "ne". Tuo tarpu dvylikos šalių, kurios įsivedė eurą praėjusių metų sausio 1 dieną, vyriausybės savo piliečių neklausė, ar verta atsisakyti nacionalinių valiutų. Tikriausiai baimintasi neigiamo atsakymo daugelyje svarbiausių dabartinės euro zonos valstybių.
Didžioji Britanija, kuri kaip ir Danija bei Švedija įsipareigojo atsiklausti piliečių dėl bendrosios valiutos įvedimo, referendumo artimiausioje ateityje tikriausiai nerengs. Birželio mėnesį leiboristų vyriausybė paskelbė, kad šalies ekonomikos būklė dar neatitinka prisijungimo prie euro zonos kriterijų. Be to, visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad du trečdaliai britų norėtų išlaikyti svarą.
Švedijos ministras pirmininkas Goranas Perssonas (Joranas Personas) pareiškė, kad referendumo rezultatai "atspindi gilų skeptiškumą ekonominės ir pinigų sąjungos atžvilgiu".
Gana nesunku suprasti, kodėl tradiciškai atsargūs švedai nepanoro atsisakyti kronos. Švedijos ekonomika auga dukart sparčiau už euro zonos ūkį. Be to, Švedija gali pasigirti dvigubai mažesniu nei euro zonoje nedarbo lygiu. Vieną dosniausių pasaulyje socialinės apsaugos sistemų turintys švedai taip pat baiminasi, kad Europos pinigų sąjungoje galiojančios biudžeto deficito taisyklės gali recesijos laikotarpiais priversti mažinti socialines išmokas ir išlaidas sveikatos apsaugai.
"Esant tokai padėčiai įtikinti žmones nėra lengva", - Švedijos televizijai paskelbus referendumo rezultatus sakė nusiminęs G. Perssonas. Centristų ir kairiųjų vyriausybei vadovaujantis premjeras dalį kaltės suvertė Prancūzijai, Vokietijai ir Portugalijai, kurios visos viršijo didžiausią leistiną biudžeto deficitą, numatytą ES Stabilumo ir plėtros pakte.
Vis dėlto, remiantis apklausų duomenimis, švedai labiau rūpinasi nacionaliniu suverenitetu, kurio dalis būtų parasta atsisakius kronos, o ne euro sistemą pagrindžiančiomis taisyklėmis.
ES aplinkosaugos komisarė Margot Wallstrom (Margo Valstriom) taip pat minėjo, kad referendumo rezultatai rodo "nepasitikėjimą ES", išliekantį nepaisant aštuonerius metus trunkančios narystės penkiolika valstybių vienijančioje sąjungoje.
Nors didžioji dalis švedų pritaria narystei ES, jie labai nepatenkinti sąjungos veikimo mechanizmu. "Tai problema, kamuojanti mus nuo pat įstojimo į ES, - naujienų tarnybai BBC sakė P. Erikssonas, kartu su kitais euro įvedimo priešininkais Stokholme šventęs jiems sėkmingą referendumo baigtį. - Daugelis žmonių jaučia, kad lyderiai rimtai neatsižvelgia į demokratiją".
Švedijai atstovaujanti Europos Parlamento narė Maj Britt Theorin (Maj Brit Teorin), priklausanti G. Perssono vadovaujamai socialdemokratų partijai, paragino premjerą "gerai apmąstyti tai, kas atsitiko, ir klausytis žmonių". "Tai prieš elitą nukreiptas balsavimas ir jei elitas to nesupranta, tai lems dar didesnes problemas būsimuose rinkimuose", - aiškino euro įvedimui nepritarianti E. B. Theorin.
Dabar iškilo problemų dėl G. Perssono politinės ateities. Premjeras savo reputaciją paaukojo euro įvedimo kampanijai, tačiau šiam tikslui nesugebėjo suvienyti net savo Socialdemokratų partijos. Vis dėlto A. Lindh nužudymas atėmė iš socialdemokratų populiariausią partijos narę, kuri G. Perssoną galėjo pakeisti lyderio poste.
Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis) Švedijos referendumo rezultatus apibūdino kaip "prastesnius, nei tikėtasi". Tačiau buvusį Italijos premjerą turėtų bent šiek tiek paguosti tai, kad sekmadienį stojimui į ES pritarė du trečdaliai estų.
Stojimui į ES referendumais arba nacionalinių parlamentų sprendimais jau pritarė devynios iš dešimties Rytų ir Vidurio Europos valstybių, kurios kitų metų gegužę taps visateisėmis narėmis, tarp jų ir Lietuva. Latvijos rinkėjai savo nuomonę pareikš rugsėjo 21 dieną. Daugelis tikisi, kad šio referendumo rezultatai bus panašūs į kaimyninėje Estijoje vykusio balsavimo baigtį.
ELTA
