mantinga

Darbdaviams skundžiantis darbuotojų trūkumu, pagalbą siūlo profesinės mokyklos. Nors pusė darbdavių su jomis nenori turėti jokių reikalų, šios tvirtina galinčios paruošti reikalingus specialistus. Profesinės mokyklos siūlosi bendradarbiauti ir dabar ypač siūlo pameistrystę – kai paauglys ar suaugusysis dieną mokosi, o po pamokų už atlyginimą dirba. Vienoje duonos, užkandžių ir šaldytų produktų gamybos įmonėje Marijampolėje šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Tačiau įmonei jų maža.

 Lozanoje (Šveicarija) penktadienį startavo 7-asis šio sezono FIBA pasaulio 3x3 vyrų krepšinio turo etapas. Į jį atvyko ir dvi komandos iš Lietuvos – Raudondvario „Hoptrans“ (Paulius Beliavičius, Modestas Kumpys, Aurelijus Pukelis ir Marijus Užupis) bei Marijampolės „Mantinga“ (Evaldas Džiaugys, Tautvydas Kliučinykas, Gintautas Matulis, Žygimantas Šimonis). A grupės starte „Mantinga“ 17:22 neatsilaikė prieš geriausią šio sezono komandą – Ubo „Huishan NE“ (Serbija). E.Džiaugys pelnė 8 tšk.

Didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja Baltijos šalyse Marijampolės „Mantinga“ teigia galinti pasiūlyti darbą 150-čiai naujų gamybos darbuotojų. Augant gamybos pajėgumams, ieškoma operatorių, fasuotojų ir formuotojų, pranešė įmonė. Gegužę naują sluoksniuotų gaminių liniją atidariusioje įmonėje šiuo metu dirba virš 1,6 tūkst. darbuotojų, daugiausia jų – gamyboje.

Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių gamintoja „Mantinga“ per ateinančius penkerius metus į veiklą planuoja investuoti 100 mln. eurų, „Verslo žinių“ portalui sakė grupės vadovas Mantas Agentas. „Manau, per ateinančius penkerius metus mes turėtume augti minimum du kartus nuo dabar, tai jeigu šiais metais – apie 140 mln., tai turėtume pasiekti apie 300 mln. ir investuosim per ateinančius penkerius metus, manau, arti 100 mln., o galbūt ir daugiau.

Po metus trukusių bandymų, duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iki šiol naudotą 30 mikronų plėvelę pakeičia plonesne – 25 mikronų. Šis sprendimas leidžia ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas. „Mantinga“ visais laikais siekė tobulinti procesus ir iki šiol sėkmingai diegia naujoves gamybos grandyje.

Trenerė Indrė Burlinskaitė savo gerbėjus jau ne vienerius metus džiugina ne tik įvairiais sporto patarimais, bet ir kaip teisingai bei sveikai maitintis. Ir nors daugelis iki šiol galvoja, kad sveika mityba – nuobodi, Indrė kuo puikiai moka įtikinti, jog tai – netiesa. Įprastai žinoma moteris socialiniuose tinkluose dalijasi įvairiomis sveikesnėmis saldėsių bei desertų alternatyvomis, tačiau šįkart ji nusprendė pasiūlyti ir puikų variantą norintiems pavalgyti sočiau.

Viena didžiausių Lietuvoje duonos kepyklų „Vilniaus duona“ bei riešutų ir džiovintų vaisių prekybos bendrovė „Arimex“ mažins cukraus, druskos ir riebalų kiekį produktuose – bendrovės penktadienį pasirašė tai numatantį susitarimą.  „Vilniaus duona“ įsipareigojo naudoti mažiau cukraus ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje bei kvietinėje duonoje, o „Arimex“ – dalyje riešutų ir džiovintų vaisių mišinių iš viso nebenaudoti cukraus.

Vis labiau plečiasi socialiai atsakingų Lietuvoje veiklą vykdančių įmonių ratas, kurios prisijungia prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį, praneša SAM. Šiais susitarimais įmonės savanoriškai įsipareigoja gerinti maisto produktų sudėtį juose mažinant cukraus, druskos ir riebalų kiekį.

Didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pelno mažėjimą 2017 metais, ekspertų manymu, galėjo lemti į Lietuvą prieš dvejus metus atėjęs Vokietijos tinklas „Lidl“ bei sumenkę alkoholio pardavimai, rašo portalas vz.lt. „Reikėjo imtis veiksmų, nes, atėjus rimtam naujam žaidėjui, vyko rinkos persiskirstymas, teko veikti, kad išlaikytum savo rinkos dalį. Keitėsi žaidimo taisyklės. „Lidl“ agresyviai žaidė su kainomis, kitiems irgi reikėjo neatsilikti.

Jau trečius metus iš eilės maisto improvizacijų šou susitiko garsūs kulinarijos virtuozai iš visos Lietuvos. Laikinojoje sostinėje pustrečio šimto svečių subūręs renginys „Nemąstyk iki lubų, mąstyk iki dangaus“ dalyviams dovanojo išskirtinę improvizuotų kulinarinių šedevrų degustaciją.

Šaldytos tešlos produktų gamintoja, Marijampolės „Mantinga“ sumokėjo valstybei 2,151 mln. eurų baudą, kurią Konkurencijos taryba jai skyrė už 10 metų trukusį draudžiamą susitarimą su bendrove „Maxima LT“. Konkurencijos taryba pranešė, kad po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo „Mantinga“ praėjusią savaitę į valstybės biudžetą sumokėjo 2,151 mln. eurų baudą bei 192,6 tūkst. eurų palūkanas.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ sieks atnaujinti ginčą teismuose su Konkurencijos taryba dėl milijoninių baudų už dešimtmetį trukusį kartelinį susitarimą. „Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ už 10 metų trukusį kartelinį susitarimą privalės sumokėti milijonines baudas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį patvirtino, kad įmonės sudarė draudžiamą susitarimą, tačiau sumažino joms skirtas baudas. Iš dalies bendrovių skundus patenkinusio teismo sprendimu „Maxima LT“ privalės sumokėti 13,666 mln. eurų baudą - 3,1 mln.

Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ už piktnaudžiavimą skirta 73 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo įmonę nutraukti nesąžiningus veiksmus. Tarybos teigimu, „Rimi Lietuva“ į 2010-2015 metų sutartis su tiekėjais įtraukė nuostatas, kurios įpareigojo įmones iš anksto sumokėti už pardavimų skatinimą.

Vida Tavorienė VL žurnalistė Pusdykiai pieno žaliavą priversti parduoti ūkininkai įsitikinę, kad pieno ūkis nusiris į bedugnę, jei Lietuvoje nebus iš esmės sutramdyti oligopolininkai. Parlamentas Vyriausybei siūlo skubiai gelbėti pieno ūkį, tačiau šalies premjeras kol kas apsiriboja tik moralais perdirbėjams.   Pieno gamintojai, Naujųjų metų išvakarėse susitikę su premjeru ir žemės ūkio ministre, eilinį kartą bandė aiškinti, kad Lietuvos pieno ūkį gali ištikti pats niūriausias scenarijus.

Konkurencijos taryba nustatė, kad MAXIMA LT, UAB (toliau – MAXIMA LT) ir UAB „Mantinga“ susitarė neparduoti UAB „Mantinga“ gaminamų duonos ir kitų prekių MAXIMA LT parduotuvėse už mažesnę nei UAB „Mantinga“ kainoraščio kainą (dar vadinamą „bazine“ kaina). Tokie bendrovių veiksmai yra draudžiami pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį.

Vida Tavorienė Neliečiama valstybė valstybėje – taip žemdirbiai dažnai apibūdina žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir didžiųjų prekybininkų galias. Ūkininkus piktintis verčia didelis atotrūkis tarp jų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos – vienos mažiausių Europos Sąjungoje, uždarbiai – vieni skurdžiausių, o už nemažai maisto produktų tenka mokėti kaip pasiturintiems vakariečiams.

Iki 21-ojo Nacionalinės krepšinio lygos sezono pradžios likus savaitei, paskutinius namų darbus ruošia ne tik klubai, bet ir lygos administracija. Trečiadienį (09.24) Kaune vykusiame NKL Vykdomojo komiteto posėdyje antrojo Lietuvos krepšinio diviziono prezidentas Remigijus Štaras ir UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Kęstutis Svitojus padėjo parašus ant naujos rėmimo ir bendradarbiavimo sutarties, praneša NKL.

AB „Citadele“ bankas kartu su Latvijos AS „Citadele banka“ suteikė 54,3 mln. Lt bendrą paskolą uždarajai akcinei bendrovei „Mantinga“, esamoms paskoloms refinansuoti ir naujam investiciniam projektui finansuoti. Paskolos dalį - 6 mln. Lt bendrovė panaudos šaldytos duonos ir pyrago gaminių gamybai modernizuoti. Naujo investicinio projekto sąmata siekia 22,5 mln. Lt, iš šios sumos 10 mln. Lt sudarys ES paramos lėšos. Projektą įgyvendinus iki 2015m. rudens, bus sukurtos 83 naujos darbo vietos.

Sekmadienį judriausioje sostinės vietoje Vilniaus g. 10, ant Centro pasažo sienos atidengta nauja skulptūra – Romo Kvinto sukurtas „Sėkmės pilvas“. Šios idėjos iniciatoriai tikisi, kad kūrinys pritrauks daugelyje pasaulio miestų matytą reiškinį, kai žmonės liečia žinomų skulptūrų kūno dalį, tikėdamiesi taip prisišauksią sėkmę.   „Skulptūros tikslas – taip pat ir paskatinti imtis nuosavos veiklos, o joje sulaukti sėkmės.

Įvairius greituosius užkandžius 16-55 metų amžiaus Lietuvos gyventojų perka kartą per mėnesį ar rečiau. Iš viso juos vartoja beveik aštuoni iš dešimties minėtos amžiaus grupės gyventojų (77 proc.), o jų neperka – penktadalis. Renkantis greitus užkandžius dažniausiai atkreipiamas dėmesys į galiojimo datą (60 proc.), o beveik kas antras (45 proc.) skaito gaminio sudėtį. Tai paaiškėjo „Mantingos“ užsakymu atlikto tyrimo metu.

Kovo mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad sriuba yra valgoma dažnai – 87 proc. apklaustųjų nurodė, kad sriubą valgo bent kartą per savaitę. Iš jų 43 proc. valgo sriubą 2 – 4 kartus per savaitę, dar 24 proc. – kasdien arba beveik kasdien. Tik 2 proc. nevalgo arba beveik nevalgo sriubos. Sriubą iki kelių kartų per savaitę dažniau valgo dirbantys žmonės nei nedirbantys.

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionate penktadienį Kauno rajono „Hoptrans-Sirenų“ komanda svečiuose 83:71 (27:18, 30:16, 12:23, 14:14) nugalėjo Šiaulių „Rūtą-Universitetą“. Kauno rajono ekipai (3 pergalės/1 pralaimėjimas) Eglė Sarapaitė per 29 min. pelnė 28 taškus (tritaškiai - 5/9). Eglė Tarasevičiūtė pridėjo 15, o Iveta Šalkauskė (10 atk. kam.) ir Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė (7 rez. perd.) - po 14 taškų.

Lietuvos gyventojų maitinimosi įpročiai nors ir nestipriai, bet keičiasi maždaug kas pusmetį. Remiantis „Omnicom Media Group“ trejus metus atliekamu vartotojų tyrimu, per pusmetį 1,2 proc. sumažėjo žmonių valgančių iš namų atsineštą maistą. Šių metų vasarą taip teigė 44,1 proc. respondentų, kai praėjusias metais taip atsakė 45,3 proc., o prieš du metus – 52 proc. „Remiantis trejų metų tendencijomis, 2010 m. pavasarį daugiausiai Lietuvos gyventojų (52 proc.

Dažniausiai žmonės mėgsta tą maistą, kuris jiems yra skanus, bet ar jis gali tapti per daug skanus? Pasak mitybos specialistų, pastaruoju metu visuomenę vis labiau užvaldo vadinamasis „penktasis skonis“. Gamintojai įvairiais maisto priedais kuria produktus, kurių žmogui norėtųsi dar ir dar, o mokslininkai čia įžvelgia narkotikams prilygstančią priklausomybę. Natalija – trijų vaikų mama. Vakarienei ji kepa blynus.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į įmonę išgirstumėte pasiūlymą jų paslaugas mainyti į savo teikiamas paslaugas? Greičiausiai pamanytumėte, kad iš jūsų tiesiog šaiposi. Tiesa ta, kad mainai šiandien yra būdas ne tik sutaupyti, bet ir gauti tai, ko įpirkti galbūt negalėtumėte. Tokia ekonominio bendradarbiavimo forma vis labiau įsigali JAV, kur ekonomistai net sukūrė terminą „natūrinių mainų doleriai“, reiškiantį paslaugų ar daiktų, išmainytų į kitas paslaugas ar daiktus, vertę.

Kaip tinkamai pasirinkti, kad po studijų reikėtų ne darbo biržos duris varstyti, o darbdaviui ranką spausti? Toks klausimas šiemet kamuoja 37 tūkstančius šalies abiturientų. Tendencijos nedžiugina. Daugelį metų iš eilės populiariausias studijas besirenkantys abiturientai jas baigę ir atsiėmę diplomus keliauja į darbo biržą. Kas dėl to kaltas, neaišku.

„Visi esame duonos gamybos bičiuliai“, – šypsojosi UAB „Mantinga“ generalinis direktorius Klemencas Agentas ir tvirtino, kad duonos ir pyrago gaminių rinkoje konkurencijos nėra. Anot jo, kiekviena įmonė šioje srityje turi atskirą filosofiją ir kryptį. „Mantinga“ – ne išimtis. Jau dešimt metų lietuviai iš prekybos centrų į namus nešasi dar garuojančią duoną, bandeles, ragauja aukščiausios kokybės pagal užsienio šalių tradicijas pagamintus duonos ir pyrago gaminius.

Marijampolės savivaldybėje sunkmečio pabaigos dar nematyti. Marijampolės apskrities mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Birutė Akucevičienė sakė, kad 2008 metų pirmąjį pusmetį savivaldybėje buvo 18 tūkstančių dirbančių ir gyventojų pajamų mokesčius mokančių žmonių, šiemet pirmą pusmetį dirbančiųjų buvo 15 tūkstančių. Daugėja turinčių  mokesčių įsiskolinimų įmonių. Rugpjūčio 1 dieną apskrities įmonės buvo įsiskolinusios  38 milijonus litų mokesčių.

Šiandien Verkių rūmuose iškilmingos ceremonijos metu buvo įteikti 2008-ųjų m. „Lietuvos eksporto prizo“, „Sėkmės žingsnio“ ir „Lietuvos metų verslininkės/vadovės“ apdovanojimai, trečiadienį pranešė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Prizus laureatams įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.

Marijampolės rajono apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis aštuoniolikmečiam marijampoliečiui Almantui Juškevičiui. UAB „Mantinga“ fasuotoju dirbęs jaunuolis buvo kaltinamas praėjusių metų balandį pasikėsinęs seksualiai prievartauti nepilnametę. Skriaudžiamai mergaitei tuo metu tebuvo keturiolika metų. Ji - globos namų auklėtinė. Bylą išnagrinėjęs teisėjas Raimundas Krušinys teisiamajam už šį nusikaltimą skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.