Kaip reaguotumėte, jei atėję į įmonę išgirstumėte pasiūlymą jų paslaugas mainyti į savo teikiamas paslaugas? Greičiausiai pamanytumėte, kad iš jūsų tiesiog šaiposi.
Tiesa ta, kad mainai šiandien yra būdas ne tik sutaupyti, bet ir gauti tai, ko įpirkti galbūt negalėtumėte. Tokia ekonominio bendradarbiavimo forma vis labiau įsigali JAV, kur ekonomistai net sukūrė terminą „natūrinių mainų doleriai“, reiškiantį paslaugų ar daiktų, išmainytų į kitas paslaugas ar daiktus, vertę.
Milijardinė apyvarta
JAV mainų rinkos dydis – stulbinamas. Čia per metus išmainoma 12 mlrd. dolerių (apie 31,8 mlrd. litų). Ir visa tai vyksta tikrajai valiutai nepalietus nė vienų rankų. Floridos mainų kompanijos „Florida Barter“ įkūrėjas Scottas Whitmeris tvirtino, kad 2011-aisiais, kai jau ėmė ryškėti atsigavimo nuo krizės pirmieji ženklai, daugelis smulkiųjų ir vidutinių kompanijų vis dar negalėjo atsigauti. „Natūrinių mainų susitarimai buvo vienintelė galimybė kompanijoms augti ir kaupti pinigus“, – sakė jis.
S. Whitmerio vadovaujama įmonė per 2011 metus 12 proc. padidino savo veiklos mastus – tai maždaug 17 mln. dolerių (45 mln. litų) tarp 1 600 klientų. „Ir tai tik ledkalnio viršūnė“, – neslėpė džiaugsmo verslininkas.
Mainosi į viską
„Natūrinių mainų doleriais“ susimokama už įvairius dalykus. „Galima apsipirkti šventėms, galima išsivalyti kilimus, galima susimokėti už vaikų dantų gydymą – nėra jokių ribų“, – „Businessweek“ tvirtino Konektikute įkurto tinklo „Barter Business Unlimited“ vadovė Delbie Lombardi.
Ji neslėpė, kad jos įkurtame tinkle mainų susitarimai sudaromi dėl visko – pradedant tatuiruotėmis, baigiant antkapiais. „Jums pasirodys juokinga, tačiau buvo sandorių ir dėl krūtų didinimo, – sakė D. Lombardi. – Tai nieko keisto: jei to iš tiesų norite, o turimas biudžetas norus riboja, pasinaudoję mainais tiesiog turėsite, pavyzdžiui, išvalyti keliais kilimais daugiau ir gausite naujas krūtis.“
Pasiteisintų kriziniais atvejais
Lietuvoje mainai versle nėra plačiai išplitę, tačiau pirmųjų kregždžių yra ir čia. Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) ekspertų grupės narė Neringa Knyvienė pasakojo, kad prieš kelerius metus buvo populiaru siūlyti reklaminius plotus laikraščiuose, žurnaluose ir kitur už dalį finansavimo. „Tačiau tuomet įmonei, kurioje dirbau, tokie mainai netiko, mat reikėjo perskirstyti biudžetines eilutes: naudoti rinkodaros biudžetą ir negauti pardavimo pajamų“, – aiškino ekspertė, šiandien dirbanti valstybinėje įmonėje, kur, kaip paaiškino, visa veikla reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymu ir vietos mainams nėra.
Vienai didžiausių šaldytų duonos produktų, pyragų ir atvėsintų užkandžių gamintojai „Mantinga“ vadovaujantis Klemencas Agentas tikino, kad šiandien apie mainus kalbama pernelyg mažai. Neturime ir susiformavusios tradicijos. „Nepriklausomybės laikais, kai kilo problemų dėl valiutos, daugelis įmonių neturėjo kitos išeities, tik imtis natūrinių mainų. Pats buvau vienas tokių verslininkų“, – prisiminė „Mantingos“ vadovas.
Pasak jo, šiandien neretai įmonėms neapsimoka vargintis ir skaičiuoti, kiek ko turėtų gauti už suteiktą paslaugą ar mainomą produkciją – daug paprasčiau viską skaičiuoti pinigais. „Vis dėlto jeigu kas nors imtų kalbėti apie mainus, sukurtų sistemą, būtų įdomu pabandyti, – neslėpė verslininkas. – Tačiau manau, kad labiausiai mainų sistema pasiteisintų kriziniais, sunkmečio atvejais.“
Naudojasi galimybe
Komunikacijos agentūros „Maniac“ direktorius Karolis Žukauskas „Ekonomika.lt“ pasakojo, kad jo vadovaujama įstaiga ne vienus metus dalyvauja viešindama socialinius projektus sporto temomis, tad nieko keisto, kad pradėjus bendradarbiauti su vienu šalies sveikatingumo ir sporto klubų kompleksu buvo priimtas nutarimas imtis mainų. „Įvertinome, kad tai būtų puiki galimybė darbuotojams aktyviau propaguoti sveiką gyvenimo būdą, todėl sutarėme, kad dalį paslaugų tiesiog mainysime į jų teikiamas paslaugas“, – sakė K. Žukauskas.
Agentūros vadovas tvirtino, kad šie mainai – ne vienintelis pavyzdys. „Smulkesnių mainų turime ir dažniau. Pavyzdžiui, teikėme komunikacijos paslaugas meno galerijai, kuri už tai mums išnuomojo meno kūrinius agentūros patalpoms puošti“, – pasakojo komunikacijos specialistas. Anot jo, mainus įmonė visuomet vertina teigiamai ir, jei tik yra galimybė, neatsisako tokio bendradarbiavimo.
„Tačiau ne visada pavyksta suderinti abiem pusėms reikalingas paslaugas ir naudą – galbūt tai ir yra priežastis, kodėl natūriniai mainai tarp įmonių nėra tokie populiarūs“, – svarstė K. Žukauskas.
Reikėjo per sunkmetį
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas pasakojo, kad Lietuvoje taip pat būta bandymų kurti mainų sistemą tarp įmonių.
„Kai kurios įmonės norėjo įkurti savotiškus mainų bankus, kuriuose būtų atsiskaitoma sąlyginiais litais – paslaugomis. Net buvo teikiamos paraiškos tokiam „mainų bankui“ kurti, deja, nebuvo patvirtintos“, – pasakojo ekonomistas.
Pasak jo, mainų sistemos poreikis buvo padidėjęs įsibėgėjus sunkmečiui – ne viena įmonė, kurios įrengimų apkrova dėl sunkmečio buvo sumažėjusi, norėjo tokios sistemos, kad galėtų savo paslaugas mainyti į kitas reikalingas paslaugas.
Patys nesiims
S. Besagirskas vardijo gausybę mainų tarp vartotojų ir verslo pavyzdžių, kurie puikiai pasiteisino ir veikia tokiose šalyse kaip Estija, Skandinavijos valstybės, Šveicarija. „Kai kur tokią sistemą pradėjo plėtoti ūkininkai tarpusavyje keisdamiesi reikalingais produktais, – aiškino jis. – Į sistemą įsitraukė ir vartotojai, galintys gauti reikalingų produktų be tarpininkų įsikišimo. Pasaulinių pavyzdžių daug, tokios mainų sistemos atsiperka, tačiau bendros visuotinės sistemos neturime.“
Anot analitiko, vargu ar galima tikėtis, kad Lietuvos įmonės sukurs ir plačiai ims taikyti mainų sistemą. „Jei tokia sistema būtų sukurta ir būtų gerai išaiškinta, kaip ja naudotis, kaip ji veikia, daugelis įmonių išdrįstų bent pamėginti, – teigė S. Besagirskas. – Abejoju, ar lietuviai patys imsis tokį reikalą kurti.“ Jo nuomone, geriausiai mainų sistema prigytų Lietuvoje tuo atveju, jeigu ją imtų taikyti šalies verslininkų partneriai užsienyje ir taip skatintų prisidėti lietuvius.
Jo nuomone, ateityje atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažės, tad didelė tikimybė, kad tokios mainų sistemos išpopuliarės. „Kai pinigai virtualūs, nėra svarbu, per kokią sistemą jie ateina“, – tikino S. Besagirskas.
FAKTAI:
Natūriniai mainai Valstybinės mokesčių inspekcijos traktuojami kaip pirkimo ir pardavimo sandoriai ir yra apmokestinami Pridėtinės vertės (PVM) ir Pelno mokesčiais (PMĮ)
JAV mainų rinkos dydis per metus – apie 12 mlrd. JAV dolerių (apie 31,8 mlrd. litų)
Tarptautinėje abipusių mainų asociacijos (TAMA, angl. IRTA) sistemoje dalyvauja daugiau nei 400 tūkst. įmonių
Straipsnis buvo publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (Nr. 17 (79) gegužės 7-13 d.)
