Vienoje duonos, užkandžių ir šaldytų produktų gamybos įmonėje Marijampolėje šiuo metu dirba beveik 2 tūkst. darbuotojų. Tačiau įmonei jų maža..
„Šiuo metu labiausiai trūksta techninių darbuotojų – gamybos operatoriai, technikos skyriuje automatikai, elektrošaltkalviai. Pagrindinis akcentas dedamas vyriškoms pozicijoms“, – teigia „Mantingos“ personalo direktorė Nijolė Daukšienė.
Įmonė naujokus apmoko pati, ir bendradarbiauja su profesinio rengimo centrais, kurių moksleivius kviečia ne tik atlikti praktiką, bet ir dalyvauti pameistrystės programoje – mokslus derinti su darbu ir taip baigus mokyklą turėti garantuotą darbo sutartį. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumu skundžiasi ne tik „Mantinga“, jų trūksta kas antrai Lietuvos įmonei, rodo Centrinės projektų valdymo agentūros naujausias tyrimas.
„Labiausiai trūksta darbuotojų pradedant vairuotojais, baigiant aviacijos inžinieriais, operatoriais, pramonės inžinieriais, darbuotojų, kurių reikalauja specifinių žinių, kurių veikla specifinė, kas susiję su tiksliomis žiniomis, kurias nėra lengva įgyti praktiniame gyvenime“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Agentūra ragina darbdavius atsigręžti į profesines mokyklas, kurios esą ištiestomis rankomis laukia verslininkų užsakymų.
„85 proc. visų profesinių mokymo įstaigų vadovų pasakė, kad mokyklos turi imtis iniciatyvos, matome gerą tendenciją, norą eiti, pasitikti verslą. Aišku, klausimas, ar verslas nori, pasitikti“, – teigia Centrinės projektų valdymo agentūros atstovas Žilvinas Kačiuška.
Siūlo pameistrystę
Profesinės mokyklos ragina darbdavius nenumoti ranka į jų paslaugas ir kartu ruošti reikiamus darbuotojus – vilioja baigusius progimnazijas moksleivius ir vyresnius stipendijomis, bendrabučiu, o po pamokų ir darbu už atlyginimą pameistraujant.
„Pameistrystė – tai tokia mokymo forma, kad mokinys mokosi pusiau mokykloje, pusiau darbo vietoje, ir gauna darbo užmokestį. Įgyja įgūdžių, kurie darbo rinkoje ypač reikalingi, ir gali jaustis visavertis darbuotojas įmonės, dažniausiai tų mokinių įsidarbinimo rezultatai labai geri, greičiausiai lieka įmonėje dirbti“, – pasakoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Visgi verslininkai kalba, profesinių mokyklų paruošimas tenkina tik iš dalies, mat naujokų žinios dažnai netenkina verslo poreikių.
„Jei kalbėtume apie gamybos darbuotojus, to pakanka, bet jei kalbėtume apie aukštesnę kvalifikaciją, specialistų lygmenį, šiek tiek reikia paugdyti ir vietoje daugiau žinių suteikti“, – sako „Mantingos“ atstovė N. Daukšienė.
„Mokymo instrumentai finansuojami iš europinių pinigų, man kelia nepaistikėjimą. Nėra atsakomybės už įvykusį mokymą“, – teigia darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Net du trečdaliai įmonių su profesinio mokymo įstaigomis nebendradarbiauja ir pusė to net nenori, nes neturi tam laiko, skundžiasi, kad mokyklos nerengia reikalingų specialistų arba parengimo lygis prastas, žema moksleivių motyvacija dirbti.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame TV3 žinių reportaže.
.jpg)
