m. gorbačiovo

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Pilietinė visuomenė yra atsakinga už tai, kad nekiltų naujų ginklavimosi varžybų, ketvirtadienį per Susigiminiavusių miestų asociacijos ir kitų JAV viešųjų organizacijų renginį pareiškė buvęs SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas. „Noriu pakalbėti apie ypatingą mūsų dviejų šalių, JAV ir Rusijos, atsakomybę. Būtent jos turi padaryti žingsnius, kad to neįvyktų. Tai, visų pirma, yra valstybių ir jų lyderių atsakomybė, bet kartu ir pilietinės visuomenės – tai yra, mūsų – atsakomybė.

JAV neatmeta galimybės, kad priėmus sprendimą dėl smūgio Sirijos karinėms pajėgoms, gali tiesiogiai susidurti su Rusija, pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders. „Mes svarstome visus variantus“, – pareiškė ji spaudos konferencijos metu, pridūrus, kad galutinis sprendimas dėl karinės operacijos Sirijoje dar nepriimtas.

Visi girdėjo apie problemas, su kuriomis teko susidurti JAV verslininkams, bandžiusiems pardavinėti savo produkciją SSRS Šaltojo karo metais. Daugeliui jų, įskaitant ir „Pepsi“ vykdantįjį direktorių, Donaldą M. Kendallą, teko pasitelkti visą savo suktumą, kad sugebėtų suderinti verslo santykius su Sovietų Sąjunga, labai jau nenoriai pripakeliančia „geležinę uždangą“ ir atmetančia bet ką, kas tik galėtų pakvipti JAV ir „kapitalizmu“. Bendrovė pirmoji sugebėjo įtikinti komunistus leisti jų geriaus...

Per pastaruosius mėnesius, kai jo bandymas patekti į Baltuosius Rūmus įgavo palaikymą visose JAV, jį kaltino viskuo – nuo rasizmo iki neapykantos moterims.

1990-ųjų balandžio 18-ąją Michailas Gorbačiovas, bandydamas išlaikyti Lietuvą Sovietų Sąjungoje, pritaikė respublikai sankcijas – visišką ekonominę bloką, rašoma lenta.ru. Siekdamas išlaikyti „perestroikos“ kursą ir bandydamas bent kaip išsaugoti braškantį sąjungos monstrą, Michailas Gorbačiovas buvo priverstas nuolaidžiauti. Pavyzdžiui, būtent jo iniciatyva buvo įvestos kelios SSRS konstitucijos pataisos, po kurių, 1990 kovo 15-ąją, jis tapo prezidentu.

Būtent Berlyno sienos griūtis yra laikoma Šaltojo karo pabaiga. Tai „Foreign Policy“ publikacijoje rašo Jeffrey Lewisas, kuris vadovauja branduolinio ginklo neplatinimo Rytų Azijoje programai. Tuomet Michailas Gorbačiovas nepanaudojo jėgos, o Vakarai beveik neteko priežasčių pyktis su Maskva. „Susitarimai po Šaltojo karo buvo paremti iš esmės M. Gorbačiovo sprendimu susilaikyti nuo jėgos panaudojimo siekiant išlaikyti kaimynų kontrolę“, – teigia autorius.

 Žinomas JAV ekspertas, buvęs JAV prezidento J. Carterio patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Z. Brzezinskis pateikė savo viziją, kaip galėtų būti sureguliuota Ukrainos krizė (daugiau informacijos galima rasti čia ir čia). Tiesa, šiandien jis jau nėra toks įtakingas kaip kadaise, bet neabejotina patirtis daro jo samprotavimus vertus dėmesio. Pirmas punktas Z. Brzezinskio plane – Rusijos atgrasymas nuo jėgos naudojimo apskritai ir nuo destabilizavimo veiksmų rytinėje Ukrainos dalyje.

Šiemet gegužės mėnesį Krymo totoriai minės 70-ąsias trėmimų iš Krymo į Sibirą ir Centrinę Aziją metines. Per 200 tūkstančių totorių buvo ištremti, o sugrįžti į gimtąsias vietas jiems buvo leista tik prasidėjus M. Gorbačiovo perestroikai. Todėl nenuostabu, kad dauguma jų neslepia antirusiškų nuotaikų ir bando priešintis Rusijos veiksmams Kryme. Dėl skaudžios istorinės praeities į šiuos pusiasalio gyventojus Krymo krizės metu krypo ir tebekrypsta Vakarų pasaulio akys.

V. Putino vadovaujama agresija prieš Ukrainą apnuogino Rusijos istorinę ir savimonės tiesą. Lenkų istorikas Marekas Jan Chodakiewichzius dar 2013-ųjų rugsėjį publikavo pranašiškai dabartinę Rusijos būklę atspindintį straipsnį – stalinizmo šlovinimas, bolševikų veikimo principai ir senų propagandinių simbolių atgaivinimas, visa tai grįžo į dabartinę Rusiją su nauja jėga.

Rusijos gyventojai nepalankiausiai iš šalies vadovų vertina Michailą Gorbačiovą ir Borisą Jelciną, parodė Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra „RIA Novosti“. Tik 14 proc. respondentų pareiškė teigiamai vertinantys M. Gorbačiovo vykdytą politiką, B. Jelcino šalininkų buvo 17 proc. Kaip ir per panašią apklausą 2007-aisiais, abu buvę prezidentai yra paskutinėse atitinkamo sąrašo vietose. 61 proc.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą dėl M. Gorbačiovo apklausos. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitus šaltinius, rusai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ET konvencijoje nurodoma, jog toks teisinės pagalbos prašymas gali būti atmestas esant pavojui, kad prašymas gali pakenkti šalies, gavusios prašymą, vidaus gyvenimui, suverenitetui ir t.t. Asmeninė M. Gorbačiovo kaltė prisidėjus prie civilių žudynių nėra įrodyta. Lietuva jį norėjo apklausti kaip liudytoją.

Sovietų Sąjungos žlugimo 20-ečio proga buvęs jos prezidentas Michailas Gorbačiovas davė interviu Austrijos leidiniui „Die Presse“.  M. Gorbačiovas neigia, kad imperiją išlaikyti bandė įsakymais šaudyti Vilniuje per sausio 13-ąją, rašo delfi.lt. M.Gorbačiovo teigimu, kai atmosfera Vilniuje pavojingai įkaito, buvo surengtas Federacijos tarybos posėdis, kuriame buvo nuspręsta ten išsiųsti trijų respublikų atstovus, kurie turėjo rasti politinį kompromisą.