Kaip „Pepsi“ sudarė su sovietais sandorį dėl povandeninių laivų ir degtinės

Bendrovė pirmoji sugebėjo įtikinti komunistus leisti jų geriausio produkto prekyba sovietų rinkoje, o už savo produkciją gaudavo sovietinės degtinės ir ginkluotės.

Chruščiovo „Pepsi“

„Romanas“ tarp „Pepsi“ ir Sovietų Sąjungos prasidėjo 1959 metų vasarą Maskvoje įvykusios „Amerikiečių nacionalinės parodos“ metu, kurios metu prezidentas Dwightas Eisenhoweris siekė paveikti sovietų žmonių vaizduotę, demonstruodamas kapitalistinį gyvenimo būdą Valstijose. Tuo pat metu, pasak ekspertų, JAV valdžia bandė pagerinti bendradarbiavimą su Nikita Chruščiovu, su kuriuo tuo metu buvo itin sudėtingi santykiai (būtent tuometinis Komunistų partijos sekretorius tapo vienu iš pagrindinių Karibų krizės 1962-aisiais veikėjų).

Parodos metu įvyko istorinis ginčas tarp tuometinio viceprezidento Richardo Nixono, ir komunistų lyderio, kuris vadovavo destanilizacijos laikotarpio Sovietų Sąjungai. Ginčas įsižiebė dėl „tradicinės“ amerikiečių virtuvės. Kol vyko paroda, D. Kendallas labai sėkmingai nutaikė momentą ir pakišo sovietų vadui „Pepsi“ buteliuką, kurį tas be didesnių svarstymų ir išgėrė. Šis įvykis sukūrė vieną iš žymiausių Šaltojo karo fotografijų ir tapo geriausia reklama amerikiečių bendrovei.

Vėliau tapęs „Pepsi“ prezidentu, JAV verslininkas nusprendė pabandyti susitarti su Sovietų Sąjunga dėl gazuotų gėrimų tiekimo sovietų rinkai. Derybų su komunistine valstybe teko susidurti su itin komplikuotu klausimu – kuo apmokėti? Rublis necirkuliavo tarptautinėje rinkoje, todėl JAV verslininkui ir SSRS vadovams teko gudrauti, kad sudarytų sutartį dėl amerikiečių gėrimo ir žymiausio rusų gėrimo – degtinės – mainus.

Sutartis tarp SSRS ir „Pepsi“ numatė didelio kiekio „Stolčnaja“ degtinės tiekimą į JAV. D. Kendallas iš rusiškos degtinės tikėjosi užsidirbti. Tokiu būdu jiems pavyko pasiekti, kad amerikiečių nealkoholinių gėrimų gigantė pradėjo pirmoji savo produkcijos gamybą sovietų žemėje. Sutartis, pasirašyta 1972 metais, buvo itin sėkminga abiem pusėms: „Pepsi“ gavo prieigą prie milžiniškos ir neišlepintos dėmesiu sovietų rinkos, o SSRS (jau vadovaujamos Leonido Brežnevo) galėjo atsiskaityti produkcija, kurios jiems patiems tikrai netrūko.

Gazuotas gėrimas mainais į ginklus

Vėlesniais metais bendrovė SSRS atidarė daug gamyklų – 1989-aisiais, kuomet baigėsi kontraktas, jų jau buvo 20. Amerikiečiams ir M. Gorbačiovo administracijai teko iš naujo sėsti prie derybų stalo, kad peržiūrėtų susitarimo punktus.

Šį sykį derybininkai nutarė „pepsikolą“ mainyti į ginkluotę. Tuometinė Sovietų Sąjunga sprendė skausmingą griūties perspektyvos klausimą. Dar neseniai buvusi JAV priešininkė kovoje dėl pasaulinės hegemonijos, šalis pavirto milžinu molinėmis kojomis. Bandymas lenktyniauti su Vakarais privertė prie ekonominės griūties. Tokioje situacijoje sovietų valdžia nesugalvojo nieko geriau negu pasiūlyti amerikiečiams apmokėti produkciją ginkluote, kuri tapo nereikalinga po Šaltojo karo pabaigos. Taip „Pepsi“ tapo 17-os povandeninių laivų, vieno kreiserio, vienos fregatos, vieno eskadrinio minininko savininke, ir de facto pavirtusi šeštąja karine galia pasaulyje.

Vienas iš tų laikų „Pepsi“ vadovų D. Kendallas tuometiniams G. Busho administracijos atstovui, patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Brentui Scowcroftui yra sakęs: „Mes nuginkluojame Sąjungą greičiau, negu jūs“.