liucija burbienė

Praėjęs savaitgalis penkiolika metų veikiančiam Sasnavos aerodromui tapo istorinis – jame kas keletas minučių leidosi iš Lenkijos atskridę lėktuvai, o kai nutūpė visi, paaiškėjo, kad jų – net 16. Tiek lėktuvų vienu metu nusileidusių Sasnavoje dar nebuvo buvę, juolab atskridusių iš užsienio. Lenkų viešnagę nuosavais lėktuvais Lietuvoje surengė Varšuvoje gyvenantis Lenkijos verslininkas Stanislovas Tolwinskis.

Trys žymiausių Marijampolės architektų kolektyvai parengė projektus miesto centrinės dalies viešosioms erdvėms sutvarkyti. Su projektais susipažinęs savivaldybės administracijos direktorius Valdas Tumelis neslėpė  susižavėjimo jų darbu: Marijampolės kampeliai architektų darbuose jam priminė ir Paryžių, ir Briuselį. „Mums ne vis tiek, kokiame mieste gyvename, - sakė architektė Reda Marcinkevičienė.

Marijampolės savivaldybėje sunkmečio pabaigos dar nematyti. Marijampolės apskrities mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja Birutė Akucevičienė sakė, kad 2008 metų pirmąjį pusmetį savivaldybėje buvo 18 tūkstančių dirbančių ir gyventojų pajamų mokesčius mokančių žmonių, šiemet pirmą pusmetį dirbančiųjų buvo 15 tūkstančių. Daugėja turinčių  mokesčių įsiskolinimų įmonių. Rugpjūčio 1 dieną apskrities įmonės buvo įsiskolinusios  38 milijonus litų mokesčių.

Europa mūsų gyventi ir tvarkytis neišmokys, jeigu patys to nenorėsime. O norime  ne itin  - tokia išvada peršasi, kai šiandien pasižiūrime į mūsų miesto simboliu ir puošmena turinčią būti Šešupę. Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, suteiktą valant Šešupės upę nuo užžėlimo ir dumblo, buvo pasiektas tik trumpalaikis efektas – šiandien upės vaga jau mažai kuo skiriasi nuo buvusios iki valymo darbų.

Medų valgyti sveika – tai žino visi. „Medų valgyti reikia“, - sako vienas labiausiai patyrusių Marijampolės bitininkų Justinas Lekeckas. Pernai jo bitės prinešė per pusantros tonos medaus, kurį bitininkas  baigia parduoti. Jau kaupiamos šių metų medaus atsargos. Bitininkai teigia, kad šiemet medaus irgi bus nemažai. Tačiau tikrojo liepų medaus, kurio nori daugelis jo pirkėjų, J.Lekeckas išsukti daug nesitiki – liepos mėnesį tik trys dienos buvo be lietaus.

Vienas didžiausių Marijampolės savivaldybės projektų šiemet – paminklas „Kalbai ir tautai“, prie kurio pavadinimo pastaruoju laiku dar pridedamas sakinys, kad jis – ir „Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti“ – jau turėjo būti atidengtas Valstybės dieną, liepos 6-ąją. Nepavyko. Nors darbai vėluoja, jie nesustojo, kažkur dirbtuvėse skulptorius Kęstutis Balčiūnas kala plieninio žirgo su raiteliu detales, kažkur šlifuojamas net iš Kinijos atvežtas rausvasis granitas.

Kas pirmiau: višta ar kiaušinis? Pasirodo, tokią dilemą turi spręsti ir visi tie, kas nori sėsti už galingo motociklo vairo ir gauti „A“ kategorijos vairavimo pažymėjimą. Septynerius metus automobilio vairuotojo pažymėjimą („B“ kategorija) turintis marijampolietis nusprendė išlaikyti  egzaminus ir gauti motociklą vairuoti teisę suteikiantį pažymėjimą. „Man buvo visai nesuprantama, kai „Regitroje“ paaiškino, jog turiu į praktinio vairavimo egzaminą atvykti su savo motociklu, - sakė jis.

Senųjų baldų gelbėtoju norėtų būti vadinamas istorikas Benjaminas Mašalaitis. Dirbęs Kraštotyros muziejaus direktorium, istorijos mokytoju, išgarsėjęs dalyvaudamas televizijos konkursuose,  viktorinose, žaidimuose, jis dabar restauruoja senovinius ir antikvarinius baldus. Šios veiklos marijampolietis ėmėsi beveik prieš dešimtmetį, kai su šeima – žmona, sūnumi ir dukra – persikėlė iš daugiabučio į tėvų namą.

Tarp  pačių garbingiausių „Carito“ šventės dalyvių yra ir marijampolietė vaikų gydytoja Emilija Montvilienė, viena Lietuvos „Carito“ organizacijos įkūrėjų. 1988 metais į Kauną slaptam susitikimui 7 moteris iš visos Lietuvos sukvietė vienuolė sesuo Albina Pajarskaitė. Tarp tuomet į Kauną vykusių buvo ir E. Montvilienė. „A.Pajarskaitė tuomet mus vienijo ir skatino veiklai, kuri padėtų tautai keltis iš moralinio nuosmukio, - sakė E. Montvilienė.

Eina kas kur nori, važiuoja kas kur nori, piktžolės veša kiek ir kur nori. Visa tai – apie patį  Marijampolės centrą – žemės plotus tarp J. Dailidės, V. Kudirkos ir Gedimino gatvės. Neveltui miesto architektai šią vietą vadina darančia gėdą ne tik sklypų savininkams, miesto valdžiai, bet ir visiems miestiečiams – gyvename su netvarkos „šašu“ panosėje. Sutvarkyti „šašą“ ryžosi prekybos tinklo „Avitela“ savininkai. A.Mitalo firma „Avitela“ įsigijo du sklypus J. Dailidės gatvėje.

Dviejų kambarių butas Marijampolėje, dukra, kuriai reikia padėti studijuoti, netikėtas insultas ir brangūs vaistai, neįgalumo pensija 600 litų. Taip trumpai savo gyvenimo pastaruosius metus apibūdina vidutinio amžiaus viena gyvenanti marijampolietė. Apie marijampoliečių bandymus išgyventi verčiantis smulkia kontrabanda iš Kaliningrado srities „Miesto laikraštis” rašė praėjusią savaitę.

„Norėjome-  kaip geriau, išėjo – kaip visada“, - turėtų pasakyti autobusų ir geležinkelio stoties rajone gyvenančių marijampoliečių bėdas išklausę įstatymų leidėjai. Nuo 2009 metų sausio 1 dienos įsigaliojusios Alkoholio kontrolės pataisos buvo kuriamos ir tvirtinamos tam, kad  žmonės mažiau girtautų, būdami neblaivūs mažiau nusikalstų ar patys netaptų nusikaltimų aukomis.

„Jeigu ne marijampoliečiai, Lietuva būtų patyrusi didžiulę tarptautinę gėdą, - sakė žymus mūsų šalies vargonininkas ir pianistas, Lietuvos muzikos akademijos lektorius, „Vasaros vargonų akademijos“ kursų iniciatorius ir meno vadovas Balys Vaitkus.

Į Tauragę išvažiavo dvi savaites marijampoliečius į pasirodymus kvietęs „Baltijos cirkas“. Prieš atsisveikindami su mūsų miestu, jo artistai pakvietė „Miesto laikraščio” korespondentę pasikalbėti apie cirko meną, praskleidė asmeninio gyvenimo uždangą.