Medų valgyti sveika – tai žino visi. „Medų valgyti reikia“, - sako vienas labiausiai patyrusių Marijampolės bitininkų Justinas Lekeckas. Pernai jo bitės prinešė per pusantros tonos medaus, kurį bitininkas baigia parduoti. Jau kaupiamos šių metų medaus atsargos.
Bitininkai teigia, kad šiemet medaus irgi bus nemažai. Tačiau tikrojo liepų medaus, kurio nori daugelis jo pirkėjų, J.Lekeckas išsukti daug nesitiki – liepos mėnesį tik trys dienos buvo be lietaus. Liepos žydėjo, o jų žiedų nektarą plovė lietaus lašai. Bitėms jo liko mažai.
Tačiau kiti augalai žydėjo gausiai, žiedų buvo, bus ir medaus. Toks medus, kai bitės jį renka iš įvairių augalų – liucernos, dobiliukų, svėrių, usnių ir kitų žiedų – vadinamas polifloriniu, jo bitės surenka daugiausiai.
„Visų rūšių medus yra sveikatos šaltinis, jame gausu vitaminų, mineralų ir kitų sveikatą saugančių medžiagų, - sakė J. Lekeckas. – Todėl būna keista, kai žmonės pradeda ieškoti medaus susirgę – jį reikia valgyti nuolat, todėl ir sirgti neteks“.
Medus – išskirtinės kokybės produktas
Šiemet J. Lekecko medus sulaukė ypatingo pripažinimo – jo bičių surinktam medui tik šiomis dienomis yra suteiktas išskirtinės kokybės produkto sertifikatas. Kad gautų šį, tik pernai metų pabaigoje pradėtą išdavinėti sertifikatą, bitininkui teko įrodyti, kad atitinka keliamus reikalavimus.
Tokiam medui laikyti negali būti naudojami jokie plastmasiniai indai, jis turi būti saugomas tik stiklinėse, sandariai uždaromose talpose. Sandarūs dangteliai apsaugo nuo pašalinių kvapų, nes medus juos labai sugeria. Bitynas privalo būti ne arčiau kaip 3 kilometrai nuo taršos šaltinių – fabrikų, fermų ir pan., 1,5 kilometro nuo magistralinių ir 500 metrų nuo krašto kelių. Jeigu būtų genetiškai modifikuotų augalų, jų plotai negali būti arčiau kaip 5 kilometrai iki bityno.
Medunešio metu draudžiama bičių šeimoms duoti įvairių papildų, sirupų. Kovai su bičių ligomis ir kenkėjais negali būti naudojami jokie cheminiai preparatai.
Išskirtinės kokybės medui net galiojimo laikas nustatomas penktadaliu trumpesnis, nei įprastam – visas medus pripažįstamas tinkamu pusantrų metų, šiam tokia savybė nurodoma tik vienerių metų laikotarpiui.
„Esu skaitęs, kad net faraonų kapavietėse buvo rasta medaus, ir jis buvo palyginti neblogai išsilaikęs, - pasakojo J.Lekeckas. – Aš saugau namuose po stiklainiuką medaus atsargų, sukauptų ir prieš aštuonerius, ir prieš dešimt metų. Kai atidarau tokį stiklainį, medus ir kvepia, ir kitas savo savybes yra išlaikęs, todėl teigti, kad medus yra tinkamas tik vienerius metus, nedrįsčiau. Tik išskirtinės kokybės produktams tokie griežti reikalavimai“.
Laboratorijoje teršalų nepavyko aptikti
J. Lekeckas pasakojo, kad jam pačiam buvo nuostabu, kai Nacionaliniame maisto ir veterinarinės rizikos vertinimo instituto laboratorijose tiriant jo bityno medų nepavyko nustatyti, kiek jame yra hidroksilmetilfurfurolo – pesticidų ir kitų sveikatai kenksmingų medžiagų. Jų leistinas kiekis yra 15 miligramų kilograme produkto. Instituto laboratorijos gali nustatyti, ar jo yra, jeigu produkte būtų 1,2 miligramo kilograme. J. Lekeckui išduotame pažymėjime nurodyta, kad hidroksilmetilfurfurolo meduje yra mažiau nei 1,2 miligramo kilograme, tačiau kiekio laboratorija negali ištirti, nes neturi tam reikiamos technologijos. Gali būti, kad marijampolietiškame meduje šių teršalų ir visiškai nėra.
„Japonai suvalgo 20 kartų daugiau medaus nei lietuviai, - sakė J. Lekeckas. - Tačiau ne tik medus, bet ir žiedadulkės, bičių duonelė, pikio produktai yra labai naudingi žmonėms“.
Lietuviams labai sunku įsiūlyti pirkti lipčiaus medų. Užsienyje toks medus yra du kartus brangesnis, nei iš augalų žiedų surinktas. Lipčiaus medų bitės surenka, kai liepas, klevus, beržus ar kitus medžius vasarą apninka amarai, grauždami lapus jie išskiria saldų lipnų skystį, iš kurio bitės suneša lipčiaus medų. Šiame meduje yra kelis kartus daugiau mineralinių medžiagų, nei įprastame, jis beveik netirštėja.
Žmonės, kurie nuolat naudoja medų, būna susipažinę ir su jo savybėmis. Širdies ligas besigydantys medaus pirkėjai prašo balto, panašaus į taukus rapsų medaus. Peršalus ieškoma liepų, aviečių žiedų medaus. Brangesnis ir labiau vertinamas miškuose surinktas viržių medus. Tačiau nei nuo skonio, nei nuo kvapo medaus kokybė nepriklauso – tinkamai surinktas ir apdorotas visų rūšių medus turi daugybę gydomųjų savybių.
Medų tūkstantmečius tobulino pati gamta
„Tūkstančius metų gamtoje vyko natūraliosios atrankos procesai, todėl augalų žieduose, jų žiedadulkėse sukauptos tokios savybės imunitetui stiprinti, kokių jokie cheminiai preparatai neatstos, - įsitikinęs J. Lekeckas. – Žmonės turi vartoti bičių produktus ryte ir vakare. Įrodyta, kad pikis naikina apie 100 rūšių virusus ir mikrobus. Įvairius skrandžio negalavimus galima išgydyti pikio spiritiniu užpilu, jie tinka žaizdų dezinfekcijai“.
Iki šiol J.Lekeckas medų iš savo bityno pats pardavinėjo turguje. Dabar, kai marijampoliečio bityno medus pripažintas ypač kokybišku, jis tikisi, kad tokio medaus su sertifikatu galės parduoti ir užsienio vartotojams, kurių įtikinėti jo naudingumu nereikia. Bitininkas sulaukė kvietimo atvykti į Žemės ūkio ministeriją, kur tikisi sudaryti sutartį dėl pagalbos išskirtinės kokybės medaus gamybai ir pardavimui.
Liucija Burbienė
