liube

Rusijai išgyvenant patriotinę euforiją dėl Krymo prijungimo ir didėjant prezidento Vladimiro Putino populiarumui, kai kurie garsūs šios šalies roko atlikėjai atsidūrė tarp nedaugelio iškilių veikėjų, nepritariančių pastariesiems Kremliaus veiksmams. Tarp kritikuojančių intervenciją Kryme buvo keli Sovietų Sąjungos persitvarkymo epochos laikus menantys roko veteranai ir kai kurios jaunesnės žvaigždės.

Stiprus kūnas, karinė uniforma, blizgantys auliniai batai. Toks prieš 22 metus į sceną žengė Nikolajus Rastorgujevas, muzikos gigantais vadinamos grupės „Liube“ lyderis. Daugelis tuo metu jį laikė atsargos karininku, nors iš tikrųjų dainininkas niekada armijoje netarnavo. Šeštadienio vakarą per Pirmąjį Baltijos kanalą savo jubiliejiniame koncerte grupė „Liube“ primins geriausius savo šlagerius, be kurių pasisėdėjimai vyriškoje kompanijoje sunkiai įsivaizduojami.

Lietuvos užsienio politika šiuo metu yra panaši į sutrikusios lygsvaros marabu judesius – baksnojama snapu pirmyn ir atgal, į kairę ir į dešinę – mėginama pataikyti į minkštą vietą. Tiesa, to priežastys yra vidinės – prezidentūra ir konservatorių partija.

Šį penktadienį „Auksinė blykstė“ alsuos moteriškumu ir feministinėmis mintimis. Lietuvą nuo šiol valdo moterys. Net dviejuose iš trijų svarbiausių  šalies postų įsitaisiusios dailiosios lyties atstovės: Prezidentė, Seimo pirmininkė, krašto apsaugos ir finansų ministrės. „Auksinėje blykstėje“ valdžios moterys ir garsios damos kalbės apie pirmą kartą Lietuvos istorijoje tokią moterų valdžią. Tačiau atsirado ir vyrų, kurie tuo visai nesidžiaugia.

Kas bendro tarp muzikos ir politikos? Viena vertus lyg ir nieko, o kita vertus – pakankamai daug. Štai roko muzika dažnai yra asocijuojama su laisvės ir protesto dvasia.

Panašu, kad Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo muzikiniai skoniai gerokai skiriasi, bet ar tai ką nors sako apie politinę orientaciją?Rusijos žiniasklaida noriai cituoja „Reuters“ pranešimą apie tai, kad vasario 11 d. Valstybiniuose Kremliaus koncertų rūmuose 15-tajam „Gazpromo“ gimtadieniui (galima pajuokauti, kad „Gazpromas“ yra turtingiausias Rusijos paauglys) skirtoje šventėje koncertuos roko veteranai „Deep Purple“. Tačiau svarbus šiuo atveju yra ne tiek ikoninis muzikantų vardas (Mas...

Prisipažinsiu – nesu Fluxus ar kitos šiuolaikinio meno šakos didelis gerbėjas ar ekspertas, o garsioji Gugenheimo-Ermitažo centro tema, man regis, šiandien tikrai nebegali būti svarstoma ramiai ir dalykiškai. Kalbama daugiausia apie pinigus, politiką ir asmenis, o ne apie realią kultūros institucijų būklę bei steigimo ar nesteigimo padarinius. Tą patį teigia kalbinti kultūros ekspertai, kurių klausomasi daug mažiau, nei A. Zuoko ar A. Paleckio.

G. Orwello „1984-ųjų“ personažas pasakoja, kad totalitarinis režimas, stebėjęs savo „aveles“ visur ir visada, nelabai toleruodavo netinkamas veido išraiškas. Optimaliausia buvę atrodyti optimistiškai ir energingai. Surūgusi veido išraiška reiškė, kad galbūt nepakankamai myli Didįjį Brolį. Būtent taip, kaip byloja istorija ir prisiminimai, derėjo atrodyti ir tiems, kuriuos filmavo sovietinės „žinios“ ar aprašė to meto spauda.

Režisierius Eimuntas Nekrošius ir jo šeimos nariai, patys to nenorėdami, prisidėjo prie vieno spalvingo teatrinio skandalo Maskvoje – operos „Rozentalio vaikai“ premjeros. Aišku, lietuvių menininkai Maskvoje užsiiminėjo režisūra ir scenografija, o ne ideologinėmis kovomis, bet juk ir Rusijoje ne kasdien nutinka, kad daugiau kaip du šimtai Dūmos deputatų pasirašo nerimastingą kreipimąsi dėl tariamai pornografinio spektaklio turinio.

Politologai Mauzeris su Surskiu aptaria politologines Eurovizijos konkurso aplinkybes. Mauzeris: Tai va Surski, turiu tave nuliūdinti, iš Eurovizijos konkurso išmetė... Surskis: ...Laurą?.. Eina sau!.. Mauzeris: Ne, Libaną. Surskis: Fu-u-u... O už ką? Gal „bavarų“ dainą nukopijavo? Mauzeris: Jokiais būdais. Libanas atsisakė transliuoti Izraelio atlikėjo dainą. Surskis: Tai jeigu daina prasta.

„Šiandien mes gyvename naujo tipo karo sąlygomis. Vyksta informacinis karas, kurio nepastebėti arba ignoruoti darosi nebeįmanoma. Jis prasidėjo iškart po to, kai Rusija susiorientavo naujojoje politinėje tikrovėje ir susivokė, kad Baltijos šalys, nepaisant jos grėsmingo tono, gąsdinimų ir diplomatinio bei ekonominio spaudimo, neišvengiamai taps NATO ir Europos Sąjungos narėmis.