ligos išmoka

Naujų susirgimų Covid-19 Lietuvoje jau fiksuojama šimtais, ir tūkstančiai gyventojų turi izoliuotis ar sukti galvą dėl vaikų priežiūros. Kokios finansinės pagalbos būtų galima sulaukti susirgus patiems, atsidūrus saviizoliacijoje arba prižiūrint vaikus? Šią savaitę bene kiekvieną dieną buvo skelbiama apie naujus susirgimų Covid-19 rekordus. Dar daugiau, dalyje savivaldybių vėl buvo įvestas karantinas. Papildomi ribojimai numatyti ir prekybos, viešojo maitinimo ir pramogų vietose.

Nuo šiol dėl COVID-19 prireikus izoliuotis darželinukui ar pradinukui, jį prižiūrintys tėvai galės gauti ligos išmoką. Taip pat ji priklausys esantiems saviizoliacijoje grįžus ir koronaviuruso paveiktos šalies. Tokie pakeitimai įsigalioja Seimui antradienį vienbalsiai skubos tvarka pritarus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms.  Nuo šiol ligos išmoka tėvams bus mokama už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus.

Valdantieji imasi tvarkyti situaciją, kad vaikui prireikus izoliuotis po mokykloje nustatyto COVID-19 ar kitų aplinkybių tėvai galėtų gauti ne tik nedarbingumą, bet ir ligos išmoką. Taip pat ruošiami pakeitimai ir dėl turinčiųjų saviizoliuotis suaugusiųjų, kurie grįžo iš paveiktos šalies arba turėjo kontaktą su sergančiuoju.  Šiems skubos tvarka teikiamiems siūlymams trečiadienį pritarė Vyriausybė, dėl to dar turės nubalsuoti Seimas.

Dėl moksleiviams įvairiose šalies ugdymo įstaigose nustatomos COVID-19 infekcijos daug galvos skausmo tenka ne tik įstaigų vadovams, bet ir tėvams. Jau dabar pasigirsta skundų, kad sunku gauti nedarbingumą vaikui turint peršalimo simptomų. Negana to, epidemiologų nurodymu vaikui prireikus izoliuotis nors tėvai nedarbingumą gaus, tačiau ne „Sodros“ išmoką.

Antradienį Seime po svarstymo pritarta įstatymo projektu, pagal kurį 60 metų sulaukę darbuotojai dėl prastovos neiti į darbą ir gauti 100 proc. subsidiją darbo užmokesčiui. Už tai balsavo 106 parlamentarų, 2 buvo prieš, o 11 susilaikė. Galutinai už įstatymą turėtų būti balsuojama ketvirtadienį.

Ketvirtadienį Seimas skubiai svarsto Vyriausybės patvirtintas įstatymo pataisas, numatančias išmokas tėvams, kurie karantino laikotarpiu prižiūri vaikus. Po pateikimo už pataisas balsavo 74 Seimo nariai, 2 buvo prieš, o 19 susilaikė. Dabar pataisas svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o jau kitą savaitę jos turėtų būti priimtos galutinai.

Tūkstančiai tėvų netrukus turės nuspręsti, ar leisti vaikus į darželius ir mokyklas. Nuo to priklausys ir jų garantijos – išmokos iš „Sodros“, darbinės pajamos. Pagudravus galima tikėtis daugiau pinigų ir laisvo laiko, tačiau ministerija įspėja, kad taip nereikėtų elgtis. Kaip jau skelbta, nuo pirmadienio leidžiama vesti vaikus į darželius. Nuo gegužės 25 d. į mokyklas galės grįžti 1–4 klasių pradinukai, o nuo gegužės 30 d. – kitų klasių moksleiviai.

Karantiną pratęsus iki balandžio 13-osios, šį pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Jie nebus pratęsiami automatiškai, tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Nedarbingumo pažymėjimai ekstremalios situacijos ar karantino metu vaikų, neįgaliųjų ar senjorų priežiūrai jau gali būti išduodami ilgesniam laikotarpiui. Be to, jeigu žmogus negalėjo prisiskambinti gydytojui, nedarbingumą galima gauti atgaline tvarka, tačiau atgalinis nedarbingumas gali būti išduodamas ne daugiau nei už 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kreipimosi dienos.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibendrino priimtus pakeitimus.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Vyriausybė siūlo ypatingai skubius pakeitimus, kurie prisidėtų prie darbuotojų darbo vietų išsaugojimo ir padėtų gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis. Šie pakeitimai bus antradienį svarstomi ypatingos skubos tvarka Seime.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie svarbiausi pokyčiai numatomi gyventojams.

Įsivaizduokite, ilgam susirgote, turėjote reabilitaciją, tačiau, pasirodo, jums priklausančią ligos išmoką galite gauti tik pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui. Iš kokių lėšų gyvensite ir gydysitės tuo metu – jūsų reikalas. Ekonomisto, Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos tvirtinimu, tvarkai pakoreguoti daug nereikia, tačiau daliai žmonių tai būtų didelis palengvinimas.

Įsibėgėjus žiemos sezonui, Lietuvoje sparčiai auga sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligomis. Blogiausia tai, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ligai užklupus nepaiso gydytojų rekomendacijų ir sirguliuodamas eina į darbą. Toks pasirinkimas tikrai nėra finansiškai naudingas sprendimas, kadangi rizikuojama sirgti ilgiau ir dažniau. Be to, toks elgesys – didelė rizika užkrėsti kitus.

Artėjant šventėms įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai susirenka į darbo vakarėlius. Ir nors tai įvardijama būtent darbiniu vakarėliu, jo metu patyrus traumą, ne visi tai laikys nelaimingu atsitikimu darbe. Jei žmonės draudžiasi privačiai – tokie atvejai vertinami individualiai pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau ir čia išmokos nėra garantuotos – jei traumos priežastis yra girtumas, kurį laiką gali tekti pagyventi iš santaupų.

Jau kelerius metus savarankiškai dirbantys asmenys privalo mokėti papildomas įmokas „Sodrai“, nes, be kita ko, privalo draustis ir ligos draudimu. Susirgę jie turėtų gauti ir ligos išmokas, tačiau pinigų gali tekti laukti iki kitų metų ir tikėtis, kad valdininkai atliks savo darbą. Lietuvoje individualią veiklą pagal pažymą vykdo daugiau kaip 100 tūkst. asmenų. Visi jie privalo mokėti ligos draudimo įmokas.

Jei gydytojas jums išrašė nedarbingumo lapelį, tai dar toli gražu nėra garantas, kad gausite ir ligos išmoką. „Sodros“ specialistai įspėja, kad nustačius atitinkamus pažeidimus, išmokos gali būti nutrauktos arba išvis nemokamos. Kaip informavo „Sodros“ komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis, pernai pasitaikė arti šeši šimtai tokių atvejų. „2018 metais dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu įvairių pažeidimų 562 atvejais buvo priimti sprendimai neskirti ligos išmokos už 1792 darbo dienas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma ilginti ligos išmokos mokėjimą asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir priklausomybės nuo lošimų. Pataisose numatyta, kad apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo patologinio potraukio azartiniams lošimams, alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus.

Antradienį pradėjo veikti naują skaičiuoklė, kuri leidžia pamatyti, kaip bus skaičiuojami atlyginimai, išmokos ir pensijos nuo 2019 m. Naudinga žinoti, kaip nuo kitų metų bus skaičiuojamos įvairios išmokos.

Seimas svarstys siūlymą, kad mokykloje paskelbus karantiną dėl epidemijos likti namie su vaikais gaudami ligos išmoką galėtų ir pradinukų tėvai. Seimas šią savaitę po pateikimo pritarė tokiai socialdemokratų Juozo Oleko ir Juliaus Sabatausko inicijuotai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.

Per 3 metus neįtikėtinai išaugo ligonių gretos. Specialistai tai sieja, ne tik su pašlijusia žmonių sveikata, bet ir su padidėjusios ligos išmokos dirbantiesiems didinimu. Per 9 šių metų mėnesius susirgusiems darbuotojams jau išmokėta 207 milijonai eurų. Tačiau socialinio draudimo įmokų suma – 105 milijonai eurų.

„Sodros“ skaičiavimais, šiais metais trūkumas tarp socialinio draudimo įmokų ir ligos išmokų yra 100 milijonų eurų. Taip esą galėjo nutikti prieš 3 metus padidinus ligos išmokas dirbantiesiems. Pasigirsta siūlymų, jog sergančius darbininkus turi išlaikyti darbdaviai. Pastarieji atkerta, jog įmonei nuostolingų ligonių jie neišlaikys.

Vyriausybė, užsibrėžusi sutaupyti visais gyvenimo atvejais, pasiekė neįtikėtinų rezultatų: ėmė sirgti mažiau žmonių, o jiems priklausančius ligos pinigus ėmė aukoti valstybei. „Sodros“ atstovai tvirtina, kad išmokų atsisakoma geranoriškai, tik žmonės atskleidžia, kad tai nutiko dėl įvestų neįveikiamų biurokratinių trikdžių išmokoms gauti.