Anot „Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės, nors „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių, bendras fondo rodiklis paslepia kai kuriuos reikšmingus trūkumus.
Per 9 šių metų mėnesius socialinio draudimo įmokų surinkta 105 milijonai eurų, o išmokų vertė siekė 207 milijonus eurų. Taigi šis 100 milijonų eurų trūkumas kompensuojamas iš kitų draudimo rūšių, tarp jų ir, pavyzdžiui, pensijų socialinio draudimo įmokų.
Nedarbingumu piktnaudžiauja ne tik darbuotojai
Tokia situacija esą stebima po to, kaip sumažintos ligos išmokos nuo 40 procentų vėl buvo padidintos iki 80 procentų darbo užmokesčio. Pasirodo, ne visi ligoniai – sąžiningi.
„Išmokų vertė išaugo ne tik dėl to, kad padidėjo vidutinė išmoka, bet ir dėl to, kad padaugėjo nedarbingumo pažymėjimų. Viena vertus, gerai, kai sergantis žmogus neina į darbą ir gali pilnavertiškai gydytis, o jo pajamos reikšmingai nesumažėja. Kita vertus, didėja pagunda po nedarbingumu dėl ligos paslėpti neapmokamas atostogas,” - savo įžvalgomis dalijosi J. Varanauskienė.
Nesąžiningi galbūt ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, po tariama liga paslepiantys nemokamas atostogas.
„Kartais tenka nugirsti, kad kai kurių įmonių, kurioms itin būdingas sezoniškumas, darbuotojai kur kas dažniau serga ne sezono metu arba, kad suaugusieji dažniau nei įprastai serga per trumpąsias moksleivių atostogas. Bet iš tiesų po „liga“ slepiasi tiesiog atostogos,” - teigė J. Varanauskienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako, jog vargu ar toks skirtumas tarp įmokų „Sodrai“ bei išmokų susidarė dėl nesąžiningų darbuotojų ar darbdavių.
„Kai kas sakydavo, kad tuo piktnaudžiaujama: neserga, o tik tai ima nedarbingumo lapelius. Krizės metu buvo sumažinta ta išmoka iki 40 procentų, dėl lėšų stokos. Bet statistika parodė, kad daug mažiau žmonių kreipėsi į „Sodrą“ kai išmokos buvo sumažintos, bet į gydytojus tiek pat, kiek ir anksčiau,“ - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka.
Vis gi „Sodros“ atstovai mano, kad priimant sprendimą dėl dosnesnių išmokų, poveikis apdraustųjų elgsenai nebuvo pakankamai įvertintas. Esą per metus „Sodra“ patikrina apie 12 tūkstančių sergančiųjų ligos atvejus ir gana dažnai „ligonis“ pasveiksta vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkstančių eurų. Tačiau reikalingi ir sisteminiai pokyčiai.
„Galima galvoti apie minimalios ligos socialinio draudimo įmokos „grindų“ įvedimą, jei jau nustatyta minimali, ne mažesnė kaip 5,78 Eur, ligos socialinio draudimo išmoka. Visgi tokios „grindys“ – mokestinės naštos didinimas tiems, kieno pajamos iš tikrųjų mažos. Remiantis kitų šalių praktika, galima būtų svarstyti vienos ar kelių dienų laukimo laikotarpį, kai išmokos nemoka nei darbdavys, nei socialinio draudimo fondas. Kita alternatyva – ilginti laikotarpį, kai susirgus darbuotojui moka darbdavys,” - sako J. Varanauskienė.
Verslas problemą išspręstų darbuotojų nenaudai
Darbdavių nuomone sprendžiat šią problemą reikėtų reformuoti pačią „Sodros“ sistemą, o ne dar labiau mokestine našta apkrauti verslą. „Man keista, kad valstybė tam tikras naštas bando užkelti verslui ir šitoj vietoj nenorėčiau sutikti vien tik dėl to, kad mūsų mokestinė sistema yra orientuota, kad žmonės turėtų socialines garantijas. „Sodros“ įmokos tikriausiai mokestine prasme vienos didžiausių ir dar papildomai reikėtų neapkrauti verslo, o reformuoti pačią „Sodros“ sistemą,“ - įsitikinęs Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija vadovas Aras Mileška.
Jeigu būtų priimtas sprendimas, jog ligos išmokas sumoka tik darbdavys, verslininkai šią problemą išspręstų, tačiau darbuotojai nukentėtų.
„Jeigu man pakliuvo silpnos sveikatos darbuotojus ir sirgo kelis kartus per metus, aš jo į darbą nebepriimsiu, stengsiuosi atleisti, nes jis man bus nuostolis įmonėje. Ir jei darbdaviai pasidalins šia informacija, atsiras grėsmė, kad tas žmogus išvis darbo niekur nesusiras. Jei įmonė jaus, kad darbuotojas jai yra nuostolingas, jo niekas nelaikys darbe. Tai čia atsiranda grėsmė pati darbuotojui ne tik netekti darbo, net ir jį susirasti. Jeigu „Sodra: šią mokestinę naštą numes verslui, jis su tuo susitvarkys, bet tikrai ne darbuotojo naudai,“ - portalui tv3.lt kalbėjo A. Mileška.
Darbdavių atstovo nuomone, reikėtų saugoti darbuotoją ir kurti nuolankesnes sąlygas tarp verslo ir žmonių.
Skola susidarė dėl emigravusio jaunimo
Darbuotojų atstovų nuomone, situacija, kuomet surenkamų socialinio draudimo įmokų apmokėti ligos išmokoms nepakanka, o trūksta, susidarė dėl emigracijos.
„Pagrindinis dalykas – visuomenė sensta, jaunimas išvažiuoja, liko Lietuvos pensininkai. Jeigu anksčiau parduotuvės savininkas norėjo jaunų, gražių pardavėjų, tai dabar pensininkai vos juda kruta ir dirba tuose prekybos centruose. Ir aišku, kad žmogus tame amžiuje daugiau serga. Tai dėl to ir tos išmokos galbūt yra didesnės, tačiau nemanau, kad reikėtų būtent spręsti tą klausimą pakeliant mokesčius ar mažinant išmokas. Valdžia turėtų žiūrėti kaip tuos jaunus darbuotojus grąžinti į darbą,“ - įsitikinę Alvidas Balskus, Klaipėdos profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas.
Anot pašnekovo, valstybė nesprendžia emigracijos problemos, o dirba tik verslui.
„Šį klausimą reikia spręsti sudarant sąlygas žmonėms Lietuvoje dirbti ir užsidirbti, kad tie mokesčių mokėtojai būtų Lietuvoje. Bet valstybė nenori spręsti šios problemos. Dirba verslui ir užuot sprendę tą problemą padidinus minimalią algą, atlyginimus, eina kitu keliu: daro nuolaidas darbdaviams – mažina jiems mokesčius. Net ir naujasis darbo kodeksas priimtas, kad palengvinti tariamą naštą darbdaviams. Nors mano nuomone, jie neneša jokios naštos, o ją neša eiliniai darbuotojai, kurie ir surenka tą „Sodros“ biudžetą. Juk darbdaviams taikomi pelno mokesčiai Lietuvoj patys mažiausi visoj Europoj. Be to ir jokių progresinių mokesčių nėra Lietuvoje, apie juos tik prieš rinkimus kalbama,“ - kalbėjo A. Balskus.
Darbuotojų atstovas absurdu vadina ir siūlymą, jog už dvi pirmas ligos dienas žmonėms nemokų nei valstybė, nei darbdavys. „Jeigu yra draudimas nuo ligos ir jeigu aš draudžiuosi, moku įmokas, tai kaip čia dabar nemokės išmokų? Tai čia absurdas, problema yra ne čia, kitur yra problema, bet nenori jos niekas spręsti. Su tokiais sprendimais išvyks ir tie patys pensininkai,“ - portalui tv3.lt teigė A. Balskus.
