Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie svarbiausi pokyčiai numatomi gyventojams.
Parama darbo vietoms išsaugoti
Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams.
Kai įmonėje paskelbiama prastova, darbuotojas turi gauti dalį savo darbo užmokesčio: pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas – 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jei nereikalaujama būti darbe), nuo 4 dienos – 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu prastova trunka mėnesį, darbuotojas turi gauti ne mažesnį nei minimalų atlyginimą (607 eurai „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“).
Kai prastova skelbiama ekstremalios situacijos arba karantino metu, valstybė iš dalies padengs darbuotojo darbo užmokesčio sąnaudas.
• Išmoka už prastovą. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. nuo minimalios algos, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo minimalios algos. Išmoka už prastovą bus mokama iš „Sodros“ administruojamo fondo už laiką, kai galioja paskelbta prastova dėl ekstremalios situacijos arba karantino.
• Subsidija. Jeigu darbdavys darbuotojui mokės 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio, tuomet valstybė prisidės 60 proc. nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, bet valstybės indėlio „lubos“ 607 eurai bruto. Subsidija bus mokama iki 3 mėnesių, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.
Didesnė ligos išmoka užsikrėtusiems darbe
Jeigu sveikatos priežiūros specialistai ir pareigūnai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems siūloma mokėti maksimalaus dydžio ligos išmoką, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). Įstatymo nuostata galiotų ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu medikai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Ligos išmoka vaikams prižiūrėti
Dabar nustatyta, kad nedarbingumas suteikiamas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai mokama 14 kalendorinių dienų. Čia kalbama apie sveiko darželinuko, priešmokyklinuko ar pradinuko priežiūrą, kai paskelbiamas infekcijos plitimą ribojantis režimas ir dėl to duris užveria darželiai ir mokyklos. Kadangi ekstremali situacija arba karantinas gali tęstis ir ilgiau, siūloma išmoką mokėti tol, kol pasibaigia ekstremali situacija arba atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Ligos išmoka seneliams
Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, siūloma įtraukti dirbančius senelius, kad jie galėtų gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko ar pradinuko priežiūrai.
Šiuo metu nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms ir darželiams priklauso tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams. Tačiau seneliai tokia išimtimi galėtų pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas 14 kalendorinių dienų ar kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka siektų 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“
Ligos išmoka prižiūrintiems neįgaliuosius
Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, siūloma suteikti nedarbingumą ir ligos išmoką tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas būtų suteikiamas 14 kalendorinių dienų ar kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas, o ligos išmoka siektų 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Seime taip pat bus įtraukta galimybė gauti nedarbingumą ir ligos išmoką, kai prižiūrimas senyvo amžiaus asmuo.
Ligos išmoka dirbantiems savarankiškai
Siūloma mokėti fiksuoto dydžio ligos išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nebegali tęsti savo veiklos dėl paskelbtos ekstremalios situacijos. Ji priklausytų tik tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki teisės gauti ligos išmoką mokėjo ligos socialinio draudimo įmokas. Išmoka siektų 251 eurų per mėnesį ir būtų mokama iki pasibaigs ekstremali situacija arba karantinas.
Ligos išmoka sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis
Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turėtų galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Šiuo metu tokio galimybės nėra. Išmokos dydis sieks 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
Mokymosi stipendija bedarbiams
Kai bedarbiai mokosi pagal profesinio mokymo programą, jiems mokama 285 eurų stipendija arba priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka. Dėl ekstremalios situacijos ir karantino sustabdžius mokymo procesą, siūloma, kad stipendija vis tiek būtų mokama.
Iš viso šioms priemonėms iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų prireiks apie 550 mln. eurų. Pakeitimai įsigalios juos priėmus Seimui ir pasirašius prezidentui.
