ligonių kasos

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Praėjusiais metais Lietuvoje pagimdė 21 paauglė, o nemokama kontracepcija nuo pernai balandžio pasinaudojo 39 lytiškai aktyvios paauglės, rodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Valstybinės ligonių kasos duomenys.  „Matome, kad skaičiai kiek ūgtelėję gimdžiusių paauglių.

Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Už gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, suteiktas iki šių metų spalio 1-osios, bus apmokėta vadovaujantis pasikeitusia tvarka, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pagal naująją tvarką, gydymo įstaigoms skirtos lėšos galės laisviau judėti tarp paslaugų grupių.

Europos urologų asociacija rugsėjo 15 dieną yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena. Ši liga – vienas dažniausių vyrų navikinių susirgimų Lietuvoje. Ligonių kasos dalijasi paciento, sergančio prostatos vėžiu (jo sutikimu), ir gydytojo urologo pastebėjimais. Taip pat atkreipia dėmesį, ką apie prostatos vėžį būtina žinoti bei primena, kaip galima ligai užbėgti už akių.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šlaunies protezo su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu kompensavimui Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Naujasis modernus protezas pacientams leis gyventi aktyviai, suteiks visišką saugumą ir judėjimo laisvę. „Džiaugiamės, kad kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių sąrašas netrukus pasipildys pacientų ilgai lauktu protezu.

Nors gyventojai nepaliaujamai raginami vos pajutus kokius negalavimus apsilankyti pas šeimos gydytoją, profilaktiškai tikrintis sveikatą, iškart atlikti visus reikiamus tyrimus gali pavykti ne taip greitai. Jei pacientas nesiryžta už paslaugą susimokėti pats, gali tekti stoti į ilgą eilę konsultacijai pas specialistą.

Prieš naujus mokslo metus atliekant privalomą profilaktinę vaikų sveikatos patikrą, būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas gydytoją odontologą. Kai kurie tėvai dėl to piktinasi, tačiau ligonių kasos primena, kad ši paslauga yra nemokama ir labai naudinga. Profilaktinės patikros metu odontologas įvertina vaiko dantų ir žandikaulio funkcijas, pataria, kaip taisyklingai laikytis burnos higienos, jeigu reikia – pasiūlo gydymą bei nuolatinių krūminių dantų silantavimą.

Vis dar pasitaiko žmonių, kurie skambina į ligonių kasas ir teiraujasi, ar kompensacija už suteiktas dantų protezavimo paslaugas yra paveldima, jei ją turėjęs gauti asmuo miršta.   Pasak ligonių kasų specialistų, besikreipiančiųjų į ligonių kasas šiuo klausimu nėra daug, atvejai pavieniai, nes nuo 2021-ųjų keitėsi dantų protezavimo tvarka ir nebeliko dantų protezavimo laukimo eilių – šių paslaugų išlaidos apmokamos tiesiogiai paslaugas suteikusiai įstaigai, rašoma pranešime spaudai.

Ligonių kasos kompensuos pozitronų emisijos tomografijos tyrimą (PET/KT), kai naudojamas radioaktyvusis galis. Šio tyrimo bazinė kaina – beveik 2 tūkst. eurų, tai vienas brangiausių tyrimų Lietuvoje, kompensuojamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, ketvirtadienį pranešė Ligonių kasos. Tyrimas medikams leis efektyviau diagnozuoti kai kurių formų onkologinius susirgimus bei parinkti pacientui tinkamiausią gydymą.

Siuntimas pas gydytoją specialistą yra svarbus ir, rodos, daugumai žmonių aiškus dalykas. Visgi ligonių kasų specialistai pastebi, kad neretai gyventojai nežino, jog kai kuriais atvejais norint gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydytojų specialistų paslaugas siuntimo nė nereikia, praneša „Rinkos aikštė“, remdamiesi Ligonių kasų informacija.

Daugiau nei 1 600 – tiek pacientų kasmet pasinaudoja galimybe Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti medicinos prietaisus ir naudotis jais namuose, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Dažnu atveju tai vienintelis būdas ligoniams išvengti ilgalaikės hospitalizacijos ir pakelti finansinę brangaus, bet gyvybiškai būtino gydymo naštą.

Dažna ligonių kasų gaunamų paklausimų tema – dantų protezavimas, apmokamas valstybės lėšomis. Tarp paklausėjų nemažai žmonių, kurie pasinaudojo šiomis paslaugomis ir norėtų jas gauti pakartotinai. Pasitaiko ir turėjusiųjų galimybę, bet nesusiprotezavusių dantų per tam skirtus 3 metus. Klausiama, ar dėl paslaugos galima kreiptis vėl, kaip ir po kiek laiko.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Moksleiviai, nuo rugsėjo pradėsiantys studijuoti Lietuvos ar Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos Konfederacijos aukštosiose mokyklose pagal nuolatines (dienines) studijų formos studijų programas arba studentai, tęsiantys nuolatines (dienines) studijas Lietuvoje bei ...

30 tonų –  tiek surinkta iš gyventojų pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai yra dvigubai daugiau nei vos prieš penketą metų, kuomet naikintinų vaistų buvo surinkta virš 14 tonų per metus.

Abiejų kojų neturintis vilnietis iš valstybės gavo protezus, kuriuos dėvint vidury gatvės kartkartėmis būtina nusiimti kelnes. To reikia tam, kad protezai leistų atsisėsti. Vyras sako, tai dar nebūtų didžiausia bėda, dar svarbiau, kad sovietmečiu sukurtus protezus pačiam užsidėti – neįveikiama užduotis. Ligonių kasos atšauna, esą tokiems pacientams kokybiškesnių, ne vieną tūkstantį eurų kainuojančių protezų valstybė kompensuoti tiesiog neįstengia.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kur reikėtų kreiptis norint gauti pirmines odontologines paslaugas, kas yra kompensuojama, o už ką visgi tenka susimokėti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai primena, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams atsako sutartį su TLK dėl šių paslaugų išlaidų apmokėjimo sudariusi įstaiga.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kokias atvejais akių vokų operacijos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Pasak Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistų, akių vokų pakėlimo operacija gali būti kompensuojama iš PSDF biudžeto tais atvejais, kai ji yra atliekama ne kosmetiniu tikslu, o pagal medicinines indikacijas. Nustatyti, ar yra medicininių indikacijų konkrečiai operacijai, gali tik gydytojas specialistas konsultacijos metu.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (Klaipėdos TLK) specialistai vis dažniau sulaukia persirgusiųjų koronavirusu klausimų apie medicininę reabilitaciją po šios ligos. Specialistai paaiškina: privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams, persirgusiems COVID-19 liga yra galimybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto gauti stacionarinės arba ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugas.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) pastaruoju metu dažnai sulaukia klausiamų, kodėl gyventojams tenka mokėti už profilaktinius sveikatos patikrinimus dėl darbo ar vairuotojo pažymėjimo. Ypač gausu paklausimų dėl apmokėjimo už profilaktinį krūtinės ląstos radiologinį tyrimą, kuris kasmet turi būti atliekamas kai kurių profesijų atstovams. Gyventojai klausia, ar už šį tyrimą apmoka ligonių kasos.

Nors iki naujų mokslo metų pradžios dar geras mėnuo, ligonių kasos jau dabar primena tėvams apie būtinybę atlikti profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Vizito pas šeimos gydytojus raginama neatidėlioti, nes rudenį prie medikų kabinetų gali nutįsti pasitikrinti atėjusiųjų eilės. Kasmet profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Dar pernai pradėjęs veikti vadinamasis „žalos be kaltės“ modelis sudaro geresnes sąlygas pacientams tikėtis sveikatai patirtos žalos atlyginimo. Nepaisant to, kad ne visos įstaigos laiku susimoka įmokas į tam skirtą fondą, pastebima, kad jis yra gerokai didesnis nei pacientams numatomos išmokos. Manoma, kad dėl to turėtų būti numatytos didesnės sumos žalai atlyginti.

Regos sutrikimų turintys pacientai kreipiasi į Šiaulių teritorinę ligonių kasą, klausdami, kokios sveikatos priežiūros paslaugos jiems gali būti kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Primename, kad norėdami pasitikrinti regėjimo aštrumą ar pajutę pirmuosius regos sutrikimo požymius pirmiausia turėtumėte apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Kasmet šeimos gydytojas profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą.

Pastaruoju metu ligonių kasos sulaukia nemažai gyventojų klausimų dėl pirminės psichikos sveikatos paslaugų ir emocinės pagalbos. Gyventojus domina, kaip yra apmokamos šios paslaugos, kur tokias paslaugas galima gauti, ar gali pacientai patys pasirinkti įstaigą ir gydytoją. Pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Balandžio 6-ąją startavo nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“. Naujoji svetainė sukurta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) bei penkių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių ligonių kasų (TLK) svetainių pagrindu.

COVID-19 pacientų gydymas Lietuvai kainavo apie 1,25 mln. eurų, tai sudaro 0,08 proc. visų išlaidų, skirtų sveikatos priežiūros paslaugoms, teigia Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius. Tarnybos skaičiavimu, vidutinė naujuoju koronavirusu sergančio asmens gydymo kaina ligoninėje mokesčių mokėtojams atsieina 1960 eurų. „Ši kaina kiekvienu gydymo atveju yra skirtinga ir priklauso nuo gydymo trukmės, gretutinių ligų ir taikyto gydymo metodo“, – naujienų portalui lrt.

Stacionarines paslaugas atnaujino kone visos šalies gydymo įstaigos, sako Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. Pasak jo, tikslios informacijos iš įstaigų apie liepą suteiktas paslaugas tikimasi sulaukti kiek daugiau nei po savaitės, tačiau „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“. „Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas.

Lietuva vėl koronaviruso glėbyje. Dėl augančio sergamumo Vyriausybė ruošiasi trečiadienį grąžinti privalomas kaukes, kurias kiekvienas gyventojas turės dėvėti parduotuvėse, prekybos centruose, autobusuose ir kitose viešose uždarose erdvėse. Užsienyje esančius Lietuvos piliečius dėl apribojimų valstybėms slegia vis didesni sunkumai.

Karantino metu į Lietuvą sugrįžo nemažai emigrantų, kurie dirbo ir mokesčius mokėjo užsienyje. Daliai gyventojų užteks pateikti papildomus dokumentus, tačiau kai kuriems reikės ir sumokėti. Valstybinės ligonių kasos Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja Natalija Jelenskienė aiškina, kad į Lietuvą grįžtantiems asmenims pirmiausiai reikėtų žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu jie gali būti apdrausti tik vienoje ES šalyje.

Lietuvai perkopus 200 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, epidemiologai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų – gana jauni žmonės. Medikai gyventojus ragina griežtai paisyti karantino, o savo veidą viešumoje dengti, jei ne medicinine kauke, tai bent šaliku ar skarele. „Didžioji dalis susirgusiųjų – virš 50 proc. – yra jauni asmenys nuo 20 iki 40 metų. Kiekvienas susirgęs asmuo turi nemažą skaičių kontaktinių asmenų.

Ligonių kasos Europoje esančius gyventojus, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, ragina nedelsiant pasirūpinti reikiamais dokumentais medicininei pagalbai gauti. Dalis šiuo metu esančiųjų svetur iš Lietuvos išvyko nepasirūpinę Europos sveikatos draudimo kortele (ESDK), rašoma pranešime.  Specialistai ragina nedelsiant susisiekti ligonių kasų bendruoju el. paštu [email protected] tam, kad gyventojams operatyviai galima būtų išsiųsti ESDK pakeičiančius sertifikatus.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad tėvai, auginantys vaikus nuo 6 iki 14 metų, kviečiami pasinaudoti nemokama savo atžalų nuolatinių krūminių dantų silantavimo paslauga. Visos išlaidos už dantų silantavimą bus padengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, daugiau kaip 90 proc.

Rizikos grupėms priklausantiems žmonėms vis aktyviau skiepijantis nuo gripo, Valstybinė ligonių kasa ieško galimybių nupirkti papildomų gripo vakcinų. „Šiuo metu Valstybinės ligonių kasos specialistai, gavę informaciją apie papildomą vakcinos poreikį iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, aiškinasi su tiekėju papildomo vakcinos kiekio pristatymo galimybes ir terminus“, – BNS informavo Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja Lina Reinartienė.

Jau ne vienus metus Lazdijų ligoninę kiekvieną savaitgalį užplūsta pacientai iš Lenkijos. Ne paslaptis, kad neramius laikus išgyvenančios tiek rajoninės, tiek regioninės šalies ligoninės išsigelbėjimo ieško ir skatindamos medicininį turizmą, vystydamos įvairius bendradarbiavimo projektus su kaimyninėmis šalimis.

Specialistai pataria neatidėlioti profilaktinio apsilankymo pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, nes vasara yra puikus metas sveikatos patikrai, kad atėjus rudeniui nereikėtų jaudintis dėl ilgų eilių gydymo įstaigose, primena Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Profilaktiškai tikrintis sveikatą pas savo šeimos gydytoją bei gydytoją odontologą kasmet privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Didėja kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių prieinamumas regos sutrikimų turintiems žmonėms. Nuo šiol Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis akinių lęšiai gali būti kompensuojami didesniam pacientų skaičiui. „Iki šiol ligonių kasos akinių lęšius kompensuodavo tik labai silpnai regintiems pacientams. Be to, šios priemonės vaikams ir suaugusiems buvo kompensuojamos nustačius skirtingą regėjimo lygį.

Daugelis lietuvių jau žino, kad ruošiantis atostogoms Europos šalyse į kelionės lagaminą verta įsidėti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą. Tačiau neretai užsienyje pasisvečiavę kraštiečiai atskuba tiesiai į teritorines ligonių kasas ir reikalauja apmokėti jų sąskaitas už tokias paslaugas, kurios nėra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Antanas Matulas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos komandos galbūt darytos įtakos renkant Valstybinės ligonių kasos direktorių. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako, kad konkursas vyko objektyviai ir skaidriai, o A.Matulo pareiškimą vadina spaudimu siekiant naudos žmonai Sandrai Matulienei.

Anot medikų, valstybės skiriamų pinigų dantų gydymui – katastrofiškai trūksta. Skaičiuojama, jog metinė bazinė odontologinės priežiūros kaina, kurią skiria valstybė gydymo įstaigoms, vienam vaikui iki 18 metų amžiaus yra 12,83 eurų. Tuo tarpu suaugusiam mokesčių mokėtojui valstybės finansuojama suma siekia 10,33 eurų. Valstybinėse įstaigose gydymas mokesčių mokėtojams yra nemokamas. Tačiau medikų bendruomenę ši informacija spaudžia į kampą.

Nors emigruojančiųjų iš Lietuvos daugėja, tačiau nemažai žmonių ir sugrįžta. Ką verta žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą sugrįžtantiems gyventi į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) ir gauti teisę į apdraustiesiems teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas? Pradėkite nuo gyvenamosios vietos deklaravimo Grįžus gyventi į Lietuvą, būtina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Neretai ligonių kasų specialistų teiraujamasi, ar slaugytojai gali išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių receptus? Primename, kad slaugytojai gali privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems pacientams recepte išrašyti tik kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. Kompensuojamus vaistus paskirti ir išrašyti gali tik gydytojas.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, Lietuvoje sparčiai populiarėja gydymo įstaigose teikiamos dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugos. Jose vis dažniau siūloma paprastesnes operacijas ir procedūras atlikti atvykimo dieną, taip siekiant mažinti eiles. Patogiau ir pacientams: nereikia gultis į ligoninę, tą pačią dieną galima grįžti namo po tam tikros procedūros ar operacijos.

Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos posėdyje svarstyta, kaip galėtų būti taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšos, kokius principus derėtų taikyti sudarant kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašus, kaip reguliuoti vaistų rinką ir ugdyti farmacinę etiką. Sveikatos apsaugos ministras, Kolegijos primininkas Vytenis Povilas Andriukaitis paragino visus teikti siūlymus vaistų politikos tobulinimui.

Praėjusią savaitę Panevėžio teritorinėje ligonių kasoje (TLK) atliktas įstaigos Kokybės vadybos sistemos priežiūros išorės auditas. Auditoriai tikrino, kaip įstaiga įgyvendina ligonių kasų kokybės politiką, vertino vadovybės įsipareigojimų vykdymą, įstaigos orientavimąsi į klientą, planavimą, atsakomybę, infrastruktūrą, darbo aplinką, su klientu susijusius procesus, duomenų analizę, veiklos gerinimą ir kt.

Ligonių kasos specialistų vos ne kasdien pacientai klausia, už kokius tyrimus reikia mokėti. Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras sako, kad raštiškų skundų dėl neaiškių mokėjimų už tyrimus per metus gaunama nedaug – vos keletas. Tačiau telefono skambučių tuo klausimu sulaukiama vos ne kasdien – žmonės teiraujasi, tikslina, nori sužinoti už kokius tyrimus pacientui, atvykusiam pas šeimos gydytoją, reikia susimokėti.

Norvegijos spauda prieš kelias dienas ištrimitavo, kad didžiausią grėsmę jų visuomenės saugumui kelia nuo sunkmečio į Norvegiją bėgantys ir į gaujas besiburiantys lietuviai. Keista. Lietuvių bendruomenės Bergene vadovas Kęstutis Kaupas „Vakaro žinioms“ teigė, jog nusikaltėlių etiketės vietos lietuvių bendruomenei klijuojamos nepagrįstai. „Kartais susidaro įspūdis, kad mes patys užsiimam saviplaka. Valstybingumo dieną Bergene iškėlėme 400 kv. metrų trispalvę.

Valstybinė ligonių kasa dar pernai kreipėsi į visas Lietuvos gydymo įstaigas prašydama patikslinti, ar visi pacientų sąrašuose esantys asmenys yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Patikslinti pacientų sąrašus prireikė po to, kai Valstybinė ligonių kasa gavo duomenis iš Registrų centro apie emigravusius gyventojus. Tokia situacija gerokai pakoregavo gydymo įstaigų finansus.

Seimo Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė mano, kad teikiantieji paslaugas turi įrodyti, kad jos nėra kenksmingos. Telefonas – prilipęs prie kūno –        Jūs viena tų, kuri keliate bangas dėl mobiliųjų telefonų poveikio žmonių, ypač vaikų, sveikatai. Belaidės ryšio priemonės reikalingos kaip kitados rašiklis.