ligonių kasos

Prireikus kompiuterinės tomografijos (KT) ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) pacientai nemokamai jį gali atlikti tiek valstybinėje, tiek privačioje gydymo įstaigoje. Vis tik realybė tokia, kad dažnas iš privačios įstaigos išeina gerokai patuštinęs piniginę. Privačių gydymo įstaigų iš pacientų ne visada teisėtai imamos priemokos – ilgą laiką diskutuojama problema. Ką tik šviežiai ji vėl pakelta Seimo Sveikatos reikalų komitete.

Nors Lietuva pagal sveikatos apsaugos sistemos finansavimą velkasi Europos dugne, Valstybinės ligonių kasos direktorius teigė, kad vis tik ne viskas išsprendžiama pinigais. „Čia kaip su pasakymu, kad jei rankoje laikai plaktuką, visos problemos atrodo kaip vinys“, – vaizdingai palygino jis.

Mokslas į priekį lekia devynmyliais žingsniais – išrandami nauji vaistai bei gydymo priemonės leidžia įveikti ir suvaldyti daugybę ligų, pailginti žmonių gyvenimo trukmę. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos docentė daktarė Inga Ivaškevičienė sako, kad vakcinos yra tai, ką geriausio žmonijai dovanoja mokslininkai.

Gruodžio 3-iąją pasaulis mini Tarptautinę žmonių su negalia dieną. Šį kartą ligonių kasos ypatingą dėmesį skiria žmonėms, turintiems klausos negalią – problemai, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, patiria daugiau nei 5 proc. pasaulio gyventojų, arba 430 milijonų žmonių, tarp jų – 34 milijonai vaikų.

Nuo lapkričio 1 d. už paliatyviosios pagalbos paslaugas su gydymo įstaigomis bus atsiskaitoma pagal didesnius įkainius, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Naujosios kainos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministrui patvirtinus atnaujintą sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų sąrašą, kuriame įtrauktos ir ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos. Ligonių kasos tvirtina, kad šie pokyčiai skirti užtikrinti geresnį paslaugų finansavimą ir prieinamumą.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Trečiadienį „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis paskelbė nuo kitų metų uždarantis pilnu tempu dar net nepradėjusią veikti didžiulę kliniką „Sostinės medicinos centras“ ir skambiai kaltino valstybę sužlugdžius verslą.

Per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Nepaisant to, kaip pabrėžia Valstybinė ligonių kasa (VLK), riboti finansiniai resursai reikalauja subalansuotų sprendimų. Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta privačioms gydymo įstaigos suteikti teisę išduoti siuntimus valstybės lėšomis apmokamų gydytojų specialistų konsultacijoms, gydymui stacionare ar kitoms paslaugoms.

Minėdamos Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika. Kad taip neatsitiktų, ligonių kasos skatina racionalų, t. y. – saugų, efektyvų antibiotikų skyrimą ir vartojimą.

Maždaug pusė vaikų ir 3–4 procentai suaugusiųjų, kurie gali būti visiškai sveiki, yra pneumokoko bakterijų nešiotojai. Šios bakterijos gali sukelti pavojingų ligų, dažnai – ir plaučių uždegimą. Lapkričio 12-ąją minint Pasaulinę plaučių uždegimo dieną ligonių kasos primena, kad nuo spalio mėnesio rizikos grupių gyventojai nemokamai skiepijami 20-valente pneumokokinės infekcijos vakcina, suteikiančia dar didesnę apsaugą nei iki šiol naudota 13-valentė.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, kurio metu vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti sveikata, o visuomenė skatinama solidarizuotis su sergančiaisiais. Šia proga su Kauno klinikų Urologijos klinikos vedėju prof. Mindaugu Jievaltu ligonių kasų pranešime spaudai kalbamasi apie vyrų požiūrį į savo sveikatą, prostatos vėžio situaciją Lietuvoje ir pastarųjų dešimtmečių šios ligos gydymo pokyčius.

Profesinių ir aukštųjų mokyklų moksleiviai ir studentai, kurie studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programas, yra draudžiami valstybės lėšomis. Taigi už jų gydymą sumoka ligonių kasos. Tačiau šeimos gydytojo paslaugos nemokamai teikiamos tik gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Todėl į kitą miestą mokytis išvykę jaunuoliai, nusprendę, kad šias paslaugas jiems patogiau gauti negrįžtant namo, turėtų pasirinkti gydymo įstaigą studijų mieste ir joje prisirašyti.

Prasidėjus 2024–2025 m. gripo sezonui, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina rizikos grupėms priklausančius gyventojus nedelsti ir nemokamai pasiskiepyti nuo gripo, taip apsaugant save ir savo artimuosius. Visos Lietuvos gydymo įstaigos jau aprūpintos šiam sezonui skirtomis vakcinomis. Lietuvoje gripo sezonas įprastai prasideda spalį, o sergamumo piką pasiekia gruodžio-vasario mėnesiais.

Sveikatos sistemoje ruošiami nauji pokyčiai – receptus kompensuojamiems vaistams ir siuntimus pas specialistus valstybės apmokamoms paslaugoms galėtų išrašyti ir privačios įstaigos, neturinčios sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Ji pati patikina, kad tai padėtų viešąją sistemą atkimšti nuo eilių. Vis tik Seimo nariai kelia klausimą, ar taip tik nebus atvertos durys didesnei sistemos privatizacijai.

Keičiasi viršsutartinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, kad gydymo įstaigos galėtų anksčiau gauti apmokėjimą už paslaugas, kurių suteikė daugiau, nei buvo numatyta sutartyje, o pacientai laiku gautų reikiamą pagalbą, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK). Teigiama, kad pokyčiai įstaigoms suteiks daugiau lankstumo valdant savo finansus ir leis geriau atliepti realius pacientų poreikius.

Šlapimo nelaikymas yra sveikatos problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Ji ne tik blogina pacientų ir jų artimųjų gyvenimo kokybę, bet ir daro didelį poveikį ekonomikai bei sveikatos priežiūros ištekliams. Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu parengtas tyrimas atskleidė, kad praeitais metais šlapimo nelaikymo priežiūros išlaidos Europoje siekė net 69 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad iki 2030 m. šios išlaidos gali padidėti 25 proc., pasiekdamos beveik 87 mlrd. eurų.

Minėdamos Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasos primena, kad šiais metais Lietuvoje vaikams iki 7 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis buvo pradėta kompensuoti didžioji dalis akinių lęšių kainos. Jau per 700 ikimokyklinio amžiaus vaikų pasinaudojo šia parama, padedančia užtikrinti geresnę vaikų regėjimo priežiūrą ankstyvame amžiuje.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų. Šis biudžetas atspindi valstybės pastangas stiprinti sveikatos apsaugos sistemą ir užtikrinti, kad visiems gyventojams būtų lengviau prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarė pritarti 31,9 mln. eurų skyrimui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies. Šios lėšos bus panaudotos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti. Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas akcentuoja, kad augant finansinėms galimybėms, plečiamos ir kompensacijų gyventojams už vaistus apimtys. „Turime dvi geras žinias.

Vis dažniau pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos, nors turi sutartis su ligonių kasomis, sugeba papildomai „prisidurti“ iš pacientų už nemokamas paslaugas. Tačiau atsakomybės vengia, ministerija tyli, o štai Teritorinės ligonių kasos siūlo pacientams tikrintis informaciją patiems, kad nereikėtų tuštinti piniginių net iki tūkstančio eurų.

Pradėjo veikti nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Užimtumo tarnybos specialistų sukurta vieno skambučio paslauga. Ji padės gyventojams, kurie kreipiasi telefonu į šių įstaigų konsultacijų centrus, atsakymus į rūpimus klausimus gauti greičiau ir efektyviau. Abi institucijos nusprendė supaprastinti konsultacijų procesą telefonu.

Spalio 1-ąją minėdamos Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, ligonių kasos linki vyresnio amžiaus žmonėms kuo ilgiau išlikti žvaliems, išsaugoti gerą sveikatą ir kviečia aktyviai naudotis Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis medicinos paslaugomis, kurios garantuojamos visiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams.

Remigijus Juškevičius, 55-erių kaunietis, jau šeštus metus švenčia antrąjį gimtadienį. 2018-ųjų rugpjūtį ištikus miokardo infarktui artimųjų apdairumas ir laiku suteikta pagalba padėjo išvengti paties baisiausio scenarijaus. Šiandien Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos „Sveika širdis“ narys sako, kad net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio teritorines ligonių kasas (TLK) jungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK). Vyriausybės nutarime teigiama, kad VLK perims visas reorganizuojamų TLK teises ir pareigas. Kaip nurodo siūlymą pateikusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), tokiu sprendimu siekiama optimizuoti Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondą administruojančių institucijų veiklą bei supaprastinti PSD valdymo ir administravimo struktūrą.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.

Nesiliaujant gyventojų skundams dėl milžiniškų eilių pas gydytojus, atsakingos institucijos primena, kad siuntimai reikalingi ne pas visus specialistus. Be to, greičiau patekti pas norimos srities gydytoją galima registruojantis pas jį bet kokioje kitoje įstaigoje, nebūtinai ten, kur pacientas yra prirašytas. Dar šių metų pradžioje įsigaliojo naujovės, kurios, kaip skelbė Valstybinė ligonių kasa (VLK), tikimasi, padės sutaupyti medikų ir pacientų laiką.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.  „Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones.

Vasara eina į pabaigą, o mokslus baigusiems jaunuoliams prasideda naujas gyvenimo etapas ir atsiranda naujų atsakomybių. Viena iš jų – pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti ir kokių veiksmų imtis po rugpjūčio 31 dienos. Kas turėtų atkreipti dėmesį? „Visi jaunuoliai, baigę mokslus šią vasarą, yra draudžiami PSD valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Epilepsija mūsų šalyje serga maždaug 25 tūkst. žmonių. Nors liga nėra reta, apie ją kalbama mažai – sergantieji vengia viešumo, baimindamiesi nepalankaus visuomenės požiūrio. Apie vis dar stipriai stigmatizuojamą ligą, pažangius būdus jai suvaldyti iš asmeninės ir darbinės patirties pasakoja Donata Balčikonienė, Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos vadovė, o ligonių kasos primena apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiamas galimybes sergantiesiems epilepsija.

Daliai gyventojų siunčiamas svarbus priminimas – jei nedirbate ir nesimokote, jau nuo rugsėjo privalėsite susimokėti 64,50 euro kiekvieną mėnesį.

Kompensuojamieji vaistai tapo lengviau prieinami pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Kiekvienas metais didėjanti kompensuojamųjų vaistų suvartojamų dienos dozių dalis tiek nuo bendro Lietuvos rinkoje parduodamų vaistų kiekio, tiek nuo receptinių vaistų kiekio praeitais metais reikšmingai išaugo. „Pernai 70 proc. visų Lietuvos gyventojų suvartotų vaistų buvo kompensuoti.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Reorganizuojant penkias teritorines ligonių kasas, jas nuo kitų metų liepos numatoma prijungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), nurodoma šią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Šį projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VLK, įgyvendindamos praėjusį mėnesį priimtas ir taip pat 2025-ųjų liepą įsigaliojančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos svečiuojantis kitose Europos šalyse. Ligonių kasos ramina: kortelę su visomis jos garantijomis pakeičia sertifikatas, kurį apdraustieji gali internetu susiformuoti patys.

Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvoje gimę kūdikiai skiepijami pneumokokinės infekcijos vakcina, apsaugančia nuo daugiau sukėlėjų. Valstybinė ligonių kasa nupirko 15-valentę vakciną, kuri jau pasiekė gydymo įstaigas. Skiepai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl atžalų susilaukusiems tėvams papildomai už juos mokėti nereikia. „Valstybinė ligonių kasa birželio mėnesį dvejiems metams sudarė pirkimo sutartį dėl 120 tūkst.

Vilma Vainorė, keliaujančių šeimų bendruomenės „Keliaujančios mamos“, vienijančios virš 100 tūkst. aktyvių šeimų, įkūrėja, – entuziastinga keliautoja. Kaip pati sako, kelionės yra tapusios gyvenimo būdu, darbu, maloniu laisvalaikiu ir pasaulio pažinimu kartu su vaikais. Tačiau, anot jos, kiekvienai išvykai reikia tinkamai pasiruošti ir būtinai pasirūpinti sveikatos draudimu.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą vykstama turint siuntimą ir užsiregistravus. Vis dėlto vyresni gyventojai gali gauti didesnį nemokamų paslaugų paketą nei kitų amžiaus grupių žmonės.

Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis sveikatos draudimas pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto. Tyrimai padeda stebėti pakitimus Nustačius cukrinio diabeto diagnozę, pacientui yra svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos jam taikomos priemonės ir gydymas.

Ne vienas pacientas yra susidūręs su tuo, kad kas pusmetį atnaujinant kompensuojamųjų vaistų kainyną dalis iki tol jame buvusių vaistų „iškrenta“. Nors visada vaistų sąrašą įtraukiamos jo alternatyvos, prisistatyti nenorėjusi kaunietė teigė susidūrusi su nepavydėtina situacija. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris dėl susidariusios situacijos neslėpė emocijų. „Esu kupina emocijų, bet kitaip turbūt ir būti negali. Man artimas žmogus susirgo šlapimo pūslės vėžiu.

Katarakta – viena iš dažniausių regos problemų, kuri sprendžiama operuojant akis ir keičiant akių lęšiukus. Ligonių kasos primena, kad lęšiuko keitimo operacijos – tai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nemokamai atliekamos operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas keičiamas dirbtiniu.

Parlamentarai antradienį išplėtė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įgaliojimus, sudarydami galimybę esant tam tikroms sąlygoms nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.  Be to, atsisakyta teritorinių ligonių kasų kaip atskirų vienetų. Tai numatančios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos priimtos 82 Seimo nariams balsavus už, prieš buvus septyniems parlamentarams ir 27 politikams susilaikius.

Birželio 17–23 dienomis visame pasaulyje minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. Ligonių kasų specialistai ragina pacientus nesigėdijant kreiptis į gydytojus pagalbos dėl šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones.

Dėl darbinės veiklos pokyčių, mokslų baigimo ir kitų permainų gali baigti galioti žmogaus privalomasis sveikatos draudimas. Tada kitą mėnesį, vadinamą papildomu, gyventojai vis tiek gali gydytis kaip apdraustieji. Tik neturėtų prasprūsti svarbi šios naudos detalė. Iki šio papildomo mėnesio pabaigos būtina sumokėti draudimo įmoką, kad vėliau netektų grąžinti pinigų už gydymą.

Seime kelią skinasi tikrą diskusijų audrą įplieskiantis įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama ne tik konsoliduoti ligonių kasas, bet ir įstatymiškai įtvirtinti, kaip jos galėtų bausti neteisėtai pasipinigauti siekiančias gydymo įstaigas. Kritikai aiškina, esą šiuo įstatymu nusitaikyta sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, tuo metu pataisų šalininkai atkerta, kad nieko nedarant gresia viešosios medicinos krachas.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus.

Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.  Studijuojančius dieninėse studijų programose draudžia valstybė  Šią vasarą mokslo metus baigsiantiems abiturientams svarbu žinoti, kad jie privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos.