Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas. Tačiau vis dažniau susiduriama su tuo, kad reikalaujama primokėti už tyrimus ar greitesnį pakliuvimą pas specialistus. Viešosios įstaigos atkerta, kad taip yra dėl to, kad valstybė už paslaugas sumoka per mažai.
Taip pat nepasitenkinimą kelia priemokos privačiose gydymo įstaigose, kai paprašoma papildomai susimokėti už paslaugas, kurias jau apmokėjo valstybė. Ši neaiški tvarka piliečiams kuria nepasitikėjimo ir neteisingumo jausmą.
Valstybinių ligoninių vadovai taip pat pažymi, kad dabartinė tvarka nėra teisinga ir iškreipia konkurencijos sąlygas. Apie visa tai išsamiau diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Mato prielaidas išvis atsisakyti priemokų
Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius teigė kone kasdien sulaukianti po keliolika pacientų laiškų, kurie skundžiasi neteisėtomis priemokomis.
„Šiandien kalbame apie sisteminę problemą, kuriai yra nei daugiau, nei mažiau – 29 metai. Tada buvo gilios ekonominės krizės metai, sveikatos sistema irgi patyrė didžiulius iššūkius, ir Seimo nariai priėmė įstatymą, kad pacientas valstybės apmokamas paslaugas turėtų gauti nemokamai, bet jei jis pasirenka kažką brangiau, kažką kitaip, tada jis sumoka priemoką“, – dėstė VLK vadovas.
Jo teigimu, tuo metu toks sprendimas buvo logiškas, mat sveikatos sistema nelabai daug ką galėjo pasiūlyti, tačiau praėjus 29 metams situacija pasikeitė, sveikatos sistema yra visiškai kitokia.
„Ir nors dar nepralenkėme kokios Prancūzijos, Vokietijos ar Olandijos, nepasivijome Liuksemburgo, mes nebeesame tokie, kokie buvome tada, ir galime pacientui teikti normalios kokybės paslaugas. Tad, manau, ši nuostata yra gerokai atgyvenusi ir [jos atsisakius] nebūtų tų neaiškumų, kurie dabar kyla. Yra aiškiai pasakyta – jei pacientas draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jis turi teisę į valstybinę ar privačią įstaigą nuėjęs gauti normalios kokybės paslaugas nieko už tai nemokėdamas.
Šiandien pacientas, nuėjęs į privačią gydymo įstaigą, kuri turi sutartį su ligonių kasa, teoriškai galėtų gauti paslaugą nemokamai, bet praktiškai jam tai nepavyksta. Jis yra įtikinamas, įkalbamas, paaiškinama, kad neišeina kitaip ar reikės ilgai laukti. Taigi priemokų už paslaugas, kurios kompensuojamos iš PSDF, likti neturėtų“, – kategoriškas buvo G. Kacevičius.
Valstybinė sistema neatlaikytų
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nebuvo linkęs sutikti su tuo, kad Lietuva jau gali pasidžiaugti gerai funkcionuojančia sveikatos sistema. Palyginimui jis pateikė skaičius, kad Lietuva sveikatos apsaugai išleidžia 6,8 proc. nuo bendro vidaus produkto, kai Vokietija – 11,7 proc.
„Tad visų pirma reikia apibūdinti situaciją, kurioje esame. Nesame pasiekę to išsivystymo laipsnio, kuris leistų sakyti, kad iš tikrųjų finansavimas yra toks pakankamas, kad visai sveikatos sistemai papildomų lėšų nereikia.
„Manau, kad ši nuostata yra gerokai atgyvenusi ir nebūtų tų neaiškumų, kurie dabar kyla. Yra aiškiai pasakyta – jei pacientas draustas privalomuoju sveikatos draudimu, jis turi teisę į valstybinę ar privačią įstaigą nuėjęs gauti normalios kokybės paslaugas nieko už tai nemokėdamas“, – sakė G. Kacevičius.
Ir man atrodo, kai pergalvojame situaciją iš pacientų perspektyvos, žmogaus, kuris ieško, kur pasidaryti tyrimus, kaip gauti kokybišką paslaugą, manau, patirčių girdėsime visokių – kad sveikatos sistema reikalauja vienais ar kitais būdais papildomų pinigų už vienas ar kitas paslaugas, ieškant, kaip apeiti didžiulę eilę valstybinėse įstaigose ar kaip atlikti kažkokią naujausią saugiausią operaciją pacientui“, – aiškino Seimo narys.
Jo manymu, bandymas pasakyti, kad turima pakankamai pinigų viskam finansuoti ir nereikia jokių priemokų, atvestų prie liūdnų scenarijų.
„Tai kartu reikštų ir sveikatos apsaugos sistemos valstybinių įstaigų papildomą aprovimą, kurio, mano manymu, jos neatlaikytų“, – sakė V. Mitalas ir pridūrė, kad esama ir Konstitucinio Teismo išvados, kad priemokos gali būti imamos.
Dabar vyksta grubūs pažeidimai
Į diskusiją įsijungęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas tikino, kad jokio kolapso panaikinus priemokas nebūtų.
„Dabar turime populiariai vadinamą „gyvulių ūkį“. Yra aiškiai pasakyta – priemokų negali būti, bet priemokas vienokia ar kitokia forma ima viešosios įstaigos, ima ir privačios. Jos gali imti priemokas už tam tikras papildomas komforto sąlygas bet tokiu būdu, kaip daroma dabar, neturi būti ir taip nebus“, – komentavo jis.
Seimo narys tvirtino, kad šiandien yra tokia situacija, kad kai kurios viešosios gydymo įstaigos įsigudrino „išrašinėti tam tikrus lapelius ne ant blanko, ne ant recepto, nepasirašant.“
„Ir prašo žmonių nusipirkti ar tai papildomos operacinės medžiagos, ar vaistų. Viešosios įstaigos taip pat yra įsisteigusios tam tikrus komercinius padalinius, kur teikia mokamas paslaugas, nes prieš keletą metų įstatymų leidėjai pasakė, kad ir komercinės, ir nekomercinės paslaugos negali būti teikiamos toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, nes gyventojai skundėsi, kodėl laukiant eilėje užlenda žmogus, kuris, pasirodo, susimokėjęs. O kaip yra su privačiomis įstaigomis, vieša paslaptis, paslaugos kaina su siuntimu nurodoma, tarkime, 50 eurų, be siuntimo – 80 eurų. Tai yra grubus pažeidimas“, – dėstė A. Matulas.
Seimo narys priminė, kad dabar svarstomas įstatymo projektas, kuriuo ligonių kasoms būtų suteikta daugiau teisių, jei matoma, kad fiksuoti grubūs pažeidimai: „Būtų galimybė ne tik įspėti, bet net ir sustabdyti ar net nutraukti paslaugas.“
Nelygi konkurencija
VUL Santaros klinikų direktorius Feliksas Jankevičius savo ruožtu teigė, kad dabartinė sistema neteisinga, nes privačioms įstaigoms leidžiama imti priemokas, o valstybinėms – ne. Tokiu būdu gi atsiranda nelygios konkurencijos sąlygos.
„Apie tai visa diskusija ir vyksta. Mes teikdami tam tikras paslaugas pralaimime konkurencinę kovą prieš privačius medicinos centrus. Kodėl taip atsitinka? Įsivaizduokite, ypač teikiant ambulatorines paslaugas, pavyzdžiui, dermatologijoje, akių ligų srityje, viešoje įstaigose šių paslaugų ir skaičiai didesni, ir jos sudėtingesnės.
Be jokios abejonės, dirbdami privačioje įstaigose medikai gauna už tai didesnį atlygį ir turi mažesnį krūvį dienos metu. Tai pasirinkimas paprastas – užuot dirbę sunkesniu krūviu ir už mažesnį atlygį viešoje įstaigoje, pasirenka privačias įstaigas, tokiu būdu prarandame žmogiškuosius resursus“, – aiškino jis.
„Kas tada gautųsi? Pacientai, kurie moka sveikatos draudimo įmokas, negalėtų rinktis įstaigos, kurioje pripratę gydytis ir gauti iš dalies iš viešųjų finansų kompensuojamas paslaugas, tada jie turėtų kreiptis į valstybines įstaigas. Dėl to išaugtų pacientų srautai“, – sakė L. Paškevičius.
Pašnekovo aiškinimu, kadangi priemokos viešajame sektoriuje yra draudžiamos, tam spręsti būdas yra paprastas – didinti įkainius PSDF lėšomis tose srityse, kurių ypač reikia, pavyzdžiui, kalbant apie minėtąsias ambulatorines paslaugas, kurios apmokamos nepakankamai.
Kartu Santaros klinikų vadovas atkreipė dėmesį, kad mokamos ir greičiau gaunamos paslaugos valstybinės įstaigose – visai atskiras dalykas. „Tai – ne priemokos, o atskiras pacientų srautas, atskira eilė. Taip, yra skyrius, kur teikiamos paslaugos už pinigus, kur žmogus už viską moka. Beje, šis srautas labai mažas, kalbame apie bendrą pacientų srautą“, – pastebėjo F. Jankevičius.
Lėšos panaudojamos netinkamai?
Reaguodamas į vienos didžiausių šalies ligoninių vadovo pasisakymą, G. Kacevičius tikino, kad tikrai yra įkainių, kuriais pati VLK nesididžiuoja – ambulatorinės specialistų konsultacijos būtent ir yra ta sritis: „Ką tik kaip tik padidinome įkainius pačių sudėtingiausių procedūrų. Šiais metais pertvarkysime ir konsultacijų apmokėjimą, per kelis metus gerokai padidinsime apmokėjimą už ambulatorines konsultacijas.“
Kartu jis pridūrė, jog tikrai nebandys pasakyti, kad Lietuvoje sveikatos sistemai skiriama per daug pinigų.
„Jokiu būdu ne. Jei to paties paklaustumėte kitos šalies mano analogo ar ministro, išgirsite tokį patį atsakymą. Visuomenė senėja, technologijos brangsta ir tai natūraliai reikalauja daugiau pinigų.
Tačiau jei anksčiau ES ir EBPO teikė dvi rekomendacijas – vykdykite struktūrines reformas ir didinkite sveikatos sistemos finansavimą, nelabai seniai tonas kiek pasikeitė. Organizacijos atkreipė dėmesį, kad Lietuva, skirdama lėšų daugiau nei kai kurios šalys, turi prastesnius rezultatus. Tai kalbame apie tinkamą lėšų panaudojimą“, – pastebėjo VLK vadovas.
Pacientų srautai valstybinėse įstaigose padidėtų
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų prezidento Laimučio Paškevičiaus teigimu, visa diskusija tampa panaši į tampymą antklodės, kuri yra per trumpa ir kuria visi nori prisidengti.
„Kitaip sakant, pagrindinė problema yra per maži įkainiai dėl to, kad per mažai yra skiriama finansavimui. (...) Žiūrint į faktus, tik 12–13 proc. PSFD lėšų skiriama privačiai medicinai. Tai reikštų, kad vienkartinis įkainių padidinimas 12–13 proc., jokių problemų tai neišspręstų, tą įkainių padidinimą po 7–10 proc. jau turime kelis metus. Taip pat tai reiškia, kad dalis įstaigų turėtų užsidaryti, nes jų nemažą pajamų dalį sudaro PSDF lėšos.
Kas tada gautųsi? Pacientai, kurie moka sveikatos draudimo įmokas, negalėtų rinktis įstaigos, kurioje pripratę gydytis ir gauti iš dalies iš viešųjų finansų kompensuojamas paslaugas, tada jie turėtų kreiptis į valstybines įstaigas. Dėl to išaugtų pacientų srautai“, – aiškino jis.
G. Kacevičius prieštaravo, kad jokios grūties dėl to nebūtų: „Taip, privačios įstaigos užima savo vietą ir svarbią vietą. Turime tokią sistemą, kur dalyvauja ir viešos, ir privačios įstaigos. Ir jei nebūtų galima imti priemokų, privačios gydymo įstaigos turėtų suteikti normalios standartinės kokybės paslaugą už PSDF kainą, kurios nėra tobulos, bet tobulėja.
O jei kas sistema būtų nepatankintas, norėtų kažko daugiau, jis galėtų toje pačioje privačioje įstaigoje savo sąskaita, o ne, kaip klausytojas minėjo, su juokinga valstybės kompensacija, įsigyti paslaugą“, – aiškino VLK direktorius.
„Kalbėti apie PSDF monopolį nebepakanka“
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė savo ruožtu konstatavo, kad per tuos 29 metus sveikatos sistema dar neišėjo iš socialistinio būvio.
„Ir planinė ekonomika ten tebėra, nes nėra aišku, nei kokiu būdu, nei kiek, nei kokiomis sąlygomis sudarinėjamos sutartys, bus ar nebus sumokėta iš ligonių kasų. Yra daug niuansų, kurie neaiškūs tiek valdiškų, tiek privačių gydymo įstaigų administracijai. Tai vienas dalykas.
Kalbant apie Lietuvos pasiekimus sveikatos sistemoje, noriu pasakyti, kad esame ketvirti Europoje nuo galo pagal išvengiamo mirštamumo rodiklius. Taigi, situacija viena blogiausių ir jokio Liuksemburgo nei pasivysime, nei galime į tai lygiuotis.
Dar vienas momentas, kad yra nepakankamas finansavimas, kai valstybė už draudžiamuosius sumoka tik maždaug trečdalį į PSDF biudžetą, tuo metu kai šiandien jau yra 54 proc. valstybės draudžiamųjų paslaugų vartotojų. Ir jų skaičius, vertinant demografinius rodiklius, tik didės ir šių finansų neužteks. Ir kalbėti tik apie PSDF monopolį nebegalime“, – įžvalgas dėstė ji.
LMS vadovė teigė, kad įmanoma ir tokia sistema, kur visoms įstaigoms būtų leidžiama imti priemokas, tačiau tada turi būti alternatyvūs įmokų fondai.
„Tada turi būti sveikatos, medicinos draudimo fondai ir žmogus gali rinktis, į kokį fondą moka. Yra valstybės, kur ir toks variantas veikia“, – komentavo A. Gerliakienė.
A. Matulas sutiko, kad savo laiku turės atsirasti papildomas sveikatos draudimo fondas, privatus fondas ir žmonės turės galimybę pasirinkti, kur draustis – ar valstybinėje ligonių kasoje, ar privačioje:
„Bet, kaip matome iš privačių pensijų fondų, ši sistema Lietuvoje dar nėra tobula, ji veikia nemoderniai. Neturint rimto pavyzdžio būtų labai pavojinga tuos pinigus bandyti atiduoti į privačias rankas.“
