lietuvybė

Los Andžele praūžė didžiausias Amerikos lietuvių renginys – Lietuvių dienos. Rekordinis skaičius tautiečių jau 33 kartą vykstančiame festivalyje siautė su lietuviška muzika ir šokiais, šlavė cepelinus bei labai neįprastai patiekiamus bulvinius blynus, o už medaus trauktinę atsiskaitinėjo litais ir lietuvybę šventė kartu su lietuvėmis – Holivudo bei lietuviškos scenos žvaigždėmis.

Žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje turinti aktorė Rūta Lee džiaugiasi gauta Lietuvos pilietybe tačiau tikina, kad pasas jai niekada nebuvo pats svarbiausias prioritetas. Viena garsiausių Lietuvos ambasadorių visame pasaulyje tvirtina, kad jos namuose Kalifornijoje lietuvių kalba skamba kiekvieną dieną, o namus tvarkanti puseserė nuolat pagamina ir lietuviškų patiekalų. Svarbiausia, kad širdyje lietuvybė gyvena. Pasą irgi labai gera turėti ir tai duoda daugiau noro kuo daugiau daryti dėl Lietuvos.

Seimo valdančiųjų siūlomas įsteigti Lietuvos pasas emigrantams neatstotų šalies pilietybės, sako kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis BNS antradienį teigė, kad toks beveik visas piliečio teises suteikiantis dokumentas būtų „tam tikra dovana išeivijai pasinaudoti piliečių teisėmis ir privilegijomis“, bet „tai jokiu būdu neatstoja Lietuvos pilietybės“. „Tai yra kompromisinis sprendimas, bet jis jokiu būdu neišsprendžia principinės (dvigubos pilietybės) problemos.

13 metų Švedijoje gyvenati Edita Saaf rado būdą, ką daryti su Lietuvos ilgesiu. Birželio mėnesį Švedijoje vyks 10-oji tarptautinė užsienio lituanistinių mokyklų stovykla „Draugystės tiltas“. Toks projektas, anot E. Saaf, leidžia emigrantams pasijusti lietuvių bendruomenės dalimi. „Tikslas yra susiburti į vieną vietą, pabūti kartu ir pamatyti, kad nesame vieni. Tikslas yra tam tikra prasme sugrįžti į Lietuvą, pasijausti kartu, - „Žinių radijo“ laidoje „Salos“ kalbėjo E. Saaf.

Lietuvoje vykstančio Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) atstovai Vilniuje diskutuoja apie Lietuvos ir užsienio lietuvių jaunimo siekius palaikyti ryšius, bendradarbiavimo stiprinimą, lietuvybės išsaugojimą užsienyje. Pasak vieno iš kongreso organizatorių Justo Balčiūno, nuo liepos 1 dienos vykstančio kongreso metu taip pat diskutuojama apie jaunosios užsienio lietuvių kartos galimybes geriau išmokti lietuvių kalbą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainoje neliko nė vienos lietuviškos sekmadieninės mokyklėlės. Tačiau lietuvių kalbos išmokti pageidauja vis daugiau ukrainiečių. Sostinėje Kijeve daugėja ir Lietuvos vardą įprasminančių užrašų. Ukrainoje iš keturių lietuviškų sekmadieninių mokyklėlių neliko nė vienos. Ukrainos lietuvių bendruomenės vadovė tikisi, kad problema yra laikina.

„Ne Balbieriškis čia“, – sako Mamos dienai skirto „Jaunųjų talentų“ konkurso organizavimu nepatenkinta dviejų vaikučių mama. Aušra B. (pavardė anglija.

Naujoji Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė 68 metų Danguolė Navickienė, gyvenanti Los Andžele (JAV), sako pastebinti, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva. „Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.

Negausi Ščecino (Lenkija) lietuvių bendruomenė per metus susitinka du kartus – liepą renkasi Dariaus ir Girėno žūties vietoje, Pšelnike, ir drauge švenčia Vasario 16-ąją. Pasiilgę bendravimo lietuvių kalba, tautiečiai pripažįsta, jog puoselėti lietuvybę sekasi vis sunkiau. Ščecino lietuviai kasmet organizuoja Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą minėjimo renginius ir tai jiems viena iš progų susitikti ir pabendrauti su iš Lietuvos atvykusiais tautiečiais.

Sankt Peterburgas suvaidino didelį vaidmenį žymių lietuvių gyvenime, tačiau iki šiol jų atminimas neįamžintas. Vienas iš jų – Lietuvių literatūros klasikas, buvęs Peterburgo dvasinės akademijos profesorius Maironis. Šv. Jekaterinos katalikiškos bažnyčios rūsyje esančioje paskutiniojo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stanislovo Augusto Poniatovskio kriptoje lietuviškų ženklų nesimato.

Lietuvos ambasados Bulgarijoje iniciatyva gegužės 5 dieną Sofijoje atidaryta lietuviška šeštadieninė mokyklėlė. Į pirmąjį užsiėmimą susirinko dešimt Sofijoje gyvenančių lietuvių vaikų. Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Bulgarijoje Darius Gaidys kiekvienam vaikui įteikė vadovėlių „Labas“ komplektą. Mokyklėlės tikslas – skatinti vaikus bendrauti ir skaityti lietuviškai. Sutarta ambasadoje įkurti vaikiškų knygų ir filmų lietuvių kalba biblioteką.

Lietuvių draugijos skyriaus veiklos 50-metį minintys Suvalkų lietuviai pripažįsta, kad svetimoje šalyje išlaikyti lietuvybę galima, bet nelengva.Pasak Suvalkų lietuvių, svetimoje šalyje svarbiausia išlaikyti kalbą, o prie to daug prisidėjo jau dvidešimt metų lietuvių kalba leidžiamas žurnalas „Suvalkietis“. Jį skaito ne tik Lenkijos lietuviai, bet pristatomas ir į Lietuvą. „Pirmasis buvo toks biuletenis vienkartinis, mašinėle rašytas arba du kartus per metus pasirodydavo kopijuotas.

Diena iš dienos mes sukamės savo gyvenimuose, dažniausiai nekreipdami per daug dėmesio į smulkmenas, kol kalendorius mums atverčia vieną iš „privalomųjų“ švenčių, kurias turėtų paminėti kiekvienas savo šalį mylintis žmogus. Tuomet vyksta sujudimas: tikrai gražu ir pagirtina, kai Vasario 16–ąją susirenka šeimos bei giminės, iškeliamos vėliavos ar Kovo 11-ąją rengiamos parodos tautiška tema. Per kiekvieną nacionalinę šventę pagerbiama mūsų tauta, jos istorija ir brangus žodis – Lietuva.

„Šimtas metų – šimtas žiedų“, – su pasididžiavimu sako Agota Leskauskienė, žvelgdama į artimųjų dovanotą geltonų tulpių puokštę. Šimtametė patenkinta ir savo išvaizda. „Kai pažiūriu į veidrodį, dar neišsigąstu“, – šypsosi moteris, vasario 5-ąją šventusi neeilinį gimtadienį. Politikams negaili kritikos Jubiliatės rankose – naujausias dienraštis. Moterį sudomino vieno straipsnio pavadinimas. Tik pamanykite – „Pensininkai lauks milijardo“. Senolė nusprendžia nedelsdama perskaityti.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė atsiprašė užsienio lietuvių dėl, pasak jos pačios, neatidžių savo žodžių, tačiau teigė, kad jos tikslas buvo ne kaltinti ar smerkti, bet tiesiog pakviesti lietuvius neišsiskirstyti. „Sutinku su nuomone, kad iš konteksto išimtos atskiros nuostatos ir straipsnio pavadinimas nuskambėjo kaip apibendrinantis kaltinimas. Nuoširdžiai atsiprašau lietuvybę emigracijoje puoselėjančių lietuvių, kuriuos toks apibendrinimas užgavo.

Rusų bendruomenės atstovai žavėjosi lietuvybės puoselėjimu svetur, negailėjo karčių žodžių švietimo reformai mokyklose, siūlė jai skirtas lėšas panaudoti visų šalies gyventojų gerbūviui pagerinti. Į sostinėje vykusią Rusijos tėvynainių konferenciją atvyko beveik 80 dalyvių, atstovaujančių rusų bendrijoms įvairiose Lietuvos kampeliuose.

Rusėjo 27 d., švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankosi Punske ir Seinuose, kur susitinka su lietuviškų mokyklų bendruomenėmis, domisi šių mokyklų padėtimi bei finansavimu.G. Steponavičius lankėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje, pastatytoje Lietuvos Respublikos lėšomis. Šiais metais Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija gimnazijai skyrė 350 tūkst. Lt dotaciją ugdymo, renginių, projektų, programų, parodų organizavimui ir kitoms veikloms.

Naują gyvenimą svetur pradėję ir su šeimomis Anglijoje įsikūrę lietuviai neskuba pamiršti gimtosios kalbos ir tradicijų. Rudenį mokslo metus mažieji lietuvaičiai pasitiks ne tik angliškose, bet ir lituanistinėse mokyklėlėse.

Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių. Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai.

„Aš esu už tokią prezidento rinkimų sistemą, kokia yra ir Lietuvoje. Mano nuomone, valstybės vadovą turi rinkti visi valstybės piliečiai. Ir ne vien todėl, kad toks būdas leidžia iš anksto ir plačiau susipažinti su kandidatais į prezidentus – tai yra ir kur kas skaidresnis pirmojo šalies asmens rinkimo modelis. Tuomet yra aišku, kad tauta išrinko prezidentu tą, kokio ji pati norėjo. O ne laukia, kol kokią nors staigmeną sugalvos parlamentarai“, sakė V. Zatleras.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

Kas yra lietuvis? – net patiems lietuviams vis dar sunkiai atsakomas klausimas. Tačiau klausti, kokia yra pasaulio lietuvio tapatybė, – dar problemiškiau. Nes mūsų tapatybė išvykus iš Lietuvos yra tarsi „netikra“, tarsi emigrantai būtų „netikri lietuviai“. Nors galbūt yra visiškai priešingai – juk tapatybės praktikavimas neturi nieko bendra su konkrečia gyvenamąja vieta. Dažnas tautinis mitas – kad tautiškumo pagrindas yra konkreti vieta.

Patriotiniams pranašams rėkiant apie originalių, lotyniškais rašmenimis užrašytų, pavardžių rašymo dokumentuose grėsmę tautinei tapatybei ir vaidilučių nekaltybei, siūlau sudaryti baigtinį pavojų sąrašą. Grėsmes reikia žinoti iš anksto, kade kovotume efektyviau. Šalia „w”, kurią reiktų nulupti ir nuo tualetų durų, siūlau panaikinti dar vieną neatsargiai įsileistą svetimybę – arabiškus skaitmenis, sugalvojant tautinius.

Ketvirtą kartą rengtame nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ savo lietuvių kalbos žinias, naudojant informacines technologijas, pasitikrinti panoro daugiau nei 8,5 tūkstančio 6-10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet aktyviausi konkurso dalyviai buvo Kalvarijos ir Vilniaus miestų mokiniai, jie sudarė beveik 14 procentų visų konkurso dalyvių. Taip pat aktyvūs buvo Panevėžio ir Šiaulių miestų moksleivia, teigia konkurso organizatoriai.

Saulėtą, bet žiemiškai šaltą trečiadienio vidurdienį į sostinės S. Daukanto aikštę susirinko keletas tūkstančių miestelėnų ir svečių: valdžios atstovai, užsienio šalių ambasadoriai, Lietuvoje akredituoti gynybos atašė. Tradiciškai iškilmingoje ceremonijoje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos, skambėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos himnai.