lietuvos jūrų laivininkystė

Klaipėdos apygardos teismui leidus skubos tvarka parduoti bankrutuojančios laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivus, tai padaryti elektroninėse varžytinėse bus siekiama iki kovo pabaigos, sako įmonės bankroto administratorius. „Artimiausiu metu ketiname paskelbti varžytines ir iki kovo 31 dienos potencialūs pirkėjai galės teikti pasiūlymus.

 Penkis bankrutuojančios Klaipėdos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivus, kurie stovi Lietuvos ir užsienio uostuose, dar šiemet tikimasi išparduoti varžytinėse, sako įmonės bankroto administratorius. „Kadangi pagrindinis įmonės turtas - laivai - yra įkeistas, pagal Lietuvos įstatymus jis bus parduodamas per elektronines varžytines. Dėl užsienyje esančių laivų priklausys nuo nacionalinės teisės, kaip pavyks išvengti, kad nepradėtų išpardavinėti.

  Bankrutuojanti valstybės kontroliuojama Klaipėdos laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) atleidžia visus darbuotojus. Iki sausio 22 dienos planuojama atleisti beveik 200 žmonių, tačiau dalis jų neišvengiamai bus priimta atgal.   Bankrutuojančios įmonės vadovas Sigitas Dobilinskas BNS sakė, kad didžiąją dalį atleidžiamų žmonių sudaro jūrininkai. „Pagal Įmonių bankroto įstatymą visi gavo įspėjimo lapelius ir iki sausio 22 dienos turi būti atleisti.

 Klaipėdos apygardos teismas sustabdė valstybės valdomos Smiltynės perkėlos ginčą su bankrutuojančia laivybos bendrove „Lietuvos jūrų laivininkyste“ dėl 0,5 mln. eurų paskolos. Klaipėdos apygardos teismas Smiltynės perkėlos prašymu sausio 4 dieną sustabdė bylą ir perdavė ją LJL bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį iškėlė bankroto bylą žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Tai BNS patvirtino bylą nagrinėjanti teisėja Alona Romanovienė. Teismas įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Dalių Volskį, kuriam bendrovė per 15 dienų privalo perduoti turtą. Spalio 31 dienos duomenimis, LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis - 24 mln. eurų. Tuo tarpu įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, o darbuotojams - 1,5 mln. eurų, BNS pranešė teisėja.

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) jau 2 metus buvo prie bankroto ribos, įmonė dirbo nepelningai, tačiau iki pat šių metų įmonei buvo suteikiamos paskolos ne tik iš banko, bet ir iš pačios valstybės. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, LJL į aukštą bankroto rizikos grupę buvo įtraukta 2013 metais. Vis dėlto bankrotas paskelbtas tik šį gruodį. Iki tol bendrovei skirta apie 15 mln. eurų paskolos iš SEB bei 3,5 mln.

Manau, kad „Lietuvos jūrų laivininkystės“ veiklos nebebuvo galima tęsti, nes vis lindome į tą patį liūną, jūrininkai negavo algų, „Žinių radijui“ sakė „Lietuvos jūrų laivininkystės“ direktorius Sigitas Dobilinskas.   „Kai pradėjau dirbti, jūrininkams po 7-8 mėn. buvo nemokamos algos. Bankrotas yra viena iš sąlygų, kad jūrininkai atgaus savo atlyginimus“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo S. Dobilinskas.

Vienam iš penkių bankrutuojančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivų penktadienį išplaukus į Europą, paskutinis įmonės laivas pasiektų senojo žemyno uostą, kur galėtų būti areštuotas pagal Europos jurisdikciją ir būtų saugus, teigia bendrovės vadovas. Anot Sigito Dobilinsko, „Voruta“ penktadienio vakarą turėtų išplaukti iš Batos uosto Pusiaujo Gvinėjoje. „Šiandien išplaukia iš Batos uosto laivas „Voruta“, jis neužilgo turėtų pajudėti į Europos jurisdikcijos uostą.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ suteikta beveik 3 mln. eurų paskola ant bankroto ribos balansuojančiai „Lietuvos jūrų laivininkystei“ (LJL) suteikta teisėtai, nutarė Generalinė prokuratūra.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliams“ ir SEB bankui galutinai susitarus penktadienį pradedamos apmokėti pirmosios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) sąskaitos. Geležinkelių atstovas Vidmantas Gudas BNS patvirtino, kad gautos kelios sąskaitos, kurias penktadienį apmokės „Lietuvos geležinkeliai“. Tikslių sumų jis neatskleidė, tačiau patikino, kad visa 3 mln. eurų paskola nebus išmokėta iš karto. Anot jo, geležinkeliai apmokės tik tas LJL pateiktas sąskaitas, kurioms pritars ir SEB bankas.

 Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ suteiks 3 mln. eurų paskolą ant bankroto slenksčio atsidūrusiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL). Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus teigimu, bendrovės pasiekė preliminarų susitarimą, o pati sutartis turėtų būti pasirašyta ir pinigai pervesti antradienį arba trečiadienį. „Preliminarus žodinis susitarimas yra pasiektas. Dabar dar deramasi dėl sutarties punktų.

Susisiekimo viceministrui teigiant, kad keturiais užsienio uostuose įstrigusiais „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivais pasirūpinta, Italijos Taranto uoste esančio laivo įgulos narys teigia, kad laivas neturi kuro, vandens, o pervestus pinigus už skolas pasiėmė uostas. „Niekaip laivas negali išplaukti, nes neturim nei kuro, nieko. Visas kuras kaip mazutas yra atšalęs, katilas pas mus neveikia, kad galėtume pašildyti.

  Finansinių sunkumų kamuojamos „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) vienas sulaikytų laivų grįžo į Lietuvą. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius BNS patvirtino, kad laivas iš Lenkijos Gdansko uosto šiąnakt parplaukė į Klaipėdą.   Laivas „Deltuva“, kurio įgulą sudaro 19 žmonių, šiuo metu yra Klaipėdos uosto reide. „Laivas šiuo metu yra uosto reide ir laukiama jo prišvartavimo uoste“, - BNS patvirtino R.Sinkevičius.

Susisiekimo ministras turėtų paaiškinti, kodėl bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai buvo sulaikyti uostuose ir ji atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, sako Seimo pirmininkė. „Čia turėtų šitoje vietoje sėdėti ministras (Rimantas Sinkevičius - BNS) ir atsakinėti į klausimus, kodėl susidarė tokia situacija. Ta situacija ne per dieną susidarė, kodėl nebuvo imtasi priemonių tai situacijai pakeisti.

„Skaičiuojame paskutinius kuro lašus – jo liko vos keletui valandų, tada netrūks elektros tiekimas, laive dings šviesa, suges visi mūsų maisto produktai. Tačiau ir galimybių gaminti valgį be elektros nebebus, negalėsime nei nusiprausti nei nueiti į tualetą.

Susisiekimo ministerijos skelbtą konkursą vadovauti akcinei bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ laimėjo Audronis Lubys. Šiuo metu A. Lubys yra AB „Limarko laivininkystės kompanija“ viceprezidentas. Prieš tai šioje kompanijoje dirbo laivų operatoriumi, laivų valdymo direktoriumi. 2000–2003 m. jis dirbo UAB „Limarko“ laivų operavimo ir valdymo vadybininku. 1996–2000 m. A. Lubys dirbo UAB „Arijus“ vadybininku laivybos linijoms.

Pasitarime pas Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių pirmadienį svarstytos valstybės valdomos Klaipėdos trampinių laivų (neturinčių nustatyto grafiko) bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ problemos, jų sprendimo būdai, valdymo sistema ir veiklos perspektyvos.

Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus biržoje investuotojų aktyvumas sumažėjo. Akcijų apyvarta viršijo 2,592 mln. litų. Sudaryti 903 sandoriai. Vilniaus biržos indeksas pasibaigus prekybai užsidarė 0,09 proc. mažėjimu. Vakar Vilniaus biržoje 14 bendrovių akcijos pabrango, 9 – atpigo. Šešių kompanijų akcijų apyvarta viršijo 100 tūkst. litų. Pirmoje vietoje pagal apyvartą buvo „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijos, kurių suprekiauta už 451 tūkst. litų, o kaina sumažėjo 5,26 proc. iki 0.36 lito.

Klaipėdoje pradėti rinkti piliečių parašai reikalaujant neprivatizuoti bendrovių "Smiltynės perkėla" ir "Lietuvos jūrų laivininkystė", rašo "Vakarų ekspresas". Akciją "Už Lietuvą kaip jūrų valstybę" organizuoja Lietuvos piliečių sąjunga ir jos Jaunimo skyrius. Tarp jau pasirašiusiųjų jau yra miesto meras Rimantas Taraškevičiaus, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Surinkti parašai bus siunčiami Prezidentei, Vyriausybei, Seimui.

Lapkritį AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" gavo raštą iš JAV ambasados Lietuvoje, kuriuo patariama turėti JAV vizas visiems bendrovės jūrininkams, net ir tokiu atveju, jeigu jų laivas nesiruošia plaukti į Amerikos uostus. Tad teiginiai, kad JAV yra strateginė Lietuvos partnerė, jūrininkams jau kelia juoką. Jūreiviai nesupranta, kuo jie yra prastesni už turistus, kuriems vizų į JAV nebereikia.