„Čia turėtų šitoje vietoje sėdėti ministras (Rimantas Sinkevičius - BNS) ir atsakinėti į klausimus, kodėl susidarė tokia situacija. Ta situacija ne per dieną susidarė, kodėl nebuvo imtasi priemonių tai situacijai pakeisti. Aš tikiuosi, kad pokalbis su prezidente bus rimtas“, - trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Loreta Graužinienė.
Jos teigimu, prezidentė mato, kad priemonės suvaldyti LJL situaciją buvo neadekvačios.
„Atitinkamai tos srities ministrai ir ministerijos turėtų įvesti daugiau aiškumo. Ten yra kažkoks vidinis konfliktas ir turėtų būti sureaguota. Tikrai čia ne užsienio reikalų ministro kompetencija, bet kiti ministrai, nesvarbu, kad vasara, vis tiek turi žiūrėti, kodėl taip atsitiko, kodėl iškilo tas konfliktas ir turi į kiekvieną mūsų piliečio šauksmą atsiliepti“, - kalbėjo Seimo pirmininkė.
Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė susitinka su susisiekimo ministru R.Sinkevičiumi, kuris antradienį BNS teigė, kad ministerijos atstovai išvyko į Klaipėdos įmonę, siekiant susisteminti informaciją apie jos padėtį.
Buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, buvęs ūkio ministras, Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad LJL padėtis - ilgalaikių problemų, apimančių ir politinius, ir vadybinius aspektus, pasekmė.
„2002-aisiais metais paimta neatsargi paskola – 13 mln. dolerių iš SEB banko. Kitas dalykas, gal tai ir nebūtų žudanti paskola, bet veikla buvo neefektyvi. Paskiau – pasaulinė krizė, kur laivų poreikis, krovinių perkrovimo mastai sumažėjo. „Lietuvos jūrų laivininkystė“, neturėdama modernaus laivyno, rinkoje nebuvo paklausi, pradėjo dar labiau kristi į skolas. Statistika tokia – 2010-aisiais dar turėjo vienuolika laivų, dabar liko penki, ir visi areštuoti“, - Žinių radijui sakė E.Gentvilas.
Buvęs susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis 2010 metais siūlė privatizuoti laivininkystę, tačiau tam, kaip ir 2000 metais, pasipriešino jūrininkų bendruomenė, rengusi piketus ir reikalavusi ministro atsistatydinimo. Tuomet buvo nuspręsta laivininkystės privatizavimą atidėti neribotam laikui.
Dabar penkiuose užsienio uostuose sulaikytuose penkiuose bendrovės laivuose yra apie 100 jūrininkų. Įmonė darbuotojams skolinga daugiau nei 1,5 mln. eurų, o visos jos skolos siekia apie 20 mln. eurų.
Finansinis įmonės nuosmukis prasidėjo 2008 metais, kai krito frachtų kainos.
2010 metais LJL paliko jos ilgametis vadovas Vytautas Vismantas ir per penkerius metus įmonėje pasikeitė dar du vadovai. Paskutinis jų Audronis Lubys atsistatydino birželio pabaigoje, o laikinai jai vadovauti paskirtas įmonės technikos direktorius praėjusią savaitę pareiškė pasitraukiantis iš šių pareigų.
Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį LJL akcijų paketą, įmonė listinguojama „Nasdaq“ Vilniaus biržoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
