lietuvos gyventojai

Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, nepalankiausiai – Rusiją, rodo LRT pirmadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Apklausa parodė, kad 24 proc. gyventojų Lenkiją vertina labai palankiai, tuo metu 66 proc. ją vertina greičiau palankiai. 16 proc. respondentų nurodė, labai palankiai vertinantys Vokietiją, 66 proc. jų šalį vertino greičiau palankiai. Apklausa taip pat parodė, kad trečią vietą dalintųsi Ukraina (27 proc. respondentų vertina labai palankiai ir 54 proc.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Naujausi Lietuvos gyventojų surašymo duomenys rodo pavojingą tendenciją – per 10 metų Lietuvoje nebeliko tiek gyventojų, kiek gyvena Klaipėdoje ir Panevėžyje kartu sudėjus. Taip pat matyti, kad gyventojai keliasi gyventi į rajonus prie didžiųjų miestų, sensta. Tad kokie iššūkiai dėl to laukia? Apie tai naujienų portalo laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su VU profesoriumi, sociologu, ekonomistu Romu Lazutka ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

Dauguma Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip gyvenimas valstybėje pasikeitė per pastaruosius 30 metų, parodė nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio išvakarėse naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta apklausa. Bendrovės „Vilmorus“ atliktame tyrime 58,1 proc. apklaustųjų teigė esantys patenkinti pokyčiais, 28,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 13,5 proc. neturėjo nuomonės. Apklausa atskleidė, kad labiau patenkinti yra aukštesnio išsimokslinimo, didesnes pajamas gaunantys žmonės.

Svarbiausiomis aplinkos problemomis Lietuvos gyventojai laiko klimato kaitą, oro taršą ir didėjantį atliekų kiekį, rodo naujausia Eurobarometro apklausa. Pernai gruodį atliktos apklausos duomenimis, klimato kaitą kaip svarbiausią problemą įvardijo 42 proc. Lietuvos ir 53 proc. visų Europos šalių gyventojų, oro taršą – atitinkamai 54 proc. ir 46 proc., o didėjantį atliekų kiekį – atitinkamai 61 proc. ir 46 proc., panešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Balandžio mėnuo buvo pirmas po daugelio metų, kai mūsų šalyje nuolatinių gyventojų skaičius didėjo. Gegužė buvo antras mėnuo iš eilės, kai fiksuotos panašios tendencijos, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Birželio 1 d. duomenimis Lietuvoje buvo 2 791 133 nuolatiniai gyventojai. Tai yra 463 žmonėmis daugiau nei ankstesnio mėnesio pradžioje. Tiesa, 2019 m. sausio 1 d. mūsų šalis turėjo 3 tūkst.

Artėjant pensijų kaupimo pertvarkai, kuri startuos nuo kitų metų sausio 1 dienos, Lietuvos gyventojai vis aktyviau domisi, kaip būsimos permainos paveiks būtent juos. Atsakyti į svarbiausius jiems kylančius klausimus paprašėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės.

Jau stebime pirmuosius daiktų interneto žingsnius į Lietuvos gyventojų namus. Tyrimas parodė, kad mūsų buityje prie interneto prisijungia vis daugiau įrenginių. Dažniausiai juos naudojame savo namų ar turto saugumui užtikrinti bei klausytis muzikos – šioje srityje populiariausios išmanios kameros ir garso kolonėlės. Tiesa, pas dešimtis tūkstančių didžiausių technologijų entuziastų savo vietą randa ir išmanūs šaldytuvai ar skalbyklės.

 Nors Lietuvos gyventojai vis dar laiko daugumą sričių Lietuvoje smarkiai korumpuotomis, per kelerius metus gerokai sumažėjo atvejų, kai jie būtų susidūrę su korupcine veikla, rodo naujausi „Eurobarometro“ duomenys. „Bendras įspūdis, jog situacija gerėja“, – BNS sakė su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Juodgiris, Margai, Strazdinė, Čivonys – kas sieja šias ir dar per 4 tūkst. panašių Lietuvos gyvenviečių? Čia nebegyvena nė vienas žmogus. Demografinės tendencijos Lietuvoje išties gąsdinančios – gyventojų prieaugis fiksuojamas viso labo trijuose miestuose. Kokios Lietuvos perspektyvos netapti dykviete? 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Nuosavas būstas – dar ne viskas. Reikšminga ir aplinka, stovėjimo aikštelės, būsto išplanavimas. Būtent tokius aspektus Lietuvos gyventojai ir įvertino.

Skaičiuojama, kad simbolinė laisvės nuo mokesčių diena, kuomet pagaliau gyventojai dirba sau, o ne mokesčiams, šiemet atėjo penkiomis dienomis vėliau nei pernai – gegužės 23 dieną. Lietuvos laisvosios rinkos instituto paaiškinimu, valdžia pinigus leidžia sparčiau nei auga ekonomika. Dėl to gyventojams mokesčiams dirbti tenka vis daugiau ir ilgiau.

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų leidinių, tačiau net trečdalis tokiai paieškai skiria daugiau laiko ir aplanko kelias skirtingas parduotuves, ir ši tendencija būdinga ne vien senjorams ir gyventojams su žemiausiomis pajamomis.

Beveik 80 proc. šalies gyventojų nepritaria laiko keitimui, rodo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. „Matyti, kad laiko pakeitimas veikia žmogų, nuo to ir psichologinės, ir biologinės problemos atsiranda. Aš specialiai ieškojau duomenų, ką išlošia ekonomika, tiesą pasakius, man nepavyko surasti interneto platybėse argumentų, kodėl tai reikėtų daryti.

Lietuvos gyventojai vieninteliai Baltijos šalyse, kurių nuotaikos paskutinįjį 2015 metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, pastebimai smuko. Mūsų šalies vartotojų pasitikėjimo indeksas per tris mėnesius nukrito 7 balais ir pasiekė 81. Tai yra žemiausias taškas per pastaruosius dvejus metus. Tokias tendencijas atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atliktas tyrimas.

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ragina neatstumti pabėgėlių iš karo siaubiamų pasaulio šalių, kaip kitų tautų žmonės praėjusiame šimtmetyje neatstūmė nuo sovietų okupacijos pabėgusių ar ištremtų Lietuvos gyventojų. „Drąsiai žvelkime į tuos, kurių daugelis nenori matyti - tarp tokių, deja, ir pabėgėliai.

Antradienį Černobylio zonoje, Ukrainoje, kilęs miškų gaisras Lietuvos gyventojams pavojaus nekelia, trečiadienį pranešė Radiacinės saugos centras. „Pagal hidrometeorologinius duomenis, šiomis dienomis, kai buvo užregistruotas gaisras miškuose šalia Černobylio, vėjo greitis tuose kraštuose buvo labai mažas, todėl net ir esant palankiai vėjo krypčiai, dūmai Lietuvos pasiekti negalėjo“, – rašoma centro pranešime.

Gyventojų pasiryžimas ginti savo šalį auga. Jei kiltų karas, daugiau kaip pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų eitų ginti tėvynės, 29 proc. – dvejoja ir nežino, kaip elgtųsi tokioje situacijoje. „1990 metais 61 proc. gyventojų buvo nusiteikę patriotiškai ir pasiryžę ginti tėvynę. Vėliau šis ryžtas smarkiai smuko – 2005 metais tokių gyventojų teliko 32 proc. Kilus realiam karo pavojui, pasiryžimas kovoti už Lietuvą vėl grįžo ir yra panašus kaip Atgimimo laikais.

Tokio dalies tautos sprendimo pasekmes aiškiausiai pamatys dabartiniai vaikai: antroje šio amžiaus pusėje Lietuvoje pačiu geriausiu atveju gyvens apie 1,8 mln. lietuvių. Tai bus jau kita šalis su kitais gyventojais. Be maro, bado ir karo Kartu su žmonėmis iš Lietuvos traukiasi ir vietovardžiai: Jonavos rajono savivaldybė jau nusprendė panaikinti 10 kaimų, nes daugumoje jų nebeliko gyventojų.

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas 2000–2013 metais buvo intensyviausias Europos Sąjungoje (ES), sako Demografinių tyrimų instituto direktorė prof. Vlada Stankūnienė. „Šį šimtmetį Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas vyko sparčiausiais tempais tarp visų šalių. Jau dveji metai, kai mūsų mažiau kaip trys milijonai“, – Seime trečiadienį surengtoje diskusijoje demografijos klausimais sakė V. Stankūnienė. Pasak profesorės, Lietuva pastaraisiais metais labiausiai mažėjo dėl didelės emigracijos.

Beveik trečdalis - 30,8 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2011-aisiais, pernai jų dalis sumažėjo 2,6 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.). Estijoje šis rodiklis siekė 23,5 proc., o vidutiniškai ES - 24,5 proc.

Pagal apibrėžtį, skurdas yra būklė, kai trūksta materialinių, socialinių ir kultūrinių išteklių net mažiausiam visuomenei priimtam gyvenimo lygiui laiduoti. Jam matuoti nėra vieno rodiklio, nes būklė yra kompleksinė – priklauso nuo pajamų, išlaidų, pragyvenimo kaštų, paslaugų prieinamumo ir kt.

Likus mažiau nei ketvirčiui iki euro įvedimo, sparčiai auga gyventojų domėjimasis, kaip bus pereita prie naujosios valiutos – eurui jau pradėjo ruoštis 82 proc. šalies gyventojų. Verslo sektoriuje pasirengimas eurui yra dar aukštesnis – tam rengiasi 9 iš 10 įmonių. Tiesa, įmonių pasiruošimas vis dar daugiausia susijęs su praktinių pasiruošimo veiksmų planavimu, o ne jų įgyvendinimu.

Didelė dalis Lietuvos gyventojų nepasitiki Rusijos televizijos kanalų skleidžiama informacija, mano, kad ji kursto nesantaiką ar yra vienašališka, tačiau nepritaria drastiškoms priemonėms – TV kanalų draudimams. Tiesa, rusų bei lenkų tautinės mažumos ir sovietiniams laikams nostalgiją jaučiantys lietuviai Rusijos propagandą vertina daug palankiau. Tyrimo duomenimis, nepasitikinčių Rusijos televizijos kanaluose skleidžiama informacija yra apie 39 proc.

Ekonomikos klestėjimo metais paimti kreditai šiuo metu didžiajai daliai ekonomikos krizės paliestųjų kelia didelių finansinių problemų. Auganti skolų suma skolininkus varo į neviltį. Nors nuo praeitų metų kovo mėnesio Lietuvoje yra galimybė taikyti bankroto procesą, dauguma šią iš skolų išsilaisvinti padedančią procedūrą pageidauja pradėti užsienio šalyse. Fizinio asmens nemokumo sąvoka egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio vietų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų, naudojančių kompiuterius ir internetą, dalis per metus paaugo po 5 procentinius punktus ir šiuo metu Lietuvoje 75,2 proc. gyventojų naudojasi kompiuteriu bei 73,3 proc. internetu.

Pernai Lietuvoje buvo 1 mln. 467 tūkst. (57,5 proc.) ekonomiškai aktyvių gyventojų. 2011 m. visuotinio gyventojų surašymo kovo mėnesio duomenimis Lietuvoje iš viso gyveno 3 mln. 43 tūkst. nuolatinių gyventojų. 2012 m. rugsėjį  šis skaičius sumažėjo iki 2,988 mln. Didžiausias ekonominio aktyvumo lygis užfiksuotas Neringos sav. – 68,3 procento, Visagino sav. – 66,6, Vilniaus m. sav. – 65,5, Vilniaus r. sav. – 62,6, Klaipėdos m. sav. – 60,7, Elektrėnų sav. – 60,6, Šiaulių m. sav.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei penktadalis, t.y. 21 proc., šalies gyventojų bent kartą pirko prekes ar paslaugas internete. Per pastaruosius dvejus metus elektroninėje erdvėje perkančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai, t. y. 73 proc. Bent kartą per mėnesį internete perka 17 proc. Lietuvos gyventojų, o aktyviausi pirkėjai – vadovaujančias pareigas užimantys gyventojai.

Prezidentė ragina nesigąsdinti kol kas dar ne visais statistiniais Lietuvos gyventojų skaičiaus duomenimis, tačiau pripažįsta, kad neigiamą įtaką demografinei statistikai daro mažokas gimstamumas ir bendros nuotaikos. „Negąsdinkite nei savęs, nei kitų. Pirmiausia, kiek žinau, mes dar tiksliai nežinome duomenų. Labai tikiuosi, kad dar mūsų daugiau nei 3 mln. Turime gi dainą trys milijonai, turime turėti“, – energingai dėstė D. Grybauskaitė.

Televizijos auditorijos tyrimo, kurį TV metrų metodu atlieka bendrovė „SIC Gallup Media“/TNS, duomenimis, Pasaulio futbolo čempionato rungtynių transliacijas iš Pietų Afrikos Respublikos per pirmąją čempionato savaitę jau stebėjo daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Bent trumpam šio čempionato rungtynes buvo įsijungę beveik 62 proc. arba 1,99 mln. Lietuvos gyventojų.

2010 metais Lietuvos gyventojai žymiai labiau nei 2009 m. linkę pateisinti cigarečių, alkoholio, degalų ir kuro kontrabandą bei nelegalių prekių vartojimą. Balandžio mėnesį LLRI užsakymu bendrovės „Sprinter tyrimai" atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis gyventojų nuomone kontrabanda ir nelegalių prekių gamyba bei prekyba yra daugelio žmonių pragyvenimo šaltinis. LLRI viceprezidentas Giedrius Kadziauskas sako, kad tyrimo duomenimis, 2010 m. kontrabandą pateisino 61 proc. gyventojų.

58 proc. šalies gyventojų žino apie Krikščionių partijos įkūrimą, rodo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Ši partija įkurta,  susijungus Krikščionių Konservatorių Socialinei Sąjungai (KKSS) , frakcijai „Viena Lietuva“ ir Lietuvos krikščioniškosios partijos skyriams. Vasario 2 – 7 d. atlikto tyrimo duomenimis, apie šios partijos įkūrimą geriausiai informuoti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės.