lėšos

Teisėsauga aiškinasi, kur dingo dešimtys tūkstančių eurų iš Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės sąskaitų, įtarimai kol kas pareikšti vienam asmeniui, rašo „Kauno diena“. Sujudimas ligoninėje kilo, kai pasikeitė vadovės. Iki tol vadovavusią Liliją Markuckienę liepą pakeitė Žydrė Nutautienė. Ji, pastebėjusi tam tikrus neatitikimus įmonės finansiniuose dokumentuos, inicijavo išsamesnį finansinių ligoninės dokumentų nuo 2016 m. pradžios iki šių metų liepos patikrinimą.

 Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausybė skirs lėšų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, tačiau konkrečių skaičių kol kas nekomentuoja. Tai premjeras pareiškė po pokalbio su Kauno meru, praėjus praėjus kelios dienoms po to, kai Vyriausybė nusprendė neįtraukti projekto į Valstybės investicijų programą. „Vyriausybė stadionui skirs lėšų, bet laukiame galutinio projekto ir informacijos, kaip miestas prie jo prisidės.

Kokių gudrybių imtis, kad artėjantis šildymo sezonas nedraskytų piniginės, o santaupų pakaktų ne tik kalėdinėms dovanoms, bet ir pavasario kelionei? Taupymas – tarsi dieta, turi prasidėti nieko nelaukus. Ekonomistai sako, jog sustabdyti kišenėse švilpiantį vėją – įmanoma laikantis vos trijų žingsnių. Ekonomistė Indrė Genytė – Pikčienė sako, jog tai netiesa, kad moterys išlaidesnės už vyrus. Esą pastarųjų pomėgiai kur kas brangesni negu moterų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai registravo siūlymą, kad privačioms ugdymo įstaigoms iš biudžeto būtų skiriama lėšų tiek pat, kiek gauna valstybinės ar savivaldybių mokyklos. Nevalstybinės mokyklos šiuo metu, kaip ir viešojo sektoriaus, gauna mokinio krepšelio lėšas, tačiau vadinamosios ūkio lėšos, t.y. patalpų nuoma, išlaikymas ir t.t., dengiamos iš tėvų renkamų įmokų.

Rajonuose vaikų mažėja, todėl rugsėjui beldžiantis į mokyklų duris tik nedaugelis jų sprendžia perpildytų klasių galvosūkį. Didesnė dalis ugdymo įstaigų susiduria su priešingomis problemomis – uždaromos klasės, netgi mokyklos. Demografinis sprogimas Užliedžiai (Kauno r.) pagarsėjo dėl seniau juose gyvenusio, o dabar iki gyvos galvos kalėti nuteisto Henriko Daktaro. Mafijos vaduko era pasibaigė, ir Užliedžiai tapo patraukliu gyventi miesteliu.

Siekdamos įgyvendinti savo tikslus ir programas ministerijos turi veikti efektyviai ir turimas lėšas panaudoti prioritetinėms sritims, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Kalbėdamas apie tai, kad kultūros ministrė nesiruošia leisti apkarpyti ministerijos biudžeto dėl „pokyčių krepšelio“, V. Šapoka pabrėžė, kad veikdamos efektyviai, ministerijos gali įgyvendinti keliamus tikslus be papildomo finansavimo.

 Kultūros ministrė Liana Ruokytė - Jonsson ragina neskubėti vertinti numatomo kultūros srities finansavimo, nes galutiniai skaičiai paaiškės tik tuomet, kai bus parengtas kitų metų biudžetas. „Neskubėčiau skelbti paskutinio rezultato. Dar tik įvykusios derybos, bet biudžeto patvirtino mes dar niekas nematėme. Aš linkusi palaukti paskutinio momento, o tada trimituoti, ar kultūra buvo nuskriausta ar jai daugiau atseikėta.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad ministerijos turi daug galimybių taupyti lėšas, todėl turėtų būti pajėgios susimažinti išlaidas beveik 616 mln. eurų, juos skiriant naujai formuojamam „pokyčių krepšeliui“. Jo lėšomis būtų finansuojamos 2018 metai įgyvendinti suplanuotos 33 prioritetinės Vyriausybės priemonės.

  Panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, valstybės biudžetas kitais metais gautų papildomai 14 mln. eurų pajamų. Tiek pat biudžetas papilnėtų, padidinus akcizą dyzelinui. Apie tai Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pranešė finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas nuo kitų metų planuojamą įgyvendinti kai kurių mokesčių peržiūrą. Pasak jo, panaikinti 9 proc. PVM lengvatą siūloma, įvertinus du faktus - kainą ir turistų srautą.

„Vilniaus energija“ perimdama šilumos ūkį iš savivaldybės žadėjo ne tik mažiausią kainą, bet ir didžiules investicijas. Visgi jų investicijomis abejojama, o naujieji šilumos ūkio valdytojai liko ir su nepamatuotomis išlaidoms. Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln.

„Ginti. Saugoti. Padėti“ – toks Lietuvos policijos šūkis, regis, turėtų įkvėpti pareigūnus atlikti savo svarbią misiją. Bet ne viskas iš pažiūros yra taip gražu, kaip galėtų pasirodyti. Atsakykite į klausimą, kiek jūsų darbo našumui yra svarbi aplinka, kurioje vykdote darbdavių keliamas užduotis? Dauguma, greičiausia, atsakytų, kad tai yra svarbu arba net labai svarbu.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino studentų, priimamų 2017 metais į aukštąsias mokyklas, normines studijų kainas – lėšas, kurias valstybė numato skirti aukštosioms mokykloms už vieno studento studijas. Jos lieka tokios pačios kaip pernai. Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos kryptyje – 4344 eurai per metus. Pigiausiai (1073 eurai per metus) valstybei atsieis socialinių mokslų studijos.

Rengiamas etatinio mokytojų atlyginimų modelio įvedimas brangiai kainuos ir šiam pokyčiui reikiamų lėšų rasti nebus paprasta, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Mes daug išleidžiame į sienas, daug išleidžiame įvairiems infrastruktūrinius dalykus. Ir tie pinigai nepasiekia mokytojo, tie pinigai nepasiekia vaiko. Todėl mes peržiūrime visą struktūrinių fondų paramą. Etatinis mokytojų apmokėjimas kainuos ir daug kainuos.

Daugiau lėšų skirti neformaliojo švietimo krepšeliui būtų galima tik peržiūrėjus biudžetą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. „Buvo prašoma daugiau lėšų skirti neformaliojo ugdymo krepšeliui, bet tvirtinant biudžetą tų lėšų nebuvo rasta. Ar galima grįžti prie šio klausimo, ar bus biudžeto peržiūra – vėlgi ir jūsų pačių svarbi iniciatyva. Mes manome, kad krepšelis neformaliam švietimui tikrai yra pasiteisinusi priemonė ir ją reikėtų tęsti.

Partijos praėjusiems Seimo rinkimams išleido beveik 8 mln. eurų, tradiciškai didžioji dalis lėšų teko politinei reklamai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos galutinės kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitos. VRK duomenimis, politinei kampanijai finansuoti savarankiški politinės kampanijos dalyviai gavo daugiau kaip 6 mln. eurų pajamų. Didžiausią pajamų dalį – per 4 mln. eurų, sudarė partijų lėšos, iš jų per 2,6 mln. eurų – valstybės biudžeto asignavimai.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su penkiomis savo antrinėmis įmonėmis 2015 ir 2016 metais sudarė 165,612 mln. eurų vertės vidaus sandorių, iš kurių subrangovams teko 31,078 mln. eurų, arba 18,8 proc. visų lėšų. Didžiausią lėšų dalį subrangovams skyrė „Geležinkelių projektavimas“ - ji sudarė daugiau kaip 60 procentų. „Vidaus sandoriai kai kuriais atvejais gali padėti įmonei veikti efektyviau, nes galima reikalingą prekę ar paslaugą nusipirkti per labai trumpą laikotarpį.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ yra finansiškai pajėgi, be to, jai gali padėti jos akcininkė, tad teismo sprendimas areštuoti beveik 20 mln. eurų įmonės lėšų neturėtų sutrikdyti šilumos tiekimo sostinėje, mano Vilniaus vicemeras. Valdas Benkunskas bei Kainų komisijos pirmininkė sako, kad įmonės akcininkė „Veolia“ galėtų padėti jai finansiškai, jei tokios pagalbos reikėtų.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projekto viešinimui siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijos išliejimo darbams, jos atvežimui į Vilnių, eksponavimui, projekto viešinimui. Vyriausybė kitą savaitę tarsis, ar reikėtų tam iš biudžeto skirti 44 tūkst. eurų.

Stipriai politinei kampanijai reikalingos lėšos, kurių partijos gauna ne tik iš savų biudžetų, bet ir Lietuvos gyventojų aukų. Jų deklaruotose aukose Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) matyti, kad kandidatai dosniai apdovanoja ir savo partijas, ir kitus kandidatus, o tuo tarpu išdalinus leidžiamą sumą, juos paremia ir šeimos nariai. Įstatymas neleidžia aukoti juridiniams asmenis, tačiau galime matyti, kad nors kandidatams aukoja fiziniai asmenys, jie yra verslininkai.

Lėšos rinkiminei kampanijai – itin svarbios kiekvienai partijai. Tiesa, ne visada didžiausias biudžetas atneša pergalę. O uždraudus verslams finansuoti partijas, tenka suktis menkesnėmis sumomis. 2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų.

Nors Seimo narių deklaruotas turtas skelbiamas viešai ir jį gali peržiūrėti kiekvienas gyventojas, visgi tai nėra itin svarbus faktorius į kurį atsižvelgtų rinkėjai. Tačiau turtingieji Seimo nariai turi daug geresnį priešrinkiminį startą – savo kampanijai jie gali skirti daugiau. Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.

Seimo narių parlamentinei veiklai finansuoti skirtos lėšos ir Seimo vadovų reprezentaciniai fondai lieka sumažinti dar metams. Seimas antradienį 78 balsais už, trims parlamentarams balsavus prieš ir trims susilaikius priėmė tokias Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės inicijuotas Seimo statuto pataisas. Nustatyta, kad sumažintos lėšos būtų skiriamos iki 2017 metų pabaigos – taigi ir kitos kadencijos Seimui.

Visi bankrutuojančios valstybės valdytos laivybos bendrovės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) laivai galiausiai rado pirkėjus, o už gautas lėšas įmonė atsiskaito su darbuotojais - jiems bus išmokėta beveik 1,6 mln. eurų. „Šiuo metu visi laivai yra parduoti - trys laivai buvo parduoti varžytinėse, du - laisvame pardavime, suradus pirkėją per skelbimus.

  Slenkančio Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionalinio muziejaus lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams.   „Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui - yra gana ilgi būdai.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa praneša nustačiusi galimą lėšų grobstymo atvejį, kai pasinaudojant psichinę negalią turinčiais pacientais buvo pasisavinami kompensuojami tvarsčiai ir lėšos už juos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) dėl įvykio yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą. Įtariama, kad apgaule galėjo būti gauta daugiau kaip 117,5 tūkst. eurų privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius antradienį sudarė komisiją, kuri tirs Lietuvos bokso federacijos finansinius dokumentus. „Viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija apie galimą neskaidrų valstybės skirtų lėšų panaudojimą bokso federacijoje sukėlė įtarimų.

Seimas ketvirtadienį atmetė konservatorių siūlymą sudaryti Seime komisiją, kuri aiškintųsi Darbo partijos prieš maždaug dešimtmetį neapskaitytų 24 mln. litų (beveik 7 mln. eurų) kilmę. Už tokios komisijos sudarymą balsavo 28 Seimo nariai, tiek pat buvo prieš, dar 29 Seimo nariai susilaikė. Kitu balsavimu, 57 balsais prieš 30, nuspręsta projektą galutinai atmesti, užuot grąžinus iniciatoriams tobulinti.

Finansų ministerija informuoja, kad vienose srityse sutaupytos 2007–2013 m. finansinio periodo Lietuvoje vykdomiems projektams skirtos ES lėšos nesumažins iš Europos Komisijos atgaunamų ES lėšų, nes jos buvo investuojamos kitose srityse. 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvai buvo numatyta 6,8 mlrd. eurų ES fondų lėšų, o įgyvendintų projektų bendra vertė apie 9 mlrd.

Ligonių kasoms nusprendus, kad Lazdijų ligoninei iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto nebebus mokama už akušerijos paslaugas, ši atsisako pasirašyti sutartį ir dėl kitų lėšų. Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) nurodo, kad nepasirašiusi sutarties Lazdijų ligoninė liktų be finansavimo. Lazdijų rajono savivaldybė trečiadienį išplatino pranešimą, kuriame piktinasi sprendimu Lazdijų ligoninėje nepalikti akušerijos paslaugų.

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) taryba pirmadienį paskirstė lėšas didžiojo meistriškumo sporto sričiai. Šiemet sporto šakų federacijoms skirta 300 tūkst. eurų daugiau nei pernai. Lėšos skirtos 67 sporto šakų federacijoms – 66 Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms federacijoms ir Lietuvos ritinio sporto federacijai. „Federacijos galės ramiai pasitikti naujuosius metus – žino kiek valstybės sportui skiriamų pinigų gaus.

Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) 2015 m. per kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių finansavimo programą paskirstė daugiau nei 2 mln. eurų. Sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą skatinimo programoms skirti 216 tūkst. eurų, o didelio sportinio meistriškumo skatinimo sričiai skirti beveik 2 mln. eurų. “Esame užsibrėžę kiek įmanoma greičiau išskaidrinti sporto finansavimą. Nebeliks paslapčių, kiek ir kas gavo valstybės lėšų.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis nurodė sudaryti darbo grupę, kuri turės pateikti pasiūlymus dėl skaidraus bei objektyvaus lėšų, tenkančių nevyriausybinėms sporto organizacijoms, paskirstymo mechanizmo ir principų. Tokį sprendimą ministras priėmė reaguodamas į kilusį konfliktą tarp vidaus reikalų ministro valdymo srityje veikiančio Kūno kultūros ir sporto departamento direktoriaus Edžio Urbanavičiaus bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos narių.

Pirmadienį iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybos pirmininko pareigų nušalinus Kūno kultūros ir sporto departamento generalinį direktorių Edį Urbanavičių, savo nuomonę išsakė sporto federacijų vadovai, žinomi sportininkai ir treneriai. Modernius vadybos principus taikančių, geriausius rezultatus demonstruojančių ir didžiausią masiškumą turinčių federacijų vadovai svarsto galimybę palikti jų interesų neatstovaujančias organizacijas.

Reaguodamas į teroro išpuolius Prancūzijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete numatyti daugiau lėtų Valstybės saugumo departamentui (VSD) bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinei „Aras“. Pasak Seimo NSGK vadovo Artūro Paulausko, VSD prašoma papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ - 800 tūkst. eurų.

 Gyventojų perspėjimo sistemos bus atnaujinamos per kelerius metus europinėmis lėšomis, tam planuojama skirti beveik 4,8 mln. eurų, nurodė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kitų metų valstybės biudžeto projekte šios lėšos nėra numatytos, tačiau reikiami pinigai bus skiriami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų veiksmų programos dalies, skirtos klimato kaitai, informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Pagal aprašą projektams numatoma skirti iki 4,781 mln.

Madrido „Real“ ir Portugalijos futbolo rinktinės lyderis Cristiano Ronaldo paliko už nugaros tenisininkę Sereną Williams, futbolininką Neymarą, krepšininką LeBroną Jamesą ir kitas žvaigždes. Koks tai sąrašas? Dosniausios rankos. Niekas iš sporto garsenybių tiek neskiria lėšų labdarai, kiek fenomenalusis portugalas. Milijonus JAV dolerių jau paaukojęs C. Ronaldo, anot Dosomething.org, daugiausiai gerų darbų atliekančių sportininkų sąrašo viršūnėje.

 Būrys garsenybių, tarp jų reperis Kanye Westas (Kanjė Vestas) ir jo žmona, JAV televizijos realybės šou žvaigždė Kim Kardashian, ketvirtadienį pažadėjo savo paramą kandidatei į prezidento postą Hillary Clinton, susirinkę į lėšų rinkimo renginį, organizuotą dainininko Justin Bieberio vadybininko Scotto Brauno.

 JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį pripažino, kad lėšos, kurias Iranas gaus, kai bus sušvelnintos jam taikomos sankcijos, gali būti Teherano panaudotos „teroristinėms organizacijoms“ finansuoti, tačiau tvirtino, kad tai yra geriau nei leisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų. „Tiesa ta, kad Iranas visada gali rasti būdų finansuoti šias pastangas“, - sakė B.Obama kalboje, skirtoje apginti susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Konkurencijos tarybai perspėjus, jog įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėjimas „Lietuvos geležinkelių“ dividendų sąskaita gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos kaltina Susisiekimo ministeriją: „Susisiekimo ministerijos aplaidumas atvedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės ir taip pat prieštarauja mūsų įstatymams. Papildomai įkišti 3 mln.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

 Kai kurie parlamentarai, baimindamiesi galimų teroristinių išpuolių, sako, kad rūmai, kuriuose jie posėdžiauja yra nesaugūs bei vardija vietas, kaip ir kur galima sprogdinti, kad būtų daug žalos. Seimo pirmininkė parlamente jaučiasi saugi, o Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) Seimo rūmų apsaugą žada stiprinti, bet kada tai bus daroma, dėl lėšų trūkumo negali pasakyti, ketvirtadienį pranešė LNK „Žinios“. Seimo narys Naglis Puteikis įsitikinęs, kad Seimo antrieji rūmai yra itin nesaugūs.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė kiekvieną su būsima tarnyba susijusią šauktinio kelionę, jeigu jis gyvena Lietuvoje, finansuoti ne didesne nei 5,7 euro suma. Kitose Europos šalyse gyvenantiems karo prievolininkams valstybė vienai kelionei skirs iki maždaug 90 eurų, ne Europoje gyvenantiems - iki 380 eurų.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) šią savaitę sutarta, kad kitąmet turi būti toliau keliami kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, o Vyriausybė, planuodama kitų metų biudžetą, privalo numatyti tam lėšų. „Komitetas galbūt galėtų kreiptis į Vyriausybę konkrečiai dėl tų mūsų prašomų 7,25 mln.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad šiuo metu Lietuvoje trūksta 871 gydytojo, tačiau kasmet vis opesne tampa gydytojų rengimo problema. Jau ne pirmus metus valstybės finansuojamų rezidentūros studijų vietų yra mažiau nei studentų, tais metais baigiančiųjų medicinos studijas. Valstybė, sumokėjusi dideles sumas už šešereius metus trunkantį medikų rengimą, daliai medicinos studentų nesudaro jokios galimybės studijuoti rezidentūroje.

 Lietuvos Raudonasis Kryžius pradeda lėšų rinkimo kampaniją, skirtą paremti nukentėjusius nuo galingo žemės drebėjimo Nepale. Praėjusią savaitę pietinę Azijos valstybę bei jos kaimynes sukrėtę smūgiai padarė milžiniškus nuostolius, o aukų skaičius jau viršijo 3 300. Po 7,9 balo drebėjimo, šeštadienį nusinešusio daugiau kaip 2 500 žmonių gyvybių, vakar regioną sukrėtė dar vienas, 6,7 balo požeminis smūgis, nuolat pranešama apie augantį žuvusiųjų skaičių, ligoninės perpildytos sužeistųjų, pa...

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.