Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Mantas Burokas TV3 studijoje kalbėjo, kad nors ir „Vilniaus energija“ nurodo 166 mln. Eur vertės investicijas atlikusi, dėl viešojoje erdvėje sklandžiusių nevienareikšmiškų vertinimų, kaip buvo vykdomi viešieji pirkimai, kyla klausimai, kaip tos investicijos buvo vykdomos – ar efektyvios, ar tikslai pasiekti.
„Pati nuomos sutartis šioje bendradarbiavimo formoje su nuomininku galėjo būti detalesnė, kokių tikslų siekiama. Tai suma įspūdinga investuota, bet yra tikrai ūkis ne tragedija, bet ir ne idealus. Šiai dienai ta situacija, kad labai aiškus spaudimas iš rinkos mažinti šilumos kainą, o Vilnius vienas didžiausių dujų vartotojų. Tai mūsų situacija nūdienos poreikių ir realijų neatitinka“, – tiesioginės transliacijos metu sakė M. Burokas.
Su šilumos ūkiu teko perimti ir darbuotojus
VŠT kartu su Vilniaus savivaldybe yra pateikusi pretenziją – reikalaujama „Vilniaus energijos“ atlyginti 200 mln. Eur žalą padarytą šilumos ūkiui. Pasak M. Buroko, suma nustatyta atsižvelgus į tai, kad Kainų komisija per vykdytus auditus rado 24 mln. Eur nepagrįstų sąnaudų, o neseniai, kovo pabaigoje, gauta informacija, kad dėl bazinės kainos perskaičiavimo dar 7 mln. prisideda.
Tad vien iš vartotojų surinkta suma virš 20 mln. Eur sudaro.
„Abejotina, kaip aplinkos taršos leidimai panaudoti nuo 2009 metų – ar už juos pajamos buvo nukreiptos į taršos mažinimo priemones. Tai yra tokių įvairių dalykų, kurie tą indikatyvią sumą sudaro. Ta suma tikslinsis, normalu, nes tam tikros informacijos neturim. Ir nuomininkas turės bendradarbiauti ir teikti informaciją, ar pagrįsti tokie teigimai.
Tiek mes, tiek valstybės institucijos ne kartą patyrusios tą reakciją, kas susiję su finansais. Tai viena iš abejonių ar tikrai viskas skaidru, kada labai slepiama, informacija nesidalina ir net tada, kai turėtų teikti. Bet kai yra pretenzija ar kaltinimas, čia jau jų sprendimas, kaip elgtis. Mes su Vilniaus savivaldybe padarysime viską maksimaliai, kad realizuotume tą pareikštą pretenziją“, – sakė M. Burokas.
Iš „Vilniaus energijos“ į VŠT perėjo apie 600 „Vilniaus energijos“ darbuotojų, kas yra apie 90 proc. ten dirbusiųjų. Tiesa, tarp perėjusių nebuvo aukštas pareigas užėmusių žmonių, nors įstatymiškai šią galimybę reikėjo suteikti ir jiems.
„Iš esmės tai vadovybiniai žmonės. Per įvairius skyrius įvairių situaciją, kadangi 90 proc. gamybos darbuotojų, realiai gal net 98 proc. perėjo. Didžiausios problemos finansų departamente, kur mažiausias skaičius perėjusių, kur atrenkam savo žmones. Atverčiame naują puslapį. Pagal įstatymą šioje situacijoje buvo keista, nes turėjom visiems siūlyti – net ir tiems patiems „Vilniaus energijos“ gerai žinomiems vadovams. Jie patys atsisakė. Nevertinome to kaip didelio praradimo“, – pamini M. Burokas.
Tiesa tiesioginės transliacijos metu jis atskleidžia, kad VŠT buvo įpareigoti ir perimti visus darbuotojus, nors Kainų komisija buvo nustačiusi, kad jų „Vilniaus energijoje“ per daug.
„Dabar apie darbuotojų mažinimą nekalbame. Jų perėjo dirbti mažiau. Antras dalykas, mes kalbame su darbuotojais ir skatiname, kur daugiau darbuotojų neįprastai tai veiklai vykdyti, tai skatiname emigraciją iš vienos veiklos į kitą, kur labiau reikia. Pasižiūrėsime į procesus, veikas ir priimsime sprendimus. Bet tai nėra šitų metų sprendimas, pasižiūrėti į ateitį reiks.
Tikisi atgauti vartotojų permokėtus milijonus
VŠT kartu perėmė ir rūpestį, kaip susigrąžinti iš „Vilniaus energijos“ Kainų komisijos nustatytas permokas. Pernai spalį Kainų komisija sumažino „Vilniaus energijos“ bazinę šilumos kainą, o šiai dar pritaikė papildomą kainos sumažinimą, nes komisija nustatė, kad 2012–2014 metais gavo 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų.
„Kainų komisija neišsprendė to klausimo. Iki kovo 29 dienos vartotojai geriausiu atveju apie 6 mln. Eur atsiėmė, likę 18 mln. pakibę ore. Ir tai liko spręsti savivaldybei ir mums. Arbitražo, tiek administracinės, tiek teisminės sąnaudos bus didelės“, – teigė M. Burokas.
Nors dabar Kainų komisija nustatė, kad šilumos kainos Vilniuje didės 8,2 proc. iki 4,63 cento (su 21 proc. PVM – 5,60 cento, VŠT norėjo, kad kaina kiltų 12 proc. iki 5,23 cento už kilovatvalandę (be PVM). Tai susiję su teisminėmis išlaidomis.
Taigi lėšų Stokholmo arbitražui teks ieškoti kitur.
„Sunku pasakyti, kiek reiks. Turime valstybės pavyzdį: teisininkų vien išlaidos apie 3 mln. Eur siekė. Mes apie ženkliai mažesnes sumas galvotume, bet apie milijoną eurų galėtume siekti.
Tą pačią dieną pasižiūrėjome, kur galėtume suefektyvinti veiklą, žiūrime, kur galima susimažinti sąnaudas. Dabar diegiame pakankamai griežtą finansinį valdymą. Kad visos sąnaudos įmonėje būtų pakankamai argumentuotos, kodėl to reikia, matome tam tikrą galimybę susiefektyvinti“, – sako jis.
„Niekas negali atsakyti, koks bus arbitražo rezultatas. Turime du pasirinkimus: arba nieko nedaryti, arba spręsti tą klausimą. Suma reikšminga, tai turėtume tą sumą patikslinti ir surinkti tuos įrodymus ir pateikti tą ieškinį arbitražui su konkrečia suma. Bent jau dalis sumos tikrai teigiama linkme galėtų realizuotis“, – tikisi M. Burokas.
„Vilniaus energija“ kovo 30 dieną pasitraukia iš Vilniaus šilumos ūkio, pasibaigus nuomos sutarčiai. „Vilniaus energijos“ akcininkė Prancūzijos „Veolia“ (anksčiau – „Dalkia“) 2002 metų vasarį su VŠT ir Vilniaus savivaldybe pasirašė 15 metų nuomos sutartį, pagal kurią „Vilniaus energija“ iki šiol valdė šilumos gamybą ir perdavimo tinklus.
Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.
