Konkurencijos tarybos atstovai ir teisininkai sako, kad „Vilniaus energijos“ lėšų areštas leidžia apsidrausti, jog po 2017 metų balandžio, kai baigsis Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartis, bendrovė galėtų sumokėti Konkurencijos tarybos skirtą baudą.
Vicemeras: lėšų arešto rizika įmonės veiklai - minimali
„Aš sakyčiau, kad tai minimali grėsmė - įmonė turi didelius finansinius srautus, turi stiprų akcininką, kuris, matyt, gali ir finansiškai padėti. Kad tas sprendimas galėtų kažkaip įtakoti jų veiklą, manau, kad tai minimali rizika“, - BNS sakė V.Benkunskas.
Jo teigimu, jeigu „Vilniaus energija“ nebegalėtų tiekti šilumos miestui, būtų skelbiama ekstremali situacija ir šilumos ūkis būtų perimtas anksčiau, nei baigsis nuomos sutartis.
„Mes visą laiką, aišku, sekame situaciją ir jei poreikis atsirastų iš savivaldybės pusės reaguoti, mes tai darytume. Ir apie ekstremalią situaciją galima kalbėti, kad reikėtų skelbti ir panašiai. Vis tiek tai yra socialinė paslauga, žiemos laikotarpiu grėsmė ir žmonių sveikatai, tad turėtume operatyviai reaguoti, bet kol kas tokios grėsmės nematome ir specialių priemonių nesiimame“, - tikino vicemeras.
I.Žilienė: „Veolia“ galėtų paskolinti „Vilniaus energijai“
Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė BNS teigė negalinti vertinti teismo sprendimo. Anot jos, sudėtinga be papildomų skaičiavimų vertinti, kaip areštas paveiktų „Vilniaus energijos“ veiklą, tačiau nereikėtų pamiršti, jog „Vilniaus energija“ priklauso dideliam koncernui.
„Reikia atsižvelgti, kad „Vilniaus energija“ priklauso dideliam koncernui „Veolia“ ir galbūt yra galimybė skolintis lėšas“, - BNS teigė I.Žilienė.
Sausio pabaigoje V.Benkunskas BNS teigė, kad pagal nuomos sutartį „Veolia“, kaip „Vilniaus energiją“ valdanti įmonė, yra suteikusi garantiją, ir jei savivaldybė turės pretenzijų, pasibaigus sutarčiai, jas galės nukreipti į „Veolia“.
A.Sekmokas: teismo sprendimas neturės kritinės įtakos „Vilniaus energijos“ veiklai
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT), kurie kitų metų balandį susigrąžins „Vilniaus energijai“ išnuomotą šilumos ūkį, stebėtojų tarybos pirmininkas Arvydas Sekmokas taip pat teigė, kad neturint visos informacijos apie „Vilniaus energijos“ finansinę būklę, sunku spręsti, kokią įtaką jos veiklą turės teismo sprendimas areštuoti 20 mln. eurų vertės įmonės lėšų.
Vis dėlto jis viliasi, kad teismo sprendimas neturės kritinės įtakos „Vilniaus energijos“ veiklai.
„Iš tikro, sunku prognozuoti ką įmonės akcininkai ir įmonės vadovybė nuspręs, nes suma yra reikšminga ir tokia suma, be abejo, gali, bet nebūtinai, turėti įtakos įmonės veiklai. Reikėtų matyti jų finansinę situaciją, tada būtų galima detaliau aiškinti. Aš kol kas tokios informacijos neturiu“, - BNS sakė A.Sekmokas.
Anot jo, šį klausimą VŠT kels Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijos posėdyje, kuris vyks gruodį.
„Kokių veiksmų bus imtasi, sunku pasakyti, nes jei įmonei trūktų apyvartinių lėšų, sunku pasakyti, kaip ji elgtųsi. (...) Optimistiškiausia, kad jie toliau veiklą tęs, kad gaus pajamas už šildymą ir nieko neįvyks. O pesimistiškiausias scenarijus, kad gali būti sutrikdyta įmonės veikla (...) Būtų per drąsu sakyti ir ką nors įvardinti, nežinant įmonės finansinės būklės. Aišku, galima prisigalvoti įvairiausių variantų, fantazijai ribų nėra, bet aš nenorėčiau fantazuoti, mes turėtume remtis objektyvia informacija, o aš tokios informacijos dabar neturiu“, - kalbėjo A.Sekmokas.
Konkurencijos taryba įžvelgė rizikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) Konkurencijos tarybos prašymu pirmadienį areštavo beveik 20 mln. eurų vertės „Vilniaus energijos“ lėšų. Tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas BNS teigė, kad areštuoti įmonės sąskaitas paprašyta, įvertinus riziką, jog įmonė gali nesumokėti tarybos skirtos baudos.
„Logika labai paprasta. Mes tiesiog matome, kad teisminis ginčas gali tęstis dar kurį laiką ir pagal viešai prieinamą informaciją mes matome, kad gali būti taip, jog 2017 metų balandžio mėnesį baigsis „Vilniaus energijos“ sutartis dėl Vilniaus miesto šilumos tinklų nuomos ir atitinkamai kyla rimtos abejonės, ar „Vilniaus energija“ turėtų iš ko sumokėti mūsų paskirtą baudą, jeigu teismas vis tik ją paliktų“, - BNS sakė E.Šatas.
„Pagrindinės „Vilniaus energijos“ veiklos pajamos yra susijusios su šilumos tiekimu. Mūsų supratimu, yra rizika, kad nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonės, bendrovė gali būti tiesiog nepajėgi sumokėti baudos“, - pridūrė E.Šatas.
Advokatų kontoros „Sorainen“ partneris Daivis Švirinas BNS taip pat teigė, kad areštas galėjo būti pritaikytas, įvertinus, kad ateityje gali tapti sudėtinga iš „Vilniaus energijos“ išieškoti baudą.
„Kai yra skiriamos baudos ir vyksta teisminiai ginčai, tai kol vyksta bylinėjimasis, Konkurencijos tarybos nutarimas galioja, pareiga sumokėti baudą yra. Bet kol vyksta bylinėjimasis, įmonė gali pasirinkti, ar iškart sumokėti baudą ir toliau bylinėtis, o jeigu laimima, tai įmonei pinigai yra sugrąžinami. Arba įmonė pasirenka bylinėtis ir baudos nemokėti, bet tuomet yra skaičiuojamos metinės 6 proc. palūkanos, jeigu pralaimima, tai palūkanos priskaičiuojamos už visą bylinėjimosi laikotarpį“, - BNS sakė D.Švirinas.
Anot jo, norint atsakyti į klausimą, ar vilniečiai neliks be šilumos, reikėtų nagrinėti „Vilniaus energijos“ finansinius dokumentus.
„Dar su „Vilniaus energija“ yra kiti galimi ginčai dėl tos šilumos ūkio nuomos sutarties vykdymo. Sutarčiai pasibaigus įmonė turi atiduoti turtą, turi atsiskaityti, turi būti įvertinta, ar padarė tiek investicijų, kiek įsipareigojo, ar turtas yra tos būklės, kaip nustatyta sutartyje. Gali kilti kitų įsipareigojimų pagal sutartį ir tie bendri „Vilniaus energijos“ įsipareigojimai dar gali padidėti. Sudėjus bendrą paveikslą, gaunasi taip, kad rizikos yra didelės, jei tokios priemonės yra taikomos. Aš neabejoju, kad viskas buvo vertinama kompleksiškai“, - kalbėjo advokatas.
„Vilniaus energija“ gali neturėti pinigų sumokėti milijoninę baudą, nes nuo šių metų gruodžio jos tiekiamos šilumos tarifą numatoma sumažinti apie 20 procentų. Po tokio Kainų komisijos sprendimo įmonės išlaidos bus smarkiai apribotos, ji visiškai neuždirbs pelno.
Bauda skirta už per brangiai pirktą biokurą
Konkurencijos taryba baudą „Vilniaus energijai“ skyrė pernai gruodį - už tai, kad ši susitarė su ja susijusia Estijoje registruota biokuro tiekėja „First Opportunity“ (buvusia „Bionovus“) penkerius metus tik iš jos pirkti biokurą.
2017 metų balandį baigiasi Vilniaus šilumos tinklų ir „Vilniaus energijos“ šilumos ūkio nuomos sutartis - įmonė pasitrauks iš šilumos tiekimo rinkos Vilniuje.
Prancūzijos „Veolia“ šių metų sausį Vašingtono arbitražui pateikė ieškinį prieš Lietuvą, kuriame reikalauja atlyginti apie 100 mln. eurų žalos dėl neva nesąžiningo valstybės elgesio ir bendrovės investicijų Lietuvoje nusavinimo.
„Vilniaus energija“ su valdžios institucijomis ne kartą bylinėjosi Lietuvos teismuose, be to, sostinės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje buvusiam „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininkui Jeanui Sacrestui (Žanui Sakrestui) pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.
„Vilniaus energija“ aprūpina šiluma apie 80 proc. Vilniaus pastatų, kuriuose gyvena apie 90 proc. miesto gyventojų.
