Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pabrėžia, kad politinė kampanija yra brangi net ir regionuose. Tad pagrindinis politikų turtų pliusas, galimybė finansuoti kelią link Seimo savomis lėšomis.
„Ar tai susitikimai, ar skrajutės, ar kiti informaciniai kanalai, kuriuos turi pasiruošti. Be to, vienas kandidatas negali tinkamai apeiti visos savo teritorijos. Reikia turėti štabą, o žmonių išlaikymui reikalingi resursai. Tad politikas su pinigais turi kur kas daugiau šansų“, – konstatuoja A. Katauskas.
Politikas be pinigų sėkmingai pasirodo išskirtiniais atvejais
Įvertinus tai, kiek Seime yra milijonierių ir, kad tai nėra jų pirma kadencija, sunku būtų teigti, kad lietuviai vertintų didelį turtą turinčius politikus neigiamai, sako viešųjų ryšių specialistas.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad tie politikai, kurie turi verslus ir daug turto, dažniausiai yra arba buvę, arba esami darbdaviai tam tikrose teritorijose, tam tikruose miesteliuose. Ten susiformuoja tam tikras vadovo/valdovo statusas. Tai savo laiku matėme ir Kėdainiuose. Ir kitur matėme pavyzdžių, kada daug turto turintys politikai išnaudoja savo įmonės darbuotojus kaip organizacinį resursą sėkmingai savo politinei veiklai“, – sako pašnekovas.
Jis prideda, kad pažiūrėjus į Seimo sudėtį ir istoriją matyti, kad piniginis aspektas nėra pagrindinis, nes nėra aktyviai ir garsiai svarstomas turto klausimas. Išskyrus Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atvejį, tačiau jau tuomet visi žinojo, kad jis vienas turtingiausių asmenų.
Vis dėlto A. Katauskas išskiria, kad yra ir išskirtinių kompanijų, kuomet politikas neturintis pinigų pasirodo sėkmingai. Pavyzdžiui, Arūno Valinsko sudarytas laikinas politinis darinys.
„Galima gauti nemokamo matomumo turint gebėjimus ir tinkamus resursus, tačiau tai išskirtiniai atvejai: arba politikas daug pasiekęs ir gerai žinomas, arba bus didžiulis poreikis tiek finansiniams, tiek žmogiškiesiems resursams, kad pasiekti rinkėjų grupę ir būtų išrinktas“, – teigia pašnekovas.
Viešųjų ryšių specialistas įvardija, kad šiais metais taip pat yra žmonių, kurie galės pasinaudoti žinomu vardu ir pasidaryti startavimą lengvesnį: Kristupas Krivickas, Virgilijus Alekna, Žydrūnas Savickas.
„Bet vėlgi, visiškai be finansinių resursų pasiekti vietą Seime yra neįmanoma“, – tikina A. Katauskas.
Turtingiausieji dabartiniai Seimo nariai
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dar šią vasarą seimūnai pateikė savo turto deklaracijas. Iš jų matyti, kas turi didžiausią turtą. Vis dėlto reikėtų turėti omeny, kad ne visas jis laisvai disponuojamas, kai kurių turtas didelis dėl nekilnojamojo turto vertės ar sutuoktinių turimo turto.
Turtingiausias Seimo narys – socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jo ir jo žmonos turtas kartu siekia beveik 8,5 mln. eurų. Daugiausia turto – 3,4 mln. eurų seimūnas deklaravo turįs iš akcijų vertės. Jis yra vienintelis draudimo įmonės UAB „Lamantinas“ akcininkas. Pagrindinė kompanijos vykdoma veikla – atsakomybės atliekant muitinės procedūras draudimas. Nemažiau vertas ir turimas nekilnojamasis turtas (NT), jis įvertinas beveik 2,5 mln. eurų. Politikas taip pat turi 386,4 tūkst. eurų vertės žemės sklypų, 38,5 tūkst. eurų vertės automobilių, 8,3 tūkst. eurų vertinamo meno ir juvelyrinių dirbinių, daugiau kaip 1 mln. deklaruota kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma ir 275 tūkst eurų paskolintos, bet nesusigrąžintos lėšos. Parlamentaro turtas išaugo įvertinus ir jo žmonos deklaraciją: 566 tūkst. eurų vertės NT, 12,6 tūkst. eurų – žemės sklypų, 1,4 tūkst. – akcijų, 2,9 tūkst. eurų – meno dirbinių ir juvelyrikos, ir 287 tūkst. eurų – piniginių lėšų.
Antras pagal deklaruotą turtą – socialdemokratas Stasys Brunzda. Daugiausia įvertintas jo turimas nekilnojamasis turtas – beveik 1,4 mln. eurų. Deklaruota, kad tokios pačios vertės turtas priklauso ir jo žmonai – Audrutei Brundzienei. Tad iš vis bendro šeimos NT deklaruota vertė – 2,6 mln. eurų. Praeityje žinomas lenktynininkas praeitais metais pardavė įspūdingą automobilių kolekciją. Už 75 transporto priemones seimūnas susižėrė apie 1,5 mln. eurų. Tačiau šie pinigai išleisti NT įsigyti ir paskoloms padengti. Parlamentaras deklaravo turintis žemės sklypų už 330 tūkst. vertę, akcijų už –45 tūkst eurų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 3 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 619 tūkst, eurų, o paskolintų ir nesugrąžintų lėšų suma siekia 690 tūkst.. eurų. Visgi šių metų rinkimuose Socialdemokratų partijos sąraše jo nėra.
Aukštą vietą pagal deklaruotą turtą užima „Liberalų sąjūdžio“ narys Kęstutis Glaveckas. Jo deklaruoto turto vertė siekia šiek tiek virš 4 mln. eurų. Deklaruota, kad politikas turi NT už 848 tūkst. eurų. Tačiau bendra turto suma nebūtų tokia įspūdinga, jei ne politiko žmonos, verslininkės Rūtos Rutkelytės deklaruotas turtas. Ji deklaravo turinti 2,25 mln. vertės NT, 1,8 tūkst. eurų vertės žemės sklypų ir 213 tūkst. eurų piniginių lėšų.
Ketvirtoji pagal deklaruotą turtą – darbietė Vilija Filipovičienė. Jos turtas siekia 2,4 mln. eurų. Daugiausia deklaruota žemės sklypų. Jų vertė – beveik 1,5 mln. eurų. Sutuoktinio Ivano Filipovič deklaruotas turtas menkesnis, viso – beveik 22 tūkst. eurų.
Į penketuką taip pat patenka liberalas Arminas Lydeka. Deklaruota turto už 1,5 mln. eurų. Didžiausia deklaruota vertė – NT. Jo turima už beveik 649 tūkst. eurų. Tokios pat vertės NT nurodė turinti ir jo sutuoktinė – Olga Brigita Lydekienė.
Į turtingiausių penkioliktuką taip pat patenka Sergej Ursul, Eugenijus Gentvilas, Arvydas Mockus, Mantas Adomėnas, Kęstutis Daukšys, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė Remigijus Ačas, Remigijus Žemaitaitis, Kazys Starkevičius.
Peržiūrėjus Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamus duomenis apie šių seimūnų lėšas rinkiminei kampanijai matyti, kad turimomis asmeninės pajamomis pasinaudojo V. Filipovičienė – pervedė 10 tūkst. eurų sau, A. Lydeka – 6 tūkst. eurų, K. Daukšys – 15 tūkst. eurų, K. Starkevičius – 5 tūkst. eurų. Kiti kandidatai arba savo duomenų nepateikė, arba deklaruoja gavę lėšas tik iš partijos ir fizinių aukotojų.
