lėšos

Regionams skiriamos nemažos lėšos, tačiau dėl griežto centralizuoto reglamentavimo jas sudėtinga panaudoti pagal merų lūkesčius, sako laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis. „Lėšos, kurios yra skiriamos šitame finansavimo periode regionams, yra nemažos, 1,6 mlrd. eurų, ir tai yra dideli pinigai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Klišonis.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais suderinami anksčiau priimti įstatymų pakeitimai, kurie leidžia lanksčiau ir racionaliau naudoti valstybės biudžeto lėšas. Tokiems Finansų ministerijos siūlymams Ministrų kabinetas pritarė trečiadienį. Taip pat šiais pakeitimais norima leisti perkelti likusias lėšas į kitus metus, sudaryti ilgesnes nei vienų metų biudžeto naudojimo sutartis, prailginti strateginių veiklos planų patvirtinimo terminus.

 Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbdavių per trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiam tikslui įgyvendinti suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų. „Ši priemonė yra svarbi Lietuvos vertės pasiūlymo dalis, padedanti į šalį pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų iš užsienio ir užsienio investuotojų.

Pirmadienį Ukraina pareiškė taip ir nesulaukusi 16 mlrd. eurų paramos, surinktos per dvi donorų konferencijas, surengtas Lenkijoje 2022 m. Rusijos invazijos pradžioje. Karui trunkant jau trečius metus, Kyjivas nerimauja dėl karinės ir finansinės paramos. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas per spaudos konferenciją sakė, kad per du renginius 2022 m. buvo surinkta 10 mlrd. ir 6 mlrd. eurų. „Ukraina iš to nieko negavo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) skelbia planuojanti skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai. „Spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus. Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti inovatyvius dirbtinio intelekto produktus ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.

Siekiant išvengti galimo Seimo narių piktnaudžiavimo parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis reikia sisteminių sprendimų, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, problemą reikėtų spręsti panašiai, kaip ir keičiant savivaldybių tarybų narių apmokėjimo tvarką po to, kai paaiškėjo nederamo išmokų naudojimo atvejai.

Seime gali būti keičiama parlamentinių lėšų skyrimo tvarka, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą. „Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ praneša, jog pagaliau bus galima susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Iki šiol tai nebuvo galima padaryti. „Klientų patogumui pristatome naują funkcionalumą, leidžiantį dar greičiau ir paprasčiau susigrąžinti JUDU / Vilniečio kortelės e. piniginėje esančias lėšas. Taip pat šiuo įrankiu galės pasinaudoti ir tie, kurie bilietą įsigijo, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepanaudojo“, – rašoma pranešime.

Vyriausybė trečiadienį paskirstė šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas – 583,2 mln. eurų. Iš jų 40 mln. eurų numatyta magistralinio kelio Vilnius–Utena rekonstravimui. Bendras finansavimas keliams šiemet sieks 882,3 mln. eurų: iš bankų solidarumo mokesčio – 139,8 mln. eurų, Europos Sąjungos lėšų – 159,3 mln. eurų. Valstybiniams keliams bus skirta 363,9 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai. Iš jų 102,8 mln.

Net trys ketvirtadaliai kaupiančiųjų atsiimtų lėšas iš antrosios pakopos pensijų fondų, jei tik atsirastų tokia galimybė. Tokiais apklausos rezultatais dalijasi pati Pensijų fondų asociacija. Ketvirtadalis tokių žmonių investuotų savarankiškai, o dešimtadalis pirktų daiktus, dar tiek pat pinigus atsiimtų be jokio išankstinio plano.  Pensijų fondų asociacijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa rodo, kad pinigus pensijų fonduose ramybėje paliktų tik 26 proc.

Pasaulį apskriejo žinia, kad staiga mirė 33 metų, penkių vaikų mama Chelsea Turvey iš Coolumo. Šeima liko sugniuždyta. Chelsea Turvey su vyru Džeimiu ir vaikais Atrėju, Aleksiu, Kruize, Džeksonu ir Tysonu ką tik atšventė aštuonerių metų vestuvių metines. Jos mirties priežasties šeima nepaskelbė. Geriausia M. Turvey draugė Hollie Simpson gedinčios šeimos vardu pradėjo rinkti lėšas, kad padėtų suteikti paramą sunkiomis akimirkomis, rašo dailymail.co.uk.

Seimo Kultūros komitetas prašo Vyriausybės kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų šimtmečio Dainių šventei, kino projektams, Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, teatro saulės elektrinei. Praėjusią savaitę svarstydami 2024 metų biudžeto projektą komiteto nariai nutarė, kad kai kurie prašymai skirti daugiau lėšų yra pagrįsti. Kultūros komitetas siūlo kitų Lietuvos kino centro biudžetą padidinti dar 3 mln. eurų.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Pabradės poligone vyksta vienos didžiausių statybų Baltijos šalių istorijoje. Už 150 mln. eurų greitu metu iškils naujas karinis miestelis, skirtas itin aukštos parengties NATO kariams. Tokie kariai, esant krizinei situacijai arba iškilus karinei grėsmei, į Lietuvą turėtų atvykti per 24 valandas. O kareivinėse įprastu metu turėtų gyventi Lietuvos kariai arba kiti NATO sąjungininkai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo tobulinti Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidų teisinį reguliavimą, nustačiusi, kad dabartinė tvarka sudaro galimybes lėšas kompensuoti šios veiklos tinkamai nevykdant.

Nuo liepos apmokestinus itin lengvus plastiko maišelius, parlamentarai sako, kad prekybininkai patys spręs, kur panaudoti surinktas lėšas – investuoti į pirkėjų švietimą ar laikyti jas papildomomis pajamomis. Visgi maišelių naudojimui nemažėjant, politikai neatmestų, kad gali pasiūlyti griežtinimų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pagrindinis prioritetas nuo šiol bus sustabdyti Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Nepaisant Jonavos savivaldybę sudrebinusio „čekių“ skandalo, jos meras Sinkevičius perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. O kadangi galimo neskaidrių lėšų iššvaistymo skandalai dabar purto daugybė šalies savivaldybių, asociacija pasiūlė visiems bendrai atsiprašyti žmonių dėl lėšų grobstymo skandalo. Tačiau šalies merai nutarė, kad atsiprašinėti žmonių visiems drauge jiems nėra reikalo.

Visuomenininkas ir „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas tęsia akciją „Skaidrinam“. Šį sykį jis viešina Kauno rajono tarybos narių lėšas. „Vilija Blinkevičiūtė ir TSLKD komisijai vadovaujanti Aiste Gedviliene – štai jums iššūkis.

Energetikos ministerija pirmadienį paskelbė kvietimą teikti paraiškas investicijoms į žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų plėtrą  – tam numatyta skirti iki 50 mln. eurų iš Modernizavimo fondo lėšų.  Tikimasi, kad šios investicijos leis sukurti 65 megavatų (MW) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės jos apimtys sieks daugiau kaip 8 tūkst. tonų, pranešė ministerija.  Projektams bus skiriama ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau neviršijant 770 tūkst.

Utenos rajono savivaldybės taryboje konservatoriams atstovaujanti Eglė Zarankaitė pranešė į rajono biudžetą grąžinusi 19,3 tūkst. eurų – visą per buvusią kadenciją jai kanceliariniams poreikiams išmokėtą sumą.   „Būdama Tarybos nare buvau studentė, nedirbau, pajamų neturėjau, mane finansiškai remdavo artimi šeimos nariai. Panaudotos aštuonios skirtingos kortelės mokėjimams buvo tik artimų šeimos narių.

Lėšų įsisavinimo skandalui krečiant šalies savivaldybes, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nemato reikalo jos keisti. Tai kritikuoja visuomenininkas Andrius Tapinas ir pabrėžia, kad jis ir dar du Matijošaičiai per kadenciją iš kauniečių „susisėmė“ 111 332 eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį ketina aiškintis dėl mokesčių pertvarkos paketo likimo, kaip išeiti iš ekonominės recesijos, kur bus naudojamos Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšos.

Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui ginant išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus, profesorius Vytautas Sinkevičius ir visuomenininkas Andrius Tapinas sako, kad toks jo elgesys yra aukščiausio lygio cinizmas. Anot A. Tapino, „šitą žmogų gali sustabdyti prokurorai ir pasėdėjimas valstybinėje įstaigoje ir ne savivaldybėje“. Savivaldybių lėšų grobstymo istorija iš pareigų jau privertė pasitraukti prezidento patarėją, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.

Dabartinis Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas nuo 2012 metų, kai pradėjo dirbti taryboje, išleido 33 tūkst. eurų arba vidutiniškai 273 eurus per mėnesį, rodo tarybos narių ataskaitos. Didžiąją dalį išlaidų dabartinis meras skyrė transportui: jos kelias kadencijas trukusio jo darbo taryboje metu per ketvirtį siekė nuo 2 tūkst. litų (579 eurų) 2012-aisiais iki 900 eurų pirmąjį šių metų ketvirtį – maksimalią leidžiamą sumą praėjusios kadencijos tarybos nariams.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog esama tvarka dėl atsiskaitymo už tarybos narių išlaidas yra labai gera ir nemato reikalo jos keisti. Taip jis reagavo į pastaruoju metu keliamas abejones, ar tarybos nariams skiriamos lėšos buvo naudojamos skaidriai bei prezidento raginimus trauktis trims ministrams, anksčiau dirbusiems šios savivaldybės taryboje. „Šiaip atėjęs 2011 metais į Kauno miesto tarybą, tokią tvarką, kuri egzistuoja dabartės, aš radau prieš tai tarybos padarytą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė per porą metų, kuriuos dirbo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, išleido apie 4,5 tūkst. eurų arba vidutiniškai 248 eurus per mėnesį, rodo skelbiamos tarybos narių ataskaitos. Laisvės partijos lyderė Vilniaus taryboje dirbo 2015–2016 metais, prieš tapdama Seimo nare. Savivaldybės duomenimis, tarybos nariai per mėnesį maksimaliai galėjo išleisti 300 eurų per mėnesį. Didžioji dalis jos išlaidų minėtais laikotarpiais buvo skirta transportui.

Į posėdį antradienio vakarą rinksis valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Priežiūros komitetas – jis spręs, ar įkurti darbo grupę, kuri aiškintųsi situaciją dėl konkrečių politikų, galbūt neskaidriai naudojusių savivaldos išmokas. „Priežiūros komitetas rinksis aptarti susidariusią situaciją. Numatyta kurti darbo grupę nagrinėti konkretiems atvejams“, – BNS nurodė partijos atstovė Raminta Keršytė.

Visuomenininkas Andrius Tapinas ir toliau vykdo savivaldybių tarybų išlaidų skaidrinimo akciją. Pirmadienį jis pasidalino situacija Kaune. Skelbiama, kad per nepilną kadenciją iš miesto biudžeto Kauno tarybos nariams išmokėta 1.6 mln. eurų.  „Utenoje tyrimą pradėjo prokurorai, su Jonava dabar derinu savo viešnagę savivaldybėje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigia įteikusi premjerei atsistatydinimo pareiškimą. „Aš dar vakar pateikiau pareiškimą atsistatydinti ministrei pirmininkei. Labai ja pasitikiu ir gerbiu jos pasitikėjimą. Ministrės pirmininkės rankose sprendimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė ministrė. „Tikrai nesilaikiau niekada įsikibusi šios pozicijos.

Po premjerės Ingridos Šimonytės aštrių žodžių paaiškėjo, ant kurio ministro krenta šešėlis dėl galimo lėšų grobstymo. Ketvirtadienį ryte I. Šimonytė teigė, kad jei tikrai pasitvirtintų informacija, kad eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, dabartinis ministras neskaidriai įsisavino lėšas, tai jis turėtų atsistatydinti. Apie tai I. Šimonytė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį ryte.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad vienas iš jos dabartinių Vyriausybės narių turėtų atsistatydinti, jei tikrai pasitvirtintų informacija, kad eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, neskaidriai įsisavino lėšas. Apie tai I. Šimonytė kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje ketvirtadienį ryte. „Jeigu pasitvirtintų, kad tai yra tiesa, tai tuomet, manau, kad čia didelių diskusijų net nebūtų“, – teigė I. Šimonytė.

Raudonasis Kryžius antradienį paskelbė, kad per ateinančius metus panaikins 1 500 darbo vietų, dėl lėšų stygiaus siekdamas sumažinti šimtamilijonines išlaidas. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (ICRC) teigė, kad dėl numatomo humanitarinės pagalbos biudžeto sumažėjimo per ateinančius dvejus metus bus priverstas gerokai apkarpyti išlaidas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neskaidriai leidžiamų kai kurių Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.   Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. „Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – penktadienį BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.

Devynioms tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms šiems metams skirta 1,687 mln. eurų. Ši suma truputį didesnė nei šios bendruomenės gavo pernai, tuomet paskirstyta 1,597 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 1,55 mln. eurų – skirta Lietuvos vyskupų konferencijai. Krikščionių katalikų bendruomenei priklauso didžioji dalis šalies gyventojų. Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai teko 81,3 tūkst. eurų. Lietuvos sentikių bažnyčios Aukščiausiajai tarybai paskirti 15,1 tūkst.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šią savaitę nusprendė, jog vieno iš Krikščionių sąjungos kandidatų 33 partiečiams pervestos lėšos, kad šie galėtų sumokėti užstatą praėjusiuose Seimo rinkimuose, buvo neteisėtas finansavimas. VRK taip įvertino beveik 44,9 tūkst. eurų, kuriuos partijos kandidatas rinkimuose Jonas Viesulas partijos vadovų prašymu pervedė kolegoms. Krikščionių sąjunga pripažinta šiurkščiai pažeidusi Politinių partijų įstatymą. Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas teismui.

Lietuva jungiasi prie naujo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atsparumo ir tvarumo fondo  – jo lėšomis bus remiamos Ukrainos ir besivystančių šalių struktūrinės reformos.  Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos dalyvavimui fonde, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako pasauliui išgyvenant šoką po šoko būtina didinti pažeidžiamiausių valstybių atsparumą pandemijoms, klimato kaitai, itin didelėms energijos kainoms.

Šiemet sausį–spalį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 13,062 mlrd. eurų pajamų – 21,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per dešimt mėnesių sudarė 90 proc. metinio pajamų plano, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Vien į valstybės biudžetą gauta 10,622 mlrd. eurų – 20,4 proc. daugiau. Iš mokesčių gauta 9,952 mlrd. eurų – 20,9 proc.

Specialiųjų poreikių vaikų ugdymui mokyklose per 2023–2029 metus numatoma papildomai skirti 136,1 mln. eurų, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Kitiems metams preliminariai suplanuota 6,2 mln. eurų mokykloms pasiruošti priimti specialiųjų poreikių vaikus: lėšos būtų nukreiptos mokymosi aplinkai pritaikyti, specialistams pritraukti, švietimo pagalbai plėsti. 2024 metais įtraukiojo ugdymo finansavimui papildomai būtų skirta 15,6 mln. eurų.

Seimo kanceliarija prašo skirti daugiau lėšų kitų metų parlamentarų komandiruotėms, nes šiemet jų pritrūkta. Prašymą penktadienį bendru sutarimu palaikė parlamentinis Europos reikalų komitetas (ERK). „Pasiųskime stiprų signalą bendru sutarimu (...) Politikoje, kai veikia kairė ir dešinė kartu, daugiau pasiekiame“, – teigė ERK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.  2023 metų biudžeto projekte Seimo narių komandiruotėms numatyta 475 tūkst. eurų.

Kitų metų biudžeto projekte numatyti asignavimai didėja Policijos departamentui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), BNS nurodė Vidaus reikalų ministerija. Anot ministerijos, daugiau nei pusė papildomų asignavimų bus skiriama darbo užmokesčiui padidinti, taip pat minimalios mėnesio algos bei bazinės socialinės išmokos augimui, didesnėms komunalinėms išlaidoms, kylančioms kuro kainoms kompensuoti.

Aplinkos ministerija siūlo laidoti urnas su pelenais kolumbariumuose savivaldybių lėšomis – žmonėms tai nebekainuotų, taip pat siekiama nustatyti draudimą kape su urna laidoti ant viršaus. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad konkretus lėšų poreikis, kuris reikalingas kompensuoti dujų ir elektros kainų augimą, paaiškės vėliau, kai biudžetas grįš antrą kartą į Vyriausybę. Pasak jos, rengiant kitų metų biudžetą, vis dar neapibrėžtumo dėl lėšų kurios, bus reikalingos energetikos kainų didėjimo kompensacijoms gyventojams, nes situacija rinkoje nestabili. „Per paskutinį mėnesį dujų kainos buvo pakilusios iki 350 eurų, o dabar yra maždaug per pusę mažesnės ir laikosi šitame lygmenyje.

Iš šiems metams skirtų asignavimų teismams Vyriausybė dalį planuoja „permesti“ nagrinėjantiems migrantų bylas. Finansų ministerijos parengtame nutarimo projekte siūloma 320 tūkst. eurų sumažinti lėšas Vilniaus miesto, Kauno, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Vilniaus regiono apylinkių teismams. Šiomis lėšomis, iš jų 316 tūkst.

Seimas svarstys siūlymą leisti mokėjimų ir elektroninių pinigų įstaigoms tvarkyti specialius asmens duomenis. Taip siekiama Lietuvos banko licenciją turinčioms įstaigoms leisti atidaryti klientų lėšų apsaugos sąskaitas Lietuvoje. Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Seimui pristatė tai numatančias Mokėjimo įstatymo pataisas.

„Swedbank“ finansuoja Lietuvoje ir Estijoje gyvūnų prekių tinklus valdančios „KIKA group“ plėtrą – grupės įmonėms užtikrins daugiau kaip 5 mln. eurų siekiantį kreditavimą. Gautas lėšas įmonės planuoja panaudoti gamybinių ir sandėliavimo pajėgumų plėtrai, taip pat nuosavai saulės elektrinei įsirengti. „Būdama tvirta gyvūnams skirtų prekių ir maisto rinkos lyderė, „KIKA group” kiekvienais metais nuosekliai augina verslo apimtis.

Įtampa tarp Lenkijos ir Europos Komisijos šią savaitę vėl išaugo, lenkų konservatyvios valdančiosios partijos vadovams apkaltinus Briuselį nevykdant įsipareigojimų Varšuvai ir pagrasinus atsakomaisiais veiksmais. Vienas EK atstovas antradienį atsakė, kad Lenkija vis dar nepakankamai padarė, kad užtikrintų demokratinį teismų nepriklausomumo principą.

Lietuvos savivaldybės gali teikti paraiškas infrastruktūros projektams finansuoti. Tam iš viso skiriama 10 mln. eurų.  Pasinaudojus parama, savivaldybės galės įrengti ir tobulinti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.