lapai

Kaip kovoti su daržo priešais? Į pagalbą reikia pasitelkti kompleksinius sprendimus – kenkėjai ir ligos naikinami agrotechninėmis, fizinėmis mechaninėmis, biologinėmis, biofizinėmis ir cheminėmis priemonėmis. Agrotechninės priemonės yra tinkama sėjomaina ir dirvos dirbimo sistema, tinkamas sėklos parengimas, savalaikė sėja ir tr꬚imas, optimali augalų priežiūra.

Žolininkė, puslapio „Mano žolėlės“ įkūrėja Jolanta pataria, skinant juoduosius serbentus, atkreipti dėmesį ir į jų lapus, kuriuose slepiasi neįtikėtina nauda. Juodieji serbentai tai ir maistas, ir vaistai, dabar puikiausias metas yra jų prisiskinti. JUODŲJŲ SERBENTŲ LAPAI Jie yra tinkami gaminti namų arbatai su aviečių bei gervuogių lapais. Jei po vaisių skynimo iškerpate senesnius stiebus, neišmeskite lapų, surinkite juos ir sudžiovinkite.

Ar pastebėjote žydinčias medetkas? Pasirodo, jos gali būti itin vertingos toms, kurios trokšta žvilgančios odos arba kenčia skausmingas menstruacijas. Žolininkė Jolanta su skaitytojais dalijasi patarimais, kaip teisingai panaudoti šį augalą.  Medetkos turi gausybę gydančių savybių. Pati graži, tai naudojama grožiui, iš jos daromi kremai ir losjonai. Puikus vaistas odai: žaizdoms, net ir blogai gyjančioms, užterštoms; aknei, šerpetojančiai odai, net ir psoriazei.

Ilgus rudens vakarus galite praleisti produktyviai, siūlome pasidaryti dubenį iš rudeninių lapų. Praktiškas dekoras puikiai pasitarnaus ir papuoš jūsų stalą. Jums reikės: Lapų, kad dubenėlis būtų tvirtesnis, galite rinktis dirbtinius lapus Plastikinio dubenėlio formai sukurti. Matinio klijų-lako (pvz., „Mod Podge“) Purškiamos stiklo glazūros (pvz.

Jeigu namuose turite kopūsto, jo nenorite virti ar kepti, tuomet išbandykite su juo numalšinti skausmus. Taip, perskaitėte tikrai teisingai – būtent ši daržovė gali būti nepakeičiama priemonė, norint sumažinti krūtinės skausmus. Šis senas skausmo mažinimo metodas yra plačiai žinomas medicinoje, rašo thesun.co.uk. Kopūstas puikiai pagelbės moterims, kurios kenčia krūtinės skausmus po ilgalaikio žindymo krūtimi.

Tūkstančius internautų sudomino menininko Gergely Dudaso iš Vengrijos, geriausiai atpažįstamo Dudolfo vardu, galvosūkis. Jaunas vaikinas eilinį kartą bando žmonių kantrybę, paviešindamas sunkiai įkandamas užduotis. Šį kartą vaikinas prašo interneto vartotojų tarp gausybės įvairiausių lapų surasti varlę. Kai kurie tikina, kad ši užduotis yra sunkiausia, kokią yra tekę spręsti, o kiti dalijasi laiku, per kiek pavyko išspręsti galvosūkį. „Sprendimas užtruko visą amžinybę.

Mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad lapai, yrantys kiekvieno mūsų kieme prisideda prie šiltnamio efekto ir pagreitina visuotinį atšilimą. Iš tikrųjų nereiškia jog, norint išgelbėti Žemę, reikia tiesiog grėbti lapus, tačiau yra keletas dalykų, kuriuos gali kontroliuoti kiekvienas žmogus norintis padėti Žemei. Didžioji dalis pavojingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamos didelio masto ūkių, pramonės, kaip rašoma scienceworldreport.

Ruduo blaškosi tarp namų, nesirinkdamas pavydžiai plėšo medžių lapus, permatomais pirštais kabinasi už palangių ir intymi kambario šiluma išgąstingai vaitoja, laukdama blogiausio. Ruduo – geras, bet išprotėjęs, nusivylęs, benamis, verkia lietumi ir meldžia meilės. Ruduo – begėdis. Jis aistringai nurengia prieblandoje iš automobilio iššokusią, lengvu sijonėliu pasipuošusią kaimynę. Ruduo dvelkteli vėjo šuoru ir sijonėlis užsiverčia moteriai ant galvos.

Nors medžių lapai turi labai daug naudingųjų savybių, šių miško gėrybių negalima rinkti miestuose ar kitose užterštose vietovėse. Tik miške skinti lapai pasižymi unikaliomis gydomosiomis savybėmis. Barock SCHLOSS nuotr. Kuo toliau žengia medicinos mokslas, tuo dažniau atsigręžiame į gamtą bei jos dovanas.

Paskutinį pavasario mėnesį reikia smarkiai padirbėti, kad iki vėlyvo rudens džiugintų įvairūs žiedai. Dauguma neįsivaizduoja savo gyvenimo be gėlių ir jų skleidžiamo aromato. Vijolė Aguonaitė Agronomė Joana Giedraitytė primena, kad gegužės mėnesį į lysves sėjama dauguma vienmečių gėlių, kurių vegetacijos periodas trumpas. Pamirkytos sudygs greičiau Į lysves galima sėti laibenius, medetkas, rudgrūdėles, nemezijas, ešolcijas, nasturtas, kvapiuosius žirnelius.

Kai nuo medžių nukritę lapai storiau ar ploniau padengia kelius, vairavimas tampa gerokai pavojingesnis – ne kiekvienas vairuotojas tai žino, bet rudeniniais lapais nubarstytas kelias yra toks pats slidus, kaip padengtas sniegu.

Kas antroje aplankytoje konteinerių aikštelėje – į šiukšliadėžes netelpančių buities rakandų bei pageltusių medžių lapų gausa. Vartotojiškumas pasiekė piką. Tuo galima įsitikinti apvažiavus miesto konteinerių aikšteles. Ne veltui benamiai šiuos laikus pakrikštijo „aukso amžiumi“ – konteineriai perpildyti, juose galima rasti visko. Anot UAB „Dunokai“ direktoriaus Alvydo Lapinio, daugėjant atliekų ryškėja ir mūsų kraštiečių nevalyvumas. Šiukšlių kalnai kraunami kur papuola.

  Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai tiria ligų ir kenkėjų puolamus miesto medžius ir siūlys būdus, kaip juos gydyti. Savivaldybė kol kas specialiomis gaudyklėmis gelbsti tik keršųjų kandelių naikinamus kaštonus. Nediduko, vos kelių milimetrų drugio – kaštoninės keršakandės – lervos Kauno kaštonų lapus kremta maždaug aštuntus metus. Medžiai ima ruduoti jau liepą.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo ir baudžiamuoju įsakymu baigė baudžiamąją bylą, kurioje kaltais dėl kyšininkavimo pripažino ir piniginėmis baudomis nubaudė buvusius UAB „Transkona“ Šilutės techninių apžiūrų centro kontrolierius J. D., V. J. ir S. M. Ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad kontrolieriai, būdami valstybės tarnautojams prilyginami asmenys, vykdydami įgaliojimus tiesiogiai savo naudai priėm...

Va­kar, per Vė­li­nes, dau­gu­ma Šiau­lių ka­pi­nių sken­dė­jo la­puo­se ir šiukš­lė­se. Žmo­nės pik­ti­no­si: nors per šven­tes su­tvar­ky­tų. Mies­to tvar­ky­to­jai sa­ko, kad šiukš­lių ir la­pų kal­nai dar pa­bus, kol žmo­nės nuo ka­pų nu­rinks gė­les. Tau­po. Gė­lės – tik iki tvo­ros Šiau­lie­tė Vik­to­ri­ja, pa­skam­bi­nu­si į „Šiau­lių kraš­tą“, pik­ti­no­si, jog se­no­sio­se ir K. Do­ne­lai­čio gat­vės ka­pi­nių pa­tvo­riai pil­ni šiukš­lių.

Ką ir kaip reikia daryti, kokius darbus reikia atlikti lapkričio mėnesį darže ir sode - pataria agronomė Joana Giedraitrytė. *Grėbkite ir kompostuokite lapus. Tačiau įsidėmėkite, kad kompostuoti netinka segančių vaismedžių lapai. Juose esančių ligų užkratas puikiai peržiemos ir kitais metais vėl vaismedžiai sirgs įvairiais puviniais ir kitomis ligomis. Vaismedžių lapus, šiltnaminių augalų liekanas reiktų sudeginti. Netinka kompostuoti ir ąžuolo lapai, nes turi daug rauginių medžiagų.

Rudens pradžioje pradėję gelsti lapai sukelia pakilią nuotaiką – gamta niekuomet nebūna tokia spalvota, o kaip smagu prisiminti vaikystę ir pasimėtyti lapais parke. Tačiau rudeniui perkopus į antrąją pusę ir artėjant šalnoms tenka nuspręsti, kur dėti žemę nuklojusius lapus. Laukia ir ne visuomet įkvepiantis darbas – juos sugrėbti. Tai privalu padaryti norint, jog pavasarį kieme ar sode laiku išdygtų ir tolygiai suvešėtų žolė.

Šeštadienį (spalio 6 d.) vykęs Pasaulio ralio čempionato etapas Prancūzijoje greičiausiam „Ford WRC“ komandos pilotui Peterui Solbergui susiklostė ne itin sėkmingai. Jau pirmojo etapo metu nesuvaldęs posūkyje savo „Fiesta“ bolido jis nulėkė nuo kelio, kirto trasą važiuodamas vynuogynais kol galiausiai atsitrenkė į elektros stulpą ir nebegalėjo tęsti varžybų. „Žinojau, kad kelias vėl sukasi į dešinę, bet ant priekinio stiklo buvo lapai ir aš nieko nemačiau.

Kaune kaštonus niokojantys vabzdžiai – keršosios kandelės – nuo pavasario gaudomos specialiomis gaudyklėmis. Tokį eksperimentinį medžių gelbėjimo būdą sumanę specialistai juo nenusivylė. Kauną puošia beveik pusšešto tūkstančio kaštonų. Ant 46 pavasarį pakabinti specialūs įtaisai – feromoninės vabzdžių gaudyklės. Jomis gaudomos kelerius metus šiuos medžius niokojančios keršosios kandelės.

Paprastai vakarinio anakardžio medis užauga iki 10-12 metrų aukščio, o ant jo trumpo kamieno auga daugybė šakų. Tačiau vienas tokios rūšies medis Brazilijoje dėl poros genetinių anomalijų taip išsikerojo į šalis, kad jam net buvo sugalvotas vardas – Pirangi. Remiantis preliminariais skaičiavimais, kasmet nuo medžio surenkama apie 80 000 anakardžių riešutų, o ir likusieji atlieka savo misiją – pavyzdžiui, dalies jų luobelės sunaudojama gaminant automobilių stabdžių trinkeles.

Rudenį gyventojai nevengia krauti sugrėbtų lapų kur papuola, o kartu šalia primetama ir kitokių atliekų, susiformuoja nelegalūs sąvartynai. Pastaruoju metu ne vienas pasipiktinęs gyventojas skambina į redakciją pranešti apie besiformuojančius naujus sąvartynus. Dalis jų yra tiesiog ne vietoje sukrauti rudeniniai lapai, medžių šakos. Tačiau ne vienoje miesto vietoje šalia lapų dar prikraunama ir buitinių atliekų.

Mokslininkai pamažu atskleidžia paslaptį, kodėl medžių lapai rudenį tampa raudoni ar geltoni. Šios spalvos ne tik vilioja akį. Jos reprezentuoja medžių pastangas daryti viską, kas įmanoma, kad tik išgyventų, rašo „Discovery News“. Pradėkime nuo žalio lapo. Visi mokykloje mokėmės, kad žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – žaliasis chlorofilas.

„iPhone“ išmaniesiems telefonams skirta programa „LeafSnap“, analizuodama medžio lapų nuotrauką, gali nustatyti jo rūšį. Iš pradžių smalsus vartotojas turi nufotografuoti medžio lapą. Po to, naudodama Kolumbijos bei Merilendo universitetų specialistų sukurtą algoritmą, skirtą veidų atpažinimui, programa nustato tikslią lapo formą. Vėliau programa lygina turimą informaciją su įvairių medžių rūšių duomenų baze ir pasirenka iš jos reikiamą rūšį.

Didžiosios Britanijos mokslininkas pateikė netikėtą versiją, kodėl rudenį medžiai meta įvairiausiomis spalvomis išmargintus lapus. Ši teorija gali paneigti anksčiau teisinga laikytą versiją, kad lapas tėra augalo energijos šaltinis ir fotosintezės organas. Įprasta manyti, kad krintant temperatūrai medžiai pereina į energijos taupymo režimą, todėl atsikrato lapų, kad netektų jų „maitinti" per šalčius.

„Ne tik gamtininkai, dauguma gyventojų sunerimę, kad mieste nebus sunaikinti kaštonų kenkėjai", - baiminasi gamtininkas Stasys Gliaudus. Juolab, kad kaštonų lapus grėbė tik entuziastai. Ir grėbė tik po kartą. O juk kaštonų lapai ir toliau krenta. „Nebūtų tokio didelio ekologijos pažeidimo, jei kaštonų lapai būtų tuoj pat sudeginti, o ne kompostuojami sąvartyne, iš kur juos vėjas taip pat nešioja", - piktinasi gamtininkas.

Įpusėjo spalis, antron pusėn nusviro ruduo. Šalnos ir vėjai jau gerokai pasidarbavo ir nupurtė, nuplėšė, žemėn nubloškė daug dailiųjų medžių lapų. Gražus tas šviežias lapų kilimas, braškantis po kojomis, šnabždantis vėjy. Gražus jo mirgėjimas upely, ežero sėkliaus dugne. Lapai dar gaiviai raudoni ir geltoni, jų spalvų skaistumo neužgesino šaltas vanduo ir nakties šarma.

Šiaulių Savivaldybė ėmėsi gelbėti kaštonus: pažeisti lapai kraunami į maišus ir išvežami į sąvartyną. O toliau — nors tvanas, tiksliau keršakandžių antpuolis. Niekas nesuka galvos, kaip lapai su kenkėjais bus sunaikinti. Rodo vieni į kitus Dar vasarą mokslininkai ir gamtininkai perspėjo, kad kaštoninių keršakandžių pažeistus lapus būtina sugrėbti ir sudeginti, kitaip pavasarį iš lapuose esančių lėliukių išsiris drugeliai ir žymiai pasidauginę naikins kaštonus.

Saulės elementai paprastai montuojami ant stogų, bet labai retai – ant vertikalių sienų, į kurias spinduliai krinta mažu kampu, todėl jų ploto vienetas gauna mažiau saulės energijos. Pradedančioji inovatyvaus dizaino įmonė SMIT (Sustainably Minded Interactive Technology) nutarė išnaudoti ir vertikalias sienas, pasinaudodama gamtos pavyzdžiu – stebėdama, kaip sieniniai vijokliai išdėsto savo lapus, norėdami gauti kuo daugiau saulės šviesos.