laisvosios rinkos institutas

Naujausiais duomenimis, iš 1,3 mlrd. eurų vertės paramos, suplanuotos verslui per „Invegą“, panaudota mažiau nei dešimtadalis. Nesinori tikėti, kad kas nors savo noru atsisakytų tokio dalyko, kaip gera pagalba. Juolab, kad kritikos tokioms priemonėms, kaip mokesčių mokėjimo atidėjimas, mokestinės paskolos ar darbo užmokesčio subsidijos, buvo daug mažiau. Vadinasi, šlubuoja didelės dalies aktyvių pagalbos priemonių verslui „dizainas“ – gražiai atrodo ant popieriaus, tačiau stringa įgyvendinimas.

Paskutinėmis gruodžio dienomis eilinį kartą paskubomis ,,prasukta” mokesčių sistemos ,,reforma” užgesino ne visų Seimo narių iniciatyvą. Naujausią ,,šedevrą” įregistravo Seimo narys Paulius Saudargas. Pagal pasiūlymą, gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas Lietuvoje būtų apskaičiuojamas pagal įstatymo projekte numatytą „logistinės funkcijos formulę“. Tai yra, Lietuvoje nebebūtų fiksuoto pajamų mokesčių tarifo, o jis būtų kaskart apskaičiuojamas pagal formulę.

Mažesniuose miestuose vis dar populiaru, kad savivaldybės teikia kai kurias paslaugas, kurias galėtų teikti privatūs verslininkai. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad dėl to nukenčia vietinis verslas ir paslaugos teikiamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Viena populiariausių paslaugų provincijoje – pirtys. Ir nors jos dirba nuostolingai, savivaldybių atstovai tvirtina, kad tai ne verslo niša, o socialinę funkciją atliekanti vieta.

Ši diena, gegužės 20-oji, yra simbolinė ir pirmoji diena metuose, kada pradedame dirbti nebe mokesčiams, o sau. Simbolinė laisvės nuo mokesčių diena šiemet atėjo keturiomis dienomis anksčiau nei pernai ar užpernai. Ekonomika auga sparčiau nei valstybės išlaidos, šiek tiek mažėjo vidutinio gyventojo mokami mokesčiai, suskaičiavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

Žinių radijas Laisvosios rinkos instituto ekspertę Kaetaną Leontjevą papiktino mokslininkų grupės parengtas socialinis modelis „Sodros“, kurios skola siekia beveik 12 mlrd. litų, problemoms spręsti. Pasak jos, siūlomame projekte pirmiausia nurodoma, kad Lietuvoje per maži mokesčiai, o, K. Leontjevos nuomone, jokie mokesčiai „Sodros“ neišgelbės. „Jokie mokesčiai nepadės išspręsti „Sodros“ problemos.

„Jei aš šiandien būčiau mokytojas, mane toks pasiūlymas žeistų. Norima pasakyti, kad aš, 30 metų dirbęs mokykloje, dabar, kai man reikia susirasti kitą darbą, jo nesugebėsiu susirasti? Mane tokia nuostata žeistų“, – naujienų portalui balsas.

Anot Žilvino Šilėno, visuomenėje formuojamas vienoks ar kitoks verslininko įvaizdis daro įtaką ne tik verslininkams, bet ir pačiam verslui. Apie verslo paskirtį visuomenėje Laisvosios rinkos instituto prezidentas renginyje skaitė pranešimą „Verslininkas – kūrėjas, arba verslininko funkcija visuomenėje“. Pripratę prie gero gyvenimo, žmonės dažnai visą aplink esamą gerovę priima kaip savaime aiškų dalyką.

Pristatydami kasmetį ekonomikos tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai sako, kad padidinti Lietuvos konkurencingumą pasaulyje padėtų liberalesni darbo santykiai, kokie yra kaimyninėse Skandinavijos šalyse. Lietuvos Darbo kodeksas esą darbdavių ir darbuotojų darbo santykius labai varžo ir yra mažai pakitęs nuo sovietinių laikų. „Tos šalys, kurios pateikiamos kaip darbo santykių etalonas, jos pagal lankstumą iš tikrųjų Lietuvą lenkia. Tai ir Švedija, tai ir Suomija, tai ir Danija.

Vyriausybėje vakar svarstytas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas, kuris bus siūlomas tvirtinti Seimui, tačiau tokios redakcijos įstatymui, galinčiam palengvinti komerciniams bankams prasiskolinusių žmonių gyvenimus, nepritaria Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Kodėl? Juk kitose valstybėse toks įstatymas seniai taikomas.

Nesiliaujant kalboms dėl minimalaus darbo užmokesčio didinimo, Seimo pirmininkės pavaduotoja Virginija Baltraitienė siūlo didinti ne jį, o neapmokestinamąjį minimumą. Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas. „Mano požiūris į tai (minimalaus darbo užmokesčio didinimą, - ELTA) yra neigiamas. Jeigu didintume minimalią algą, tai jinai turėtų didėti daug labiau, bet, aišku, šiandien smulkus ir vidutinis verslas daugiausiai moka minimalios algos.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos ekspertai, remdamiesi užsienio valstybių patirtimi, teigia, jog šalys, siekdamos efektyviau kovoti su korupcija, privalo sumažinti valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui. Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, dauguma tyrimų patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės.

Konkrečių žmonių gyvenimuose būna daug sprendimų ir poelgių, kuriuos iš šalies stebint sunku suprasti. Mat žmogus – proto ir jausmo būtybė, turinti tik jam vienam žinomus prioritetus ir besirenkantis jo manymu geriausias priemones šiems tikslams pasiekti. Neverta net gaišti laiko, mėginant išsiaiškinti, kodėl kažkas kaip nors nestandartiškai pasielgė. Juolab kad paprastai tai mūsų fiziškai neliečia. Visai kitaip yra su valdžios sprendimais.

Ką tik pasibaigęs kasmetinis (jau 40-asis) Pasaulio ekonomikos forumo susitikimas Davose paliudijo – kapitalistinės ūkio sistemos reformavimo bandymai neatlyžta. 2008 metais sukilęs pasipiktinimas ir nepasitenkinimas tokiu netikėtu ir stipriu sistemos kluptelėjimu, pasirodo, nebuvo vien to momento reakcija. Davose globalinės ekonomikos didžiūnai netikėtai ėmė kalbėti vos ne K.Markso “Komunistų partijos manifesto” tezėmis.