Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekonomikos ekspertai, remdamiesi užsienio valstybių patirtimi, teigia, jog šalys, siekdamos efektyviau kovoti su korupcija, privalo sumažinti valstybės reguliavimą žmonėms ir verslui.
Pasak LLRI prezidentės Rūtos Vainienės, dauguma tyrimų patvirtina, jog korupcija valstybėje tuo mažesnė, kuo ta valstybė ekonomiškai laisvesnė ar sąlygos verslui paprastesnės.
Sąlygos korupcijai atsirasti priklauso nuo to, kokiai daliai verslo ar kasdienio gyvenimo sprendimų piliečiui reikia valstybės atstovo įsikišimo. Pagrindinė korupcijos prielaida – valstybės tarnautojo pareiga ar galimybė priimti subjektyvų sprendimą dėl privačiam asmeniui svarbaus reikalo.
„Žmonės ir verslas paprastai siekia laikytis įstatymų, tačiau reguliavimų gausa ir painumas, jų griežtumas ir įgyvendinimo sąnaudos dažnai priverčia ieškoti, kaip apeiti numatytus reguliavimus. Ir tai yra pagrindinė korupcijos priežastis“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatydama LLRI rinkos analizę „Mažiau reguliavimų – mažiau korupcijos: užsienio valstybių patirtis“, – kalbėjo R. Vainienė.
Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių institucijų. Beveik nėra veiksmų, kurie versle nebūtų reguliuojami. Neišvengiamai asmenims kyla didelė pagunda paveikti valstybės tarnautojų sprendimus, o valstybės tarnautojams – gauti materialinės naudos.
Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, labiausiai Lietuvoje valstybės reguliavimą reikia mažinti smulkiojo ir vidutinio verslo, teritorijų planavimo ir statybų bei sveikatos apsaugos sektoriuose. Ekonomikos ekspertas tikina, jog būtent šiose srityse privalu leisti privačioms verslo įmonės išplėtoti savo veiklą, nes tokiu būdu sumažėtų korupcijos rizika.
„Priemonės korupcijai pažaboti, kurios nukreiptos į atsakomybės už korupcinius nusikaltimus griežtinimą, priklauso nuo visuomenės palaikymo bei nuo pačių atsakomybę taikančių institucijų skaidrumo. Atsakomybės neišvengiamumas yra būtina sąlyga, kad atsakomybės griežtinimas būtų veiksmingas. Deja, Lietuvoje pagrindinė valstybės institucijų veikla ir politikų retorika yra nukreipta į represines priemones kovai su korupcija ir per pastaruosius dešimt metų ji apčiuopiamų rezultatų nedavė“, – pristatydamas naujausius rinkos tyrimus aiškino G. Kadziauskas.
